„EDUCARE“ – ŽMOGIŠKŲJŲ VERTYBIŲ UGDYMAS

Tarptautinė žmogiškųjų

vertybių konferencija

2000 m. rugsėjo 26 d.

Prašanti Nilajamas

Tikrasis ugdymas yra tas, kuris puoselėja tyrus jausmus.

Išsiugdyti vertybes – tokia tikroji mokymosi prasmė.

Tik tada, kai žmogus puoselėja meilę, gali būti lygybė.

Geras elgesys – tikro žmogaus ženklas.

Džiumsajus minėjo ugdymą ir žmogiškąsias vertybes. Turite suprasti tikrąją šių žodžių prasmę – ugdymas ir žmogiškosios vertybės. Ugdymas turi du aspektus. Pirmasis – tai išorinis pasaulietiškas ugdymas, kuris yra ne kas kita, kaip knyginių žinių kaupimas. Šiandieniniame pasaulyje yra daug nusimanančių ir patyrusių šia prasme. Antrasis aspektas, žinomas kaip „Educare“, siejasi su žmogiškosiomis vertybėmis. Žodis „Educare“ reiškia atskleisti tai, kas yra viduje. Žmogiškosios vertybės – tiesa, dharma, ramybė, meilė ir neprievarta – slypi kiekviename žmoguje. Jų negalima gauti iš išorės, jas reikia atskleisti iš vidaus. Bet kadangi žmogus užmiršo savo įgimtas žmogiškas vertybes, jis nepajėgia jų išreikšti. „Educare“ reiškia atskleisti žmogiškąsias vertybes. „Atskleisti“ reiškia paversti jas veiksmu.

Žmogaus gyvybinį principą Vedos vadina „Sathyam“ (Tiesa). Be šios Tiesos jėgos žmogus negali egzistuoti. Mūsų protėviai galėjo išvysti Tiesą tinkamai tyrinėdami ir eksperimentuodami. Tiesa – tiesioginis Dievo pasireiškimas kiekvienam žmogui. Mūsų senieji pranašai ir išminčiai suprato šią Tiesą, regėjo Tiesą ir suvokė, kad ji vienodai slypi kiekvienoje būtybėje. Tiesa – viena ir ta pati visuose, ir ji yra Dievas.

Žmogus apdovanotas penkiomis gyvybinėmis energijomis (prana, apana, vjana, udana ir samana). Tai dieviškosios jėgos, slypinčios žmoguje. Žmogiškosios vertybės – Tiesa, dharma, ramybė, meilė ir neprievarta – yra ne kas kita, kaip šių penkių gyvybinių energijų pasireiškimas. Bet žmogus veltui leidžia savo gyvenimą, nes nepajėgia pažinti šių subtiliųjų principų. Kai Tiesa įgyvendinama, ji tampa teisingumu. Tiesa išreiškiama žodžiais, o teisingumas – veiksmais. Todėl Vedos mokė: „Sathyam Vada, Dharmam Chara“ (Kalbėk Tiesą, elkis teisingai). Taigi teisingumas remiasi tiesa. Be tiesos nėra teisingumo. Būtent todėl Vedos sako: „Sathyanasthi Paro Dharmaha“ (Nėra dharmos, aukštesnės už Tiesos laikymąsi). Be Tiesos pamato negalima pastatyti teisingumo rūmo. Tiesos praktikavimas (sanskr. Sathyacharana) – tai tikroji dharma. Ši dharma vienoda visiems žmonėms. Ramybė – dharmos atspindys. Žmogus meldžia ramybės ir, jos siekdamas, atlieka įvairias dvasines praktikas. Bet kol jis turi troškimų, jis niekada nepasieks ramybės, nors ir atliktų šventus ritualus – jogas ir jagnas. Protas – troškimų pamatas. Todėl reikia valdyti protą, norint pasiekti ramybę. Kai protas valdomas, jis nutyla. Tokia būsena be minčių yra tikroji ramybė.

Ketvirtoji žmogiškoji vertybė yra meilė. Ji kilo iš atmos principo. Meilė – Tiesos išraiška. Ji tyra, pastovi, švytinti, be savybių, be formos, senovinė, amžina, nemirtinga ir palaiminga. Tai – devynios meilės savybės. Meilė nejaučia neapykantos, ji visus suvienija. Ekatma Darshanam Prema (Vienovės patyrimas yra meilė). Ahimsa (prievartos nenaudojimas) švyti kaip kitų keturių vertybių pamatas. Tai, kas veda į prievartą ir smurtą, negali būti nei Tiesa, nei dharma, nei ramybė, nei meilė. Šios penkios vertybės iš tiesų yra penkios žmogaus gyvybinės energijos. Tik tas, kas laiko žmogiškąsias vertybes savo gyvybine energija, yra tikras žmogus. Šios penkios vertybės – pagrindinės žmogaus gyvenimo jėgos. Užmiršdamas šias pagrindines jėgas, žmogus daugiau remiasi išoriniu pasauliu. Mūsų protėviai suprato, kad šios penkios vertybės atneš pasauliui taiką ir klestėjimą. Nesupratęs šių vertybių reikšmės, žmogus iš viso negali suprasti, kas yra žmoniškumas.

Treta jugoje Viešpats Rama įsikūnijo puoselėti Tiesos ir dharmos. Jis 14 metų praleido tremtyje, kad išlaikytų tėvui duotą žodį. Jis pašventė savo gyvenimą dharmos įtvirtinimui. Tais laikais buvo tik keletas blogų žmonių, ir Rama juos sunaikino, kad išsaugotų Tiesą ir teisingumą. Dvapara jugoje Viešpats Krišna įsikūnijo puoselėti taikos ir meilės. Jis saugojo visus tuos, kurie ieškojo prieglobsčio Jame, ir ugdė jų meilę. Taigi Avataras Rama puoselėjo Tiesą ir dharmą, o Avataras Krišna – ramybę ir meilę. Bet šiame Kali (tamsos) amžiuje Dievas kiekvienam žmogui davė pakankamai jėgų puoselėti visas penkias vertybes. Tai Dievo įsakymas žmogui laikytis žmogiškųjų vertybių ir saugoti pasaulį. Tokia vidinė žmogiškųjų vertybių propagavimo reikšmė. Žmogus neturi laukti, kol Dievas ims puoselėti šias vertybes. Jis pats apdovanotas stiprybe. Šios penkios vertybės – jūsų turtas. Tai jūsų pareiga jas saugoti. Nesitikėkite, kad kiti saugos jūsų turtą. Anais laikais Dievas įsikūnijo ir sunaikino demonus, nes jų buvo tik keletas. Bet šiandien demonišką prigimtį matome kiekviename. Reikia puoselėti tyrumą ir pažaboti demoniškąsias savybes. Bet tyrumo negalima pasiekti be vienybės. Vienybė veda į tyrumą, o jis, savo ruožtu, – į dieviškumą. Bet šiandien nėra nei vienybės, nei tyrumo, nei dieviškumo. Matome tik priešiškumą ir bendrumą. Jei įtvirtinsite dieviškumą savo širdyje, nebeliks vietos priešiškumui, nes širdyje – tik viena kėdė, joje – ne muzikanto kėdė. Norėdami įtvirtinti dieviškumą savo širdyje, turite praktikuoti žmogiškąsias vertybes. Paslėptųjų žmogiškų vertybių pasireiškimas vadinamas „Educare“. Bet šiandien matome tik pasaulietišką ugdymą, o ne „Educare“. Jei paklausiama, kas yra ugdymas, žmonės atsako, kad tai – žinių kaupimas. Bet tai nėra tik žinių kaupimas, žinios turi pasireikšti veiksmu. Koks ugdymo tikslas? Charakteris. Kokia ugdymo prasmė? Koncentracija. Ko siekia ugdymas? Ugdymas siekia ne tik įgyti žinių, ne tik puoselėti žmogiškąsias vertybes, bet pasiekti Dievą. Ugdymas skirtas gyvenimui, o ne uždirbti pragyvenimui. Jei išsilavinimas skirtas pragyvenimui, argi nepragyvena paukščiai ir žvėrys, neturėdami jokio išsilavinimo? Taigi ugdymas turėtų būti skirtas gyvenimui. Pirmiausia reikia suprasti šią tiesą.

Žodis „Educare“ turi šventą vidinę prasmę. To, ką atskleidžia „Educare“, negalima nei pamatyti akimis, nei išgirsti ausimis, nei suvokti protu. Bet viską, ką suteikia išsilavinimas, galima ir pamatyti, ir išgirsti, ir suvokti. Išsilavinimas skatina troškimus ir veda į atgimimą, o „Educare“ suteikia nemirtingumą. Nebebus atgimimo. Įgimtų dieviškųjų savybių – tiesos, teisingumo, ramybės, kantrybės, pakantumo ir meilės – negalima pastebėti plika akimi, ir jos veda į nebegimimą. Šiuolaikinis ugdymas skatina troškimus, kurie sudaro pamatą atgimimui. Jūs turite puoselėti neprisirišimą, kad valdytumėte troškimus. Prisirišimas veda į susipančiojimą ir neramybę. Tik įgimtos vertybės gali suvaldyti troškimus. Vidinis balsas veda į neprisirišimą. Turite tyrinėti, koks skirtumas tarp prisirišimo ir neprisirišimo. Kad pasiektumėte neprisirišimą, turite išsivaduoti iš pasaulietiškų pančių. Štai mažas pavyzdys. Kai pasukate raktą dešinėn, spyna atrakinama, kai pasukate kairėn – užrakinama. Širdis – tai spyna, protas – tai raktas. Kai protas pasisuka į pasaulį, jūs prisirišate. Kai jis pasukamas Dievo link, pasiekiate išsivadavimą. Ta pati spyna ir tas pats raktas arba supančioja, arba išvaduoja. Pakeitus kryptį, pasikeičia pasekmės – susipančiojimas arba išsivadavimas. Išsivadavimas nėra kokia nors ypatinga vieta – rojus su oro kondicionieriais. Tai didžiausios ramybės būsena. Kur jūs randate didžiausią ramybę? Ją reikia rasti tyroje širdyje. Ji yra pastovi, šventa ir visiškai nesavanaudiška. Kad galėtumėte džiaugtis aukščiausia ramybe, turite pasiekti aukščiausią būseną. Vienybė, tyrumas ir dieviškumas – kai šie trys principai susivienija, jūs pasiekiate aukščiausią būseną. Imkime, pavyzdžiui, Ramą ir Lakšmaną. Ar žinote, kokie jie buvo broliai? Lakšmanas buvo absoliučiai ištikimas ir laikėsi savo vyresniojo brolio įsakymų, todėl pasiekė aukščiausią būseną. O kaip šiandien atrodo Ramos ir Lakšmanai? Užuot susivieniję ir pasiekę aukščiausią būseną, jie eina į Aukščiausiąjį teismą spręsti turto ginčų. Troškimai veda jus į Aukščiausiąjį teismą. Kai nebus nei troškimų, nei ginčų, nebebus ir Aukščiausiojo teismo. Būsite nuolatinėje aukščiausios ramybės būsenoje.

Ko mums šiandien reikia? Ne tik išsilavinimo. Išsilavinimas – tai tik knyginės žinios. Yra keturių rūšių žinios. Pirmosios – tai knyginės žinios, t.y. paviršutiniškos žinios. Antrosios – tai bendrosios žinios, trečiosios – skiriančiosios žinios, o ketvirtosios – praktinės. Turite pasiekti praktinių žinių lygmenį. Bet žmonės dažnai klysta net skiriančiųjų žinių lygmenyje. Yra individualus skyrimas ir skyrimas iš esmės. Individualus skyrimas remiasi savanaudiškais tikslais. Tai neteisinga. Skyrimas iš esmės remiasi visų žmonių gerove. Pažymiai, kuriuos studentai gauna per egzaminus, nėra tikrieji pažymiai. Tikrieji pažymiai kyla širdyje. Jūsų sąžinė turėtų nuolat jums patvirtinti, kad tai, ką darote, yra teisinga.

Čia reikia aptarti tris terminus. Vienas – tai sąžinė, antrasis – sąmoningas suvokimas, o trečias – sąmonė. Sąmonė – tai visa apimantis dieviškumas. Per šią visa persmelkiančią sąmonę į kūną įeina sąžinė. Atmos principas jūsų kūne yra sąžinė. Sąmoningas suvokimas – tai suvokimas, susijęs su kūnu ir pojūčiais. Vaikai žaidžia su balionais. Jie pučia tuos balionus tol, kol jie sprogsta, ir viduje buvęs oras susilieja su oru išorėje. Kol oras yra balione, tai sąžinė. Kai jis išsiveržia už baliono sienelių ribų ir susilieja su oru išorėje, jis tampa sąmone. Šiandien žmonės gyvena tik kūno sąmonės būsenoje. Kūnas – tarsi balionas, tarsi burbulas vandeny. Protas – pasiutusi beždžionė. Nesekite nei kūnu, nei protu. Laikykitės sąžinės įsakymų. Šiandien žmonės labiau prisirišę prie kūno ir mažiau – prie atmos. Pasitikėjimo savimi trūkumas yra visokio silpnumo priežastis. Žmonės priklauso nuo savo turto, nuosavybės ir turimos valdžios, bet nepriklauso nuo savo tikrojo Aš.

Meilės įsikūnijimai!

Pasitikėti savimi labai svarbu. Tai pamatas, ant kurio turite statyti pasitenkinimo savimi sienas. Uždėkite pasiaukojimo stogą. Šis rūmas apsprendžia jūsų gyvenimą – t.y. jūsų tikrojo Aš suvokimą. Todėl pirmiausia turite pakloti pasitikėjimo savimi pamatą ir pastatyti pasitenkinimo ir pasiaukojimo rūmą. Tada galiausiai pasieksite savęs suvokimą. Norint suvokti save, svarbiausias yra pasitikėjimas savimi. Bet žmonės neturi tokio pastovaus pasitikėjimo savimi. Kodėl? Jų protas paskendęs žemiškuose troškimuose. Ar ilgai išlieka pasaulietiški dalykai? Jie ateina ir išeina – kaip debesys nuplaukia. Šiandieninis ugdymas skatina studentų troškimus. Šalia išsilavinimo turite puoselėti ir žmogiškąsias vertybes. Žmogiškosios vertybės nėra kažkas, ką turite iš naujo įgyti. Jos gimsta kartu su jumis, jos jums įgimtos. Kadangi jos paslėptos viduje, jūs nieko apie jas nežinote. Kaip vertingi papuošalai paslėpti geležiniame seife, taip žmogaus kūne slypi vertingi žmogaus vertybių brangakmeniai. Turite jas tinkamai saugoti. Jos uždarytos už širdies durų. Turite pelnyti meilės raktą. Kai saugų širdies lobyną atveria meilės raktas, atsiskleidžia žmogiškosios vertybės.

Studentai, mokytojai, ugdymo patronai ir administratoriai!

Žinokite, kad visi turite įsigyti šį meilės raktą, kuris atveria širdies duris. Būtent meilė yra tyrumas. Meilė yra Dievas, gyvenkite meilėje. Šių širdies durų negalima atrakinti jokiu kitu raktu. Jei norite gauti šį meilės raktą, reikia vienybės. Niekam nejauskite neapykantos. Nebūkite nusiteikę priešiškai. Patalpinkite meilę savo širdyje. Dosniai dalykitės ja su kitais.

Supraskite, kad Tiesa – tai žmogaus gyvenimo principas. Iš tiesos kyla teisingumas. Pirmasis teisingumo kūdikis yra ramybė. Antrasis kūdikis – meilė. Taip sakoma. Bet didžiausia iš visų yra meilė. Jei įgyjate šią meilės galią, įgysite ir visas kitas galias.

Viskas kyla iš Tiesos.

Iš Tiesos kyla visa kūrinija.

Tiesoje viskas ištirpsta.

Nėra vietos, kurios nepersmelktų Tiesa, nesutepta pirminė Tiesa.

Tiesa – tai šaltinis, atrama ir naikintoja. Laikykite Tiesą pamatu ir laikykitės dharmos. Tik tada ramybė ir meilė atsiskleis viduje.

Meilės įsikūnijimai!

Šie dieviški principai neateis pas jus iš kur nors kitur. Kaip sakė anądien Džiumsajus, negausime žmogiškųjų vertybių penkių žvaigždučių viešbučio kambaryje su oro kondicionieriumi. Nei penkių, nei dešimties, nei tūkstančio žvaigždučių viešbutyje jų nerasime. Šios vertybės randamos tyroje širdyje. Čia jūs matote tyrą, šventą ir dievišką aplinką. Tik tokioje vietoje gali klestėti žmogiškosios vertybės. Žmogiškųjų vertybių nėra nei turguje, nei rūmuose, nei viešbučiuose. Viešbučiai teikia patogumą tik kūnui. Jūsų kūnas gali būti kambaryje su oro kondicionieriumi, o protas gali degti, jei nėra šventų jausmų. Kad puoselėtumėte šventus jausmus, turite lankytis šventose vietose. Būtent todėl yra pasakyta, kad gera draugija suteikia neprisirišimą. Neprisirišimas veda į norų nebuvimą, o norų nebuvimas suteikia pastovumą. Tas, kuris pasiekia pastovumą, yra išsivadavęs. Bendraukite su gera draugija. Tik tada galite pasiekti ramybę, ir jūsų širdis gali apsivalyti. Šiandien viskas užteršta. Tik arti Dievo rasite visišką tyrumą. Pirmiausia, žmogus turi išskaistinti savo širdį. Tyrumas – tai dieviškumas. Kur yra dieviškumas, ten negali būti priešiškumo. Kur nėra priešiškumo, ten randate aukščiausią ramybę. Išorėje nėra ramybės. O kur ji? Jūs – ramybės įsikūnijimai. Todėl ieškokite viduje. Pažinkite save, tada žinosite viską. Tai – Vedantos mokymas. Užuot klausę kitų: „Kas tu esi?“, paklauskite savęs: „Kas esu aš?“ Tada suvoksite tiesą. Kai sakau, kad tai Mano nosinė, nosinė atskira nuo Manęs. Panašiai, kai sakote: tai – mano kūnas, mano protas, mano intuicija (buddhi) ir pan., jūs esate atskiri nuo jų visų. Tada kas jūs? Jūs – ramybės įsikūnijimai. Jūs – Tiesos įsikūnijimai. Jūs – meilės įsikūnijimai. Jūs – dharmos įsikūnijimai. Jūs – taikumo įsikūnijimai. Jūs esate viskas, viskas yra jūsų viduje. Išplėskite savo protą. Išplėskite savo meilę, o ne siaurinkite ją. Vienybę galima pasiekti, tik išplėtus meilę.

Meilės įsikūnijimai!

Puoselėkite meilę, atmeskite neapykantą, sumažinkite troškimus. Puoselėkite pasiaukojimo dvasią. Vedos sako: „Na Karmana, Na Prajaya, Dhanena Thyagenaikena Amrutathwamana-suhu“ (Nemirtingumą galima pasiekti tik per pasiaukojimą, jo nesuteiks nei turtas, nei palikuonys, nei geri darbai). Laimę galima pasiekti tik per pasiaukojimą. Kai įkvepiate oro, jei jo neiškvėpsite, tai pakenks jūsų plaučiams. Taip aukokite savo sukauptą turtą kitų labui. Šiuolaikinė ugdymo sistema pabrėžia turtą, jėgą ir draugystę. O kaip charakteris? Charakteris – tai trys ketvirtadaliai gyvenimo. Taigi turite ugdytis charakterį. Be charakterio, kam reikalingas turtas, jėga ir draugystė? Jie ateina ir praeina – kaip debesys praplaukia.

Reikia daug ko išmokti. Yra įvairių būdų puoselėti žmogiškąsias vertybes. Nenoriu jūsų pervarginti, todėl baigsiu Savo kalbą. Mes dar daug ką aptarsime.