Apribojimai nėra beprasmiai

Užsieniečiams
1994 m. rugpjūčio 27 d.,
Brindavanas

(sutrumpinta)

Meilės įsikūnijimai,

Koks gyvenimo tikslas? Kiekvienas, gimęs šiame pasaulyje, turėtų pagalvoti apie gyvenimo tikslą. Gėris ir blogis priklauso nuo žmogaus elgesio. Elgesys priklauso nuo minčių, kylančių prote. Kadangi protą nulemia mintys, tai jei mūsų mintys bus tyros, ir mes būsime tyri. Mūsų mintys priklauso nuo maisto, kurį valgome. Lėktuvas negali skristi, naudodamas įprastą benziną. Jam reikia gerai išvalyto aviacinio benzino. Taip ir žmogus turėtų valgyti tik švarų, satvinį (sanskr. sattva – dvasinė švara, tyrumas), maistą. Visa žmonija turėtų šitaip apriboti maistą, nes visų rasių žmonių kūnai yra tokie patys.

Tie, kas eina dvasiniu keliu, turėtų valgyti tik satvinį maistą. Kiekvienam reikia vitaminų ir baltymų, kurių yra satviniame maiste: svieste, piene, kviečiuose ir daržovėse. Dabar ir indai, ir užsieniečiai valgo nevegetarišką maistą, geria alkoholį ir taip gadina savo sveikatą. Sveikas kūnas reikalingas žmogui tam, kad jis galėtų eiti dvasiniu keliu.

Turtas – ne sveikata

Neturėtume apsigauti įsivaizduodami, kad žmogus bus laimingas, turėdamas maisto, pastogę ir drabužių. Pavyzdžiui, JAV garsėja kaip turtinga šalis. Ten netrūksta maisto ir nėra jokių kliūčių malonumams. Tačiau mirčių skaičius ten didesnis nei bet kurioje kitoje šalyje. Tai nėra paprastos mirtys, tai blogos mirtys. Taip pat yra paplitusios ir psichinės ligos. Švedijoje valstybė padeda savo žmones aprūpinti patogumais. Tačiau savižudybių ir skyrybų skaičius čia didžiausias pasaulyje. Kodėl? Netinkamo maisto vartojimas sukelia sumaištį prote. Kūną sudaro oda, kraujas, nervai ir kaulai, ir jam reikia maisto. Todėl žmonės visą laiką galvoja apie maistą, apsirengimą ir pastogę. Tačiau be kūno, žmogus dar turi protą ir dvasią. Turime maitinti ir protą, ir dvasią, tada gyvenimas bus tikslingesnis.

Rūkymo pavojus

Daugelis žmonių turi įprotį rūkyti, ir šiandien tai tapo mada. Cigaretėse yra nuodų – nikotino. Jis pavojingas ir pažeidžia kūno nervus. Be nikotino, dūmuose yra ir anglies monoksido. Jie kenkia plaučiams, taip pat sukelia širdies ligas bei vėžį. (Svamis parodo Savo baltą nosinę). Jei išpūsite dūmus į švarią baltą nosinaitę, pamatysite ant jos rusvai juodas dėmes. Taigi plaučiuose nusėda šios medžiagos ir sukelia vėžį bei širdies priepuolius. Kai plaučiai, kraujo indai ir nervai šitaip užteršti, sunku valdyti pojūčius. Iškyla astmos, kraujo ligų pavojus, žmogų kankina nemiga.

Rūkymas sugadina tris ketvirtadalius žmogaus kūno, gėrimas – vieną ketvirtadalį. Alkoholyje yra daug įvairių cheminių medžiagų, kurios sukelia apsinuodijimą ir bukina nervus. Žmogaus intelektas nyksta, atmintis silpnėja, jis tampa nervingas. Todėl rūkymas ir gėrimas sugadina visą šimtą procentų žmogaus sveikatos.

Valgysi mėsą – tapsi gyvuliu

Mėsos valgymas – dar vienas nepageidautinas įprotis. Yra posakis: „Koks maistas, toks ir protas“. Jei žmogus valgys mėsą, jo mintys bus gyvuliškos. Avies savybė - sekti paskui kitus. Jei žmogus valgo avieną, jis netenka sugebėjimo atskirti. Jei jis valgo kiaulieną, jis įgaus kiaulės savybę, o tai – puikybė, pasipūtimas.

Be to, mėsos valgymas – tai smurtas. Žudyti gyvulį yra nuodėmė. Galite sakyti: „Aš perku mėsą parduotuvėje, o žudo kažkas kitas“. Tai netiesa. Jie žudo ir parduoda tik todėl, kad jūs valgote mėsą! Jei nustosite ją valgę, gyvuliai nebus žudomi. Todėl nuodėmę daro tie, kas valgo mėsą. Valgydami mėsą mes prarandame žmogiškas savybes ir gyvename su gyvuliškomis savybėmis.

Protas – žeidžia

Žmogus turi galvą ir širdį. Galvoje, prote, gimsta išorinės, gyvuliškos savybės, tokios kaip pyktis, neapykanta, ego ir pavydas. Yra daug mokslininkų, kurie kuria mašinas, chemines medžiagas, ginklus ir bombas tik tam, kad žudytų žmones. Jų intelektas naudojamas neteisingai. Daugelis žymių mokslininkų mąsto: „Tik mano šalį reikia apsaugoti“. Tokie savanaudiški „aš“ ir „mano“ jausmai – tai gyvuliškos savybės. Kad mūsų mintys būtų šventos, turėtume valgyti tik satvinį maistą. Sai Baba dažnai kartoja: „Padėk visada, nežeisk niekada!“ Tačiau patys protingiausi žmonės žeidžia, o ne padeda. Neteisinga suteikti tokiems žmonėms Nobelio premijas.

Širdis – padeda

Širdis simbolizuoja kilnias savybes, tokias kaip gailestingumas, meilė, pasiaukojimas, atjauta ir pakantumas. Jei paklausiu jūsų, kur yra Dievas, jūs sakote: „Dievas – širdyje“. Todėl širdis reiškia vidų ir ji susijusi su Dievu. Širdis, apie kurią kalbu, – tai dvasinė širdis, o ne fizinė. Viskas, kas šventa, gimsta dvasinėje širdyje. Pasak Vedantos, gyvuliškos savybės – tai pravritti(sanskr. – išorinė energija ir veikla) (išorinės), o dieviškosios savybės – nivritti (sanskr. – vidinis ieškojimas ir veikla) (vidinės).

Gyvenime būtini apribojimai

Niekam nejauskite neapykantos. Mylėkite kiekvieną su mintimi, kad Dievas – kiekviename, tačiau neprisiriškite per daug. Išmokite pasakyti: „Sveikas, sveikas, sudie, sudie“. Dvasingumas reikalauja drausmės. Viskas turi turėti ribas, tada patirsite tikrąjį džiaugsmą. Jei nėra ribų, kyla pavojus. Taigi gyvenimas – tai „ribota draugija“ (angl. Life is a limited company). Viskas gyvenime turi turėti ribas.

Žmogus turi ypatingą sugebėjimą atskirti, kas yra teisinga, o kas – neteisinga. Gyvūnai neturi šios savybės. Žmogus yra aukštesniame lygyje nei gyvūnas. Žmogiškas gyvenimas nėra dažnas. Jei žmogus valgo kaip gyvulys, tai koks skirtumas tarp žmogaus ir gyvulio? Toks žmogus – tai dvikojis gyvulys! Todėl žmogus turi elgtis kaip žmogus, naudodamasis sugebėjimu atskirti. Turime suprasti dvasinio kelio šventumą. Šalia satvinio maisto ir gerų įpročių, turime ugdytis sugebėjimą atskirti. Žmogus neturi tapti gyvuliu rūkydamas, gerdamas ir valgydamas mėsą.