Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

DHYANA

DHYANA sanskr. – meditacija, Dievo prisiminimas.

Tikra meditacija – tai pasinėrimas į Dievą kaip vienintelę mintį, vienintelį tikslą. Tiktai Dievas, vien tik Dievas. Mąstykite Dievą, kvėpuokite Dievu, mylėkite Dievą.

J.Hislop, „Conversations with Bhagavan Sri Sathya Sai Baba“, 175 psl.

Kur ir kada jūs besusijungtumėte su Dievu, tai – meditacijos būsena.

J.Hislop, „Conversations with Bhagavan Sri Sathya Sai Baba“, 58 psl.

Pastovi ir nepertraukiama Viešpaties kontempliacijos praktika – tai pasekėjams rekomenduojama dvasinė veikla. „Gytoje“ ši praktika – leisti protui be perstojo mąstyti apie Dievą – yra vadinama abhyasa yoga. Ji taip pat vadinama meditacija arba dhyana, tai yra metodas nuolat nukreipti protą vidun ir susivienyti su Dievu. Žodis dhyanam kilo iš sanskrito kalbos ir reiškia „Dievo prisiminimas“. Tai mąstymas apie Dievą visomis aplinkybėmis, visada ir visur. Šis procesas yra nuolatinis ir nenutrūkstamas.

„Discourses on the Bhagavad Gita“, 19 psl.

Tą, kuri apibūdinama kaip „nenusakoma žodžiais, neaprėpiama protu“, tą, kuri nesuvokiama pojūčiais, protu ar intelektu, tą Esybę (Būtį) galima pajusti ir patirti medituojant. Atsidavimas Dievui (bhakti) padeda ją suvokti, ji pripildo atsidavusįjį palaimos.

„Dharma Vahini“, 67 psl.

Jei nukreipsite savo dėmesį į didingą ir nuostabų Viešpaties pavidalą ir koncentruositės tik į Jį, jūs gausite įvairių malonių būtent iš šio Viešpaties pavidalo. Medituojant gali atsirasti daug trukdymų, bet neturėtumėte pasiduoti iliuzijai. Būkite budrūs, niekada nepamirškite palankiojo Pavidalo. Įsivaizduokite sau, kad Jame slypi visa kūrinija. Pavidalas, pasirodęs medituojant (dhyana-rupa), neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl jos vaisius taip pat negali būti pavadintas tobulu ir užbaigtu.

Tobulėti medituojant – vadinasi, pasiekti vienakryptiškumą (ekagratha). Be abejonės, kiekvienas tik pats gali nustatyti, koks jo koncentracijos lygis. Pakopą, kurioje esate, galite nustatyti, jei kasdien tyrinėsite, kiek pajėgiate susikaupti, valdyti klaidžiojančio proto prigimtį ir kaip patiriate dieviškąjį pavidalą, kuris yra viskas. Pakopos, kurią pasiekėte, neįmanoma pažinti. Ką ir kada gaunate, priklauso nuo Jo malonės. Dievo ieškotojo misija yra medituoti nenukrypstant nuo kelio. Visa kita – Jo malonė. Ji nepriklauso nuo tam tikro nustatyto laiko. Vieniems gali prireikti daugybės gyvenimų; kiti gali suvokti tikslą per keletą dienų. Ji priklauso nuo žmogaus uolumo (shraddha), atsidavimo (bhakti) ir dvasinės praktikos (sadhana). Jos negalima apskaičiuoti ir išmąstyti. Reginiai ir garsai nėra tikros meditacijos ženklas. Tai iliuzijos. Jos trukdo tobulėti. Jos pripildo puikybės ir išsklaido koncentraciją.

„Sandeha Nivarini“, 99 psl.

Meditacijos tikslas – regėti Viešpaties pavidalą. Siekite ir trokškite visa ko Principo: To, kurį pažinus, visa kita yra žinoma; To, kurį išvydus, visa kita yra matoma ir suprantama. Neieškokite lašų, stenkitės pažinti vandenyną. Kai pasieksite vandenyną, visų lašų šaltinį, lašų iliuzijos nebeliks.

„Sandeha Nivarini“, 101 psl.

Medituodami jūs pasineriate į Dievo universalumo ir visagalybės idėją. Ar tai nėra jūsų kasdienis patyrimas, kad didesnis rūpestis užgožia mažesnį ir priverčia jį pamiršti? Kai užpildysite savo protą Dievo idėja, trokšite ir ilgėsitės tik Jo, visi mažesni troškimai ir nusivylimai, net pasiekimai, nublanks. Jūs visus juos užmiršite; jie susilies į vieną Dievo troškimo srautą ir labai greitai ištirps dieviškos palaimos vandenyne.

„Sathya Sai Speaks“, 6t. , 59 psl.

Per meditaciją, kitas disciplinas bei kartodamas Pranava mantrą Om, žmogus gali atrasti atmą ir atskirti ją nuo kūno. Taip kaip sviestą atskiriame nuo pieno, aliejų nuo sezamo sėklų, vandenį nuo podirvio ar iš medžio įskeliame ugnį. Plakimas, spaudimas, traiškymas, gręžimas, trynimas – tai viskas, ko reikia. Tada atma atskiriama nuo kūno ir išnyksta tikėjimas, kad kūnas yra atma arba Aš.

„Prasanti Vahini“, 52 psl.

Žmogus yra dieviškas. Jis gali apsivalyti ir tapti tobulas medituodamas. To uoliai imasi ir tvirtai tikėdami atlieka dori žmonės. Pats universaliausias ir veiksmingiausias metodas yra šviesos (jyoti) meditacija. Darykite šią meditaciją kasdien, nepertraukdami, tol, kol ji teikia jums džiaugsmą. Darykite ją giliai ir sistemingai; tikrai ateis laikas, kai daugiau nebesimėgausite tamsiomis ir blogomis mintimis, daugiau nebegeisite tamsių ir nuodėmingų knygų, nebetrokšite toksiško maisto ir svaiginančių gėrimų, netvarkysite bjaurių, žeminančių reikalų, daugiau niekas jums nebeprimes nešlovės, negarbės ir netyrumo, daugiau nebekursite blogų planų. Tada būsite Dievo sferoje, neišreiškiamoje žodžiais ramybėje.

„Sathya Sai Speaks“, 6 t., 257-259 psl.

Meditacija arba dhyana yra tada, kai susijungia tokios trys dalys:

1. Dhyeya – meditacijos objektas. Tai – Dievas.

2. Dhyatha – medituojantis asmuo. Tai – „Aš“.

3. Dhyana – meditacijos procesas. Tai pati meditacija.

„Discourses on the Bhagavad Gita“, 19 psl.

Koncentracijos, kontempliacijos ir meditacijos skirtumai:

  1. Koncentracija – žemiau už pojūčius. Visi įprasti veiksmai – vaikščiojimas, kalbėjimas, valgymas ir kt. reikalauja koncentracijos.
  2. Kontempliacija – ribinė sritis (tarp koncentracijos ir meditacijos). Atsitraukimas nuo įprastų prisirišimų padeda įeiti į kontempliacijos sritį.
  3. Meditacija – aukščiau už pojūčius. Kai atsikratoma visų prisirišimų, žmogus pereina per kontempliacijos sritį ir pasineria į meditaciją.

„Sathya Sai Speaks“, 13 t., 33 psl.

Jyoti dhyana – meditacija į šviesą.