Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

ŽMOGAUS GIMIMAS SKIRTAS PATIRTI ATMOS PALAIMĄ

Tarptautinės žmogiškųjų vertybių ugdymo

mokytojų konferencijos uždarymas

2001 m. liepos 4 d.

Prašanti Nilajamas

Galite būti labai išsilavinę,
bet ar galite tikėtis pagarbos, jei nesate kultūringi?

Galite būti labai protingi,
bet ar pelnysite visuomenės pripažinimą be doros?

Galite užimti valdžios postus,
bet ar žmonės jus gerbs, jei peržengsite leistinas ribas?

Ar galite tikėtis žmonių pagarbos,
jei nedarote labdaros ir nesate teisingi, jei išklystate iš tiesos kelio?

Didelė klaida, jei elgiatės nebijodami nuodėmės.

Ką dar reikėtų pasakyti šiam garbiam sambūriui?

Meilės įsikūnijimai!

Jei giliai patyrinėsite ir pasigilinsite, atrasite, kad vandens lygis žemėje diena iš dienos krinta. Jei stebėsite šiandienos politinę sceną, nerasite jokios moralės nei garbingumo. Šių dienų mokytojai, regis, prarado neįkainojamą žinių turtą. Žmonės visiškai nebeturi žmogiškųjų vertybių. Senovės mokytojai buvo aukštinami kaip pasiaukojimo karaliai (telug. thyagarajulu), dvasingumo karaliai (telug. yogarajulu) ir atsižadėjimo karaliai (telug. yathirajulu). Deja, šiuolaikiniai mokytojai tapo malonumų karaliais (telug. bhogarajulu) ir troškimų karaliais (telug. kamarajulu). Indijos kultūra yra apraiška tiesos, kuri nesikeičia bėgant laikui, ir jos neveikia nei kūrimas, nei išsiskaidymas. Užmiršęs šią amžiną tiesą, žmogus švaisto savo brangų gyvenimą, vaikydamasis efemeriškų malonumų. Jis nepajėgia suprasti savo paties vertės, todėl vertina pinigus. Jis skiria savo gyvenimą savanaudiškiems tikslams, pamiršdamas savo vidinę vertę ir charakterį. Nuo seniausių laikų bharatai ėjo dvasingumo keliu, šitaip semdamiesi palaimos ir dalydamiesi ja su kitais. Šiandien žmogus nesugeba patirti ir džiaugtis tokia amžina palaima. Žmogus pajėgia atlikti didžiausius darbus, bet jis dar niekaip negali patirti dvasinės palaimos. O žmogaus gimimas skirtas būtent šiai palaimai patirti. Ši tiesa slypi trijose raidėse „M-A-N“ – nugalėti iliuziją (mają), patirti atmą ir pasiekti nirvaną. Bet šiandieninis žmogus yra nepajėgus suprasti tiesos, jog jis gimė tam, kad suvoktų atmą.

Meilės įsikūnijimai!

Jei kartą suprasite žmogaus gyvenimo vertę, galėsite suprasti žmogiškąsias vertybes. Žmogiškosios vertybės gimsta drauge su žmogumi, ne prieš jį ar po jo. Žmogus privalo savęs paklausti: „Koks yra gyvenimo tikslas?“ Jei žmogus ras į šį klausimą atsakymą, jis galės suprasti šiame pasaulyje ir visa kita. Žmogus apdovanotas intelektu ir protu, bet jį traukia neišmanymas, kuris yra jam svetimas, ir jis neieško suvokimo, kuris yra jo viduje. Todėl šiandien reikia propaguoti žmogiškąsias vertybes.

Žmogų veikia pasaulietiški polinkiai (prabhava), todėl jis užmiršta savo tikrąją prigimtį (svabhava) ir save pražudo. Prabhavą galima apibūdinti kaip praeitų poelgių pasekmes (prarabdha), o svabhavą – kaip vidines žmogaus savybes: tiesą, teisingumą, ramybę ir meilę. Tikroji žmogaus prigimtis – pasiekti keturis tikslus: teisingumą, turtą, troškimus ir išsivadavimą (dharmą, arthą, kamą ir mokšą). Šiandien žmogus netrokšta dvasinių mokymų. Jo širdyje nebėra dieviškų jausmų. Tad kaip jo neveiks pasaulietiški polinkiai (prabhava)? Pasaulietiški polinkiai turi transformuotis į vidinę prigimtį, o vidinė prigimtis turi sunaikinti pasaulietiškus polinkius. Svabhava, kuri reiškia dvasinį jausmą, yra žmogaus prigimtis. Tiesa, teisingumas, ramybė ir meilė – tai dvasiniai jausmai. Kodėl reikėtų jų ieškoti, jei jie slypi žmogaus prigimtyje? Kadangi jis užmiršo savo tikrąsias savybes, jį veikia pasaulietiški polinkiai (prabhava) – vardo, šlovės, turto ir patogumų troškimas. Jis domisi turtu (dhana), o ne savybėmis (guna). Ar tai – gyvenimo tikslas? Be abejo, pinigai reikalingi, bet iš keturių gyvenimo tikslų (purušartų), pinigai eina tik po dharmos. Vadinasi, pinigai turi būti uždirbami teisingai. O dabar žmogus imasi neteisėtų būdų turtui sukaupti.

Meilės įsikūnijimai!

Šiandien jus veikia pasaulietiškos įtakos (prarabdha), nes jūs žmogaus gyvenimo tikslą padalinote į keturias dalis – teisingumą, turtą, troškimą ir išsivadavimą. Sujunkite jas į dvi – teisingu būdu užsidirbtą turtą ir išsilaisvinimo troškimą. Tik tada išsivaduosite iš pasaulietiškų įtakų. Jūs neatsispiriate pasaulietiškoms pagundoms, nes trokštate tik pasaulio, o ne išsilaisvinimo. Pinigai būtini pragyventi, bet jūs turite turėti jų saiką. Žmogus šito nesupranta. Jis beprotiškai vaikosi pinigų iki paskutinio atodūsio. Ar supratote žodžio „žmogus“ (angl. man) prasmę? Turite įveikti mają, suprasti atmą ir pasiekti nirvaną. Ignoruodamas šią amžinąją tiesą, žmogus gyvena nešventą gyvenimą.

Žmogus siekia palaimos. Koks kelias veda į palaimą? Ar žmogus gali pasisemti palaimos iš materialių dalykų? Ne, žinoma, ne. Pasaulietiška laimė yra laikina. Pirmiausia žmogus turi tikėti dvasia. Jūs mylite savo motiną, nes tikite, kad ji – jūsų motina. Žmona myli savo vyrą, nes juo tiki. Taigi, kur yra tikėjimas, ten yra meilė; kur yra meilė, ten yra ramybė; kur yra ramybė, ten yra tiesa; kur yra tiesa, ten yra Dievas; kur yra Dievas, ten yra palaima. Kad pasiektumėte ramybę, nebūtina imtis kokio garbinimo ar apeigų. Yra daug tokių, kurie sako, kad jie atlieka tam tikrą ritualą vardan pasaulio taikos. Tai tik pasirodymas. Apeigomis jūs niekada nepasieksite ramybės. Ramybė yra meilėje. Jūs rasite meilę tik tada, kai tikėsite savuoju Aš. Šiandien žmogus tiki tuo, kas efemeriška ir laikina, bet netiki Dievu. Arba jo tikėjimas Dievu nepastovus. Jis pilnas abejonių. Žmogus Dievu turi tikėti visiškai. Jis turi tikėti tik Dievu, o ne pasauliu, nes viskas, ką jis mato pasaulyje, vieną dieną išnyks. Vien tik Dievas gali dovanoti tikrą ir amžiną palaimą, ir tas, kas ją patiria, yra tikrasis žmogus. Prieš Budhai pasiekiant nirvaną, jo pusbrolis Ananda, kuris tuo metu buvo su juo, ėmė lieti ašaras. Budha nustebęs paklausė: „O neišmanėli, ar tu liūdi dėl to, kad aš pasieksiu nirvaną? Iš tikrųjų nirvana yra tikrasis žmogaus gyvenimo tikslas. Įveik mają, išvysk atmą ir pasiek nirvaną“. Ananda laikėsi Budhos mokymo ir galiausiai taip pat pasiekė nirvaną.

Meilės įsikūnijimai!

Tai, ką turite daryti, – tai ne apeigos, ne jadžnos ir jagos. Pirmiausia turite suprasti tiesą, kad nekintanti ir amžina palaima yra viduje. Ji apibūdinama kaip neturinti savybių (nirgunam), anapus iliuzijos (niranjanam), senovinė (sanatanam), galutinė priebėga (niketanam), amžina (nitya), tyra (suddha), nesutepta (buddha), nemirtinga (mukta) ir nesupančiota (nirmala svarupinam). Vedos skelbia: Sarvam Visnumayam Jagat (Visata persunkta Dievo), Sarvam Khalvidam Brahma (Iš tiesų visa tai yra Brahmanas). Kad suprastumėte šiuos dieviškus posakius, turite puoselėti šventas vertybes. Neturėdamas kilnių savybių, žmogus negali šių posakių suprasti. Kiekvienas žmogus, kiekviena gyva būtybė, kiekvienas šios kūrinijos objektas yra Dievo apraiška. Visi penki elementai yra Dievo pavidalai. Kad suprastumėte šią tiesą, turite eiti dvasiniu keliu.

Jūs stengiatės suprasti žmogiškąsias vertybes – tiesą, teisingumą, ramybę, meilę ir neprievartą. Ką reiškia tiesa? Ji yra tai, kas nekinta. Sathyam Jnanam Anantam Brahma (Tiesa,