Sai ligoninės teikia nemokamą medicinos pagalbą vargingiausiems visuomenės nariams. Pirmoji Satjos Sai ligoninė pastatyta 1957 metais. 1991 metų lapkritį Putapartyje atidaryta moderniška chirurgijos klinika, kurioje atliekamos širdies ir inkstų operacijos. Ši ligoninė teikia nemokamą pagalbą tiems, kurie anksčiau apie ją negalėjo net svajoti. Panaši chirurgijos klinika atidaryta Bangaloro mieste. Joje atliekamos nemokamos širdies ir neurochirurginės operacijos.
Sai ligoninė Prašanti Nilajame
ŠRI SATJOS SAI GYDYMO ŠVENTOVĖ
Dr. A. N. Safaja
Įsteigdamas šią ligoninę Bhagavanas Šri Satja Sai Baba pakankamai garsiai ir aiškiai pareiškė, kad medicinos mokslas ir kenčiančių žmonių gydymas neturi būti naudojami pasipelnyti.
Per pastaruosius du dešimtmečius medicinos mokslas ir technologija pažengė taip greitai ir taip toli į priekį, kad sveikatos apsauga visose, o ypač besivystančiose šalyse, pajuto didelę naštą. Indija šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Pastaraisiais metais ir visuomeniniame, ir privačiame sektoriuje atsirado daugybė centrų, kuriuose gydoma pasitelkus naujausius medicinos laimėjimus. Nors atsirado daugiau aparatūros, tačiau pernelyg aukštos daugelio šiuolaikinių procedūrų (pvz., širdies, inkstų ir smegenų chirurgija) kainos šias gyvybę gelbstinčias priemones padarė neprieinamas paprastam žmogui, ypač kaimuose. Šiuolaikinės medicinos centrų įkūrimas miestuose taip pat nutolino juos nuo daugybės kaimo gyventojų. Tokia nepalanki situacija paskatino Bhagavaną Ši Satją Sai Babą įkurti Putapartyje, mažame Andra Pradešo valstijos kaimelyje, specializuotą ligoninę, kurios vienintelis tikslas naudoti pažangiausią diagnostiką ir gydyti naujausiais būdais be jokio mokesčio visus, kuriems to reikia. Ir visai nesvarbu, kur jie begyventų, kokios turtinės padėties, religijos, tikėjimo bebūtų ir iš kurios šalies beatvyktų.
Ligoninės tikslai
1999 metų lapkritį Šri Satjos Sai specializuotai ligoninei sukako lygiai aštuoneri metai, tiksliau – kardiologijos ir širdies chirurgijos skyriams aštuoneri metai, nes jie pradėjo veikti būtent tuo metu. 1991 metų lapkričio 22 dienos rytą 9 val. šio instituto chirurgo skalpelis palietė pirmojo mūsų paciento Šri Vidžajabaskaro, keturiolikmečio berniuko iš Anantapuro, odą, ir ligoninė ėmė dirbti visu pajėgumu. Nuo tada nebuvo dairomasi atgal. Laiminant Bhagavanui Šri Satjai Sai Babai, ligoninė augo ir plėtėsi šuoliais, priimdama pacientus ir teikdama labai profesionalią pagalbą ligoniams, kurie priklauso nepriveligijuotiems visuomenės sluoksniams.
Šiuo požiūriu Bhagavano pareiškimas dėlligoninės įsteigimo 1990 metų lapkričio 23 dieną yra nepaprastai svarbus. Jis pareiškė: „Kai steigiama kokia nors švietimo ar gydymo įstaiga, dažniausiai siekiama vienintelio tikslo – sukurti verslą. Mažai tėra pasirengusių teikti nemokamas paslaugas neturtingiesiems. Todėl nuo pat pradžių mes nutarėme netoli Prašanti Nilajamo už milijardą rupijų įkurti ligoninę. Čia nemokamai teikiamas aukštasis išsilavinimas, taip pat nemokamai bus gydomi ligoniai. Žmonės išleidžia šimtus tūkstančių rupijų širdies operacijoms Jungtinėse valstijose. O kas laukia vargšų? Kas jais rūpinasi? Nuvykę į miestą jie negauna net elementarios medicininės pagalbos. Tai pripažindami, mes ir pradėjome kurti didžiulį ligoninės projektą. Kas bebūtų: širdies šuntavimo operacija ar inkstų persodinimas, plaučių, galvos smegenų ar akių operacija, – viskas bus atliekama nemokamai. Taip buvo nutarta nuo pat projekto pradžios. Ligoninė bus atidaryta 1991 metų lapkričio 22 dieną.“
1991 metų lapkričio 23 dieną kalbėdamas apie ligoninės tikslus Bhagavanas sakė: „Viso pasaulio akys nukrypo į Putapartį. Visų pirmiausia turėtumėte paklausti, kodėl įvairaus profilio ir moderniausia ligoninė, kuri turėtų dirbti gerai išsivysčiusiame metropolyje, buvo įkurta kaime. Turtingieji už savo didelius turtus gali nuvykti visur ir gauti medicininę pagalbą. Tačiau vargšai kaimiečiai neturi už ką važuoti toli, kad pasigydytų. Ši ligoninė ir skirta tokiems vargšams žmonėms. Tai milžiniškas projektas. Numatyta, kad jis teiks pagalbą žmonėms tūkstantį metų. Ši ligoninė atidaryta tam, kad padėtų kaimo žmonėms, kenčiantiems nuo ligų. Tačiau jokio skirtumo tarp kaimo ir miesto žmonių čia nėra. Ligos puola ne tik kaimiečius. Ligoms nėra teritorinių skirtumų. Taigi ir teikiant pagalbą žmonės nebus skiriami. Mes padėsime visiems, kurie atvyks, ir neimsime jokio mokesčio.“
Ligoninės vaidmuo
Visiškai aišku, kad ši ligoninė turi suvaidinti simbolinį vaidmenį rytdienos pasaulyje. Negalima sakyti, kad viena tokio dydžio ligoninė pagydys viso pasaulio širdies, inkstų ar akių ligų ligonius. Jos teikiama pagalba tėra lašelis vandenyne, tačiau ji bus veikantis pavyzdys, kaip sudėtingos medicinos technologijos gali būti panaudotos nemokamai teikti pagalbą tiems pacientams, kuriems kitaip ji neprieinama. Šį modelį galima panaudoti visur, bet kokioje visuomenėje, pasiryžus bei sujungus mintis, žodžius ir darbus. Pakaktų labai mažos pinigų dalies, kuri net skurdžiausios šalies gynybos biudžete skiriama žmoniją naikinantiems ginklams gaminti, kad būtų pastatyta ir dirbtų daugybė tokių ligoninių. Tarsi ryški žvaigždė sušvitusi šiuolaikinio pasaulio medicinos horizonte Šri Satjos Sai medicinos mokslų institutas akivaizdžiai rodo, kokiais būdais reikia teikti žmonėms pagalbą. Štai jie:
Globališkumas. Bet kurioje pasaulio medicinos įstaigoje konsultavimas ir gydymas turėtų būti laisvai prieinami kaip prigimtinė kiekvieno sergančio žmogaus teisė, nepaisant šalies, religijos, odos spalvos ar ideologijos.
Dekomercializacija. Medicinos mokslas ir gydymas neturi būti parduodamas rinkoje kaip prekė. Medicinos priežiūros išlaidomis turi rūpintis pati visuomenė.
Žmogiškosios vertybės medicinos priežiūroje. Žmonės, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje (sveikatos apsaugos administratoriai, gydytojai, medicinos seserys ir technikai) turi būti labai „žmoniški“, humaniškos turėtų būti ir jų mintys, žodžiai ir darbai. Pagrindiniai gyvenimo kriterijai turėtų būti penkios žmogiškosios vertybės: Tiesa, Dora, Ramybė, Meilė ir Neprievarta. Juk svarbiausia matyti ne ligą, o sergantį žmogų.
Dvasinė sveikata kaip medicinos sąvoka. Šiuolaikinė medicina rūpinasi tik fizine ir psichine individo sveikata. Ji nesistengia stiprinti žmogaus dvasios, kuri yra dieviška jėga, sužadinanti jo fizines, psichines ar psichologines galias. Šiuolaikinė medicina prarado savo esminę savybę – ryšį su dvasingumu. Jei šio ryšio nesusigrąžins, medicina ar sveikatos apsauga niekada nebus holistinė – t. y. suvokianti žmogų kaip visumą – ir nepatenkins jai keliamų reiklavimų.
Dievo valia ir žmonių pastangos
Jei kokia nors vyriausybinė ar privati organizacija sumanytų geriausia diagnostikos ir terapijos įranga nemokamai teikti šiuolaikines medicinos paslaugas neturtingiausiems Indijos kaimo gyventojams ir imtųsi įgyvendinti šią idėją per metus, visiems tai atrodytų neįmanoma. Tačiau būtent tai 1990 metų lapkritį pasiūlė Satja Sai Baba, pareiškęs, kad visiškai plynoje vietoje bus pastatytas ir įrengtas pastatas, parinktas personalas, o po metų jau bus daromos atvirosios širdies operacijos.
Pasakojimas apie tai, kaip žmonės pajėgė įgyvendinti Dievo valią, yra iš tiesų nepaprastas. Per šešis mėnesius stebuklingai išaugęs nuostabus pastatas stūkso tarsi didinga gydymo šventovė. Įspūdinga pastato architektūra kiekvienam, einančiam į ligoninę tirtis ar gydytis, leidžia pajusti dieviškumo ir ramybės aurą; ji gaubia ir tuos, kurie čia dirba. Kaip buvo išpranašavęs Šri Satja Sai Baba, lygiai po metų buvo sėkmingai atliktos pirmos atvirosios širdies operacijos. 1991 metų lapkričio 22 dieną šią ligoninę iškilmingai atidarė Indijos ministras pirmininkas.
Ši ligoninė – tai paminklas tikėjimui penkiomis žmogiškosiomis vertybėmis. Ji yra atjautos, meilės, rūpesčio ir nesavanaudiško tarnavimo pavyzdys tuo metu, kai labai brangiai kainuojanti speciali medicinos pagalba yra nepasiekiama didžiajai daliai pasaulio gyventojų. Tarptautinėmis pastangomis pasiekta, kad kiekvienas ligoninės skyrius turėtų šiuolaikinę įrangą ir aukštos kvalifikacijos personalą: atsidavusius chirurgus, gydytojus, medicinos seseris, kitus medicinos darbuotojus ir technikus.
Nuo savo atidarymo dienos ligoninė auga ir plečiasi. Kardiologijos ir širdies chirurgijos skyriai su pagalbinėmis ir organizmą palaikančiomis tarnybomis veikia nuo 1991 metų lapkričio. Pometų, 1992 metų lapkritį, pradėjo veikti uronefrologijos skyrius, o dar po metų buvo atidarytas inkstų persodinimo padalinys. Nuo 1994 metų lapkričio dirba akių ligų skyrius. 1999 metų liepos 15 dieną Bhagavanas Šri Satja Sai Baba atidarė litotripsijos centrą, kuriame aukšto dažnio bangomis smulkinimi šlapimo pūslės akmenys.
Įsteigdamas šią ligoninę Bhagavanas Šri Satja Sai Baba pakankamai garsiai ir aiškiai pareiškė, kad medicinos mokslas ir kenčiančių žmonių gydymas neturi būti naudojami pasipelnyti.
Daugeliui gali pasirodyti keista, kad šioje „Palaimos buveinėje“ egzistuoja „Sveikatos buveinė“ – ligoninė. Galima stebėtis, kodėl vietoje, kuri skirta dvasios sveikatai, taip rūpinamasi kūno sveikata. Tačiau, kad pasiektume keturis žmogaus gyvenimo tikslus – dorą, turtą, troškimų išsipildymą ir išsilaisvinimą – svarbiausia turėti sveiką kūną ir protą.
Sai ligoninė Bangalore
Premjeras atidaro Šri Satjos Sai Medicinos mokslų institutą Vaitfilde
Satišas Najakas
Iš „Sanathana Sarathi“, 2001 vasaris
„Mačiau daug ligoninių Indijoje ir užsienyje, tačiau galiu iš širdies pasakyti, kad retai kur regėjau tokią nuostabią, didingą ir stulbinančiai gražią ligoninę, kaip ši“, – pasakė Indijos premjeras Šri Atal Behari Vadžpajis, atidarydamas Šri Satjos Sai Vaitfildo Medicinos mokslų institutą, esantį prie Bangaloro.
Inauguracija vyko 2001 metų sausio 19 dieną. Šia iškilminga proga didžiulis monumentalus pastatas buvo gausiai išpuoštas spalvotomis vėliavėlėmis. Centriniame fontane aplink Dhanvantario, medicinos Dievo statulą tryško skaidraus vandens čiurkšlės. Pats pastatas nepriekaištingai dekoruotas pilkšvu ir baltu Dhaulpuro smiltainiu. Centrinis kupolas puikuojasi paauksuota viršūne.
Inauguracijos ceremonija vyko centriniame instituto vestibiulyje, po didžiuoju kupolu. Svečiai užpildė visus didžiulės salės kampelius. Iš visų pusių girdėjosi tie patys žodžiai: „Tik Svamis galėjo pastatyti tokį monumentalų ligoninės pastatą“.
Be premjero A.B.Vadžpajo, atvyko ir kiti valdžios atstovai – Karnatakos valstijos gubernatorė Rama Devi, Karnatakos Pirmasis ministras S.M.Krišna, Andra Pradešo Pirmasis ministras V.Dešmukhas ir kiti. Iškilmės prasidėjo įkvepiančia žymios dainininkės K.Krišnamurti giesme, Prašanti Nilajamo pradinės mokyklos mokinukai sugiedojo Vedų posmą. Atidaryme kalbėjęs Dr. P.Venugopalas (iš Indijos medicinos mokslų instituto Nju Delyje) pasakė, kad tai viena iš didžiausių pasaulio ligoninių, teikianti nemokamą medicinos pagalbą. Karnatakos Pirmasis ministras pabrėžė, kad šį projektą įgyvendinti per metus buvo įmanoma tik per Svamio malonę. Jis pažadėjo ligoninei visokeriopą paramą ir pagalbą.
Indijos premjeras atidarymo kalboje sakė, kad reikia reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Jis griežtai kritikavo gydytojus bei medicinos institucijas, kuriems pelnas svarbiau už tarnavimą, o pinigai svarbiau už gydymą. Kalbėdamas apie naująją ligoninę, Vadžpajis palygino ją su rūmais – gydymo rūmais, į kuriuos galės ateiti kiekvienas – ir turtingas, ir vargšas. Kalbą baigė žodžiais hindi kalba, kad paprastoje ligoninėje žmogus gauna vaistų (dava), o šioje ligoninėje jis gaus ir Dievo malonę (dua). Paskui kalbėjo Satja Sai Baba. Atidarymo iškilmių pabaigoje Svamis palaimino architektus Šri Ravi Šankarą ir Šri Radžaną Sudą bei Satjos Sai Centrinio fondo narį Šri K.Šrinivasą, atsakingą už šio projekto įgyvendinimą. Jiems buvo įteiktos atminimo dovanos. Vėliau nuskambėjo Indijos tautinis himnas.
100-toji neurochirurginė operacija atlikta praėjus lygiai 2 mėnesiams po ligoninės inauguracijos. 2001 metų kovo 19 d. pacientą operavo neurochirurgijos centro vadovas dr. A.S.Hegde.
Iki 2001 metų balandžio 5 dienos kardiologijos poliklinikoje apsilankė 6316, o neurologijos centre – 3283 žmonės. Atlikta 414 širdies ir 136 neurochirurginės galvos ir stuburo operacijų.
Naujoji Sai ligoninė Bangalore
Iš „Sanatana Sarathi“ 2002 m. vasaris.
2002 m. sausio 19 dieną Specializuotosios Vaitfildo ligoninės pirmųjų metinių proga vyko iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo Indijos Sveikatos apsaugos ministras dr. C.P.Thakuras, Karnatakos pirmasis ministras S.M. Krišna ir Maharaštros pirmasis ministras V.Desmukhas. Satjos Sai medicinos mokslų instituto direktorius dr. A.N.Safaja savo kalboje paminėjo, jog per vienus metus šioje ligoninėje atlikta 1800 širdies ir 1100 neurochirurginių operacijų, buvo priimta ir ištirta 68 000 ligonių. Visos paslaugos šioje ligoninėje teikiamos nemokamai, meilės ir dvasingumo atmosferoje. Paskui Svamis pasakė kalbą, kurios pilną tekstą siūlome mūsų skaitytojams.
Po pietų pertraukos vyko diskusijos, kuriose pasisakė ligoninės neurologijos skyriaus vadovas dr. A.S.Hedge, buvęs Gynybos ministerijos mokslinis patarėjas dr. A.P.J.Abdulas Kalamas, A.Nobelio vaikaitis dr. Maiklas Nobelis ir kt. Iškilmių metu ir po jų veikė paroda, demonstruojanti naujausią neurochirurginę ligoninės įrangą. Sausio 22 dieną Svamis aplankė parodą ir pora valandų praleido su gydytojais bei ligoninės personalu.