Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

AHAMKARA

AHAMKARA sanskr. – ego, egoizmas, savanaudiškumas, išdidumas arba savimeilė.

Nir-ahamkara, An-ahamkara, – egoizmo nebuvimas.

Ego – tai vienas dalykas, kurį žmogus gauna iš išorės. Jį suformuoja prisirišimas prie išorinių objektų. Atkirtus pasaulio troškimą, ego savaime išnyksta. Jei išorėje patiriami įspūdžiai laikomi realiais, jie yra žalingi. Nes žmogus, žiūrėdamas į ką nors išorėje, ima kurti, ir mano, kad atkuria tai, kas tikrai išorėje egzistuoja. Bet iš tikrųjų išorėje matomi daiktai mums tik primena tai, kas jau yra viduje. Kai akys atmerktos, žmogus mato kūriniją. Visos būtybės yra sukurtos akimis. Visko, ką matote, šaltinis yra akys. Visa, kas regima akimis, yra laikina.

J.Hislop, „Conversations with Bhagavan Sri Sathya Sai Baba“, 82 psl.

Esminis neišmanymas, dėl kurio stokojama valios ir atsiranda elgesio trūkumų, yra tikėjimas, kad viskas, ką žmogus bedarytų, visada yra gera ir teisinga. Tai subtilusis EGO viruso poveikis... Visa, kas mums naudinga, mums atrodys ir teisinga, mes paprastai nepasižiūrime į tą klausimą kito žmogaus akimis. Tai sukelia daugybę komplikacijų.

„Sathya Sai speaks“, 7A t., 149 psl.

Sunaikinkite nerimo, baimės ir neišmanymo priežastį. Tik tada sušvis tikroji žmogaus asmenybė. Nerimą nugali tikėjimas Dievu – tikėjimas, kuris teigia, kad visa, kas atsitinka, yra geriausia ir kad tokia yra Dievo valia. Ramiai viską priimti – tai geriausi šarvai nuo nerimo, o ne herojiškas priėmimas. Liūdesys kyla iš egoistinio jausmo, kad nenusipelnei tokio blogo elgesio, kad esi paliktas bejėgis. Kai egoizmas išnyksta, išnyksta liūdesys. Neišmanymas – tai tik klaida, klaidingas kūno tapatinimas su tikruoju Aš!

„Sathya Sai Speaks“, 1 t., 30 psl.

Visas bangų skonis, visa jėga ir šėlsmas kyla iš vandenyno ir vėl išnyksta vandenyne. Bangos pavidalo ir jos pavadinimo išnykimas yra vadinamas mokša, tai – bangos susiliejimas su vandenynu, su kuriuo ji atrodė skirtinga. Kitaip sakant, deindividualizacija yra mokša.

„Sathya Sai Speaks“, 1t., 164 psl.

Yra dvi sferos, kuriose veikia ego:

a) Dehatma – išorinis aš, kūno sąmonė, savimeilė, ahamkara.

b) Pratyagatma – vidinis aš.

Tie, kurie nežino šio skirtumo, klysta ir tvirtina, kad „aš“ taikytinas dehatmai. Bet tai neteisinga. Kūnas yra įrankis, jis yra objektas; jis yra matomasis, o ne matantysis. Kaip gali ego, sutapatintas su juo, būti atma? Šis ego irgi priklauso matomo kategorijai. Jo nėra giliai miegant, ir jis yra iliuzinis sapnuose. Tiesa turi likti nepakitusi praeityje, dabartyje ir ateityje. Ar gali būti tikra tai, kas kiekvienoje būsenoje kinta?

„Sathya Sai Vahini“, 187 psl.

„Aš“ yra dviejų rūšių. Vienas susijęs su kūnu, o kitas – nuo kūno atsiskyręs. Abu yra „aš“. Bet vienas „aš“ (aham), kuris susitapatina su kūnu (kara), tampa ego (ahamkara). Ego turi pavidalą. O beformis „aš“, kuris su kūnu nesusijęs, yra atma. Beformė atma neturi savybių, bet kai įgyja pavidalą, ji turi visas savybes. Šiandien žmonės patiria tik vieną „aš“, kuris susitapatinęs su kūnu (ahamkarą). Todėl negali suvokti kito „aš“ (aham), kuris su kūnu nesusijęs. Tačiau jeigu, net laikydami kūną pagrindu, savo žvilgsnį nukreipsite vidun, laikui bėgant patirsite atmą. Tai vadinama „Tiesioginiu atmos suvokimu“ (Atma-sakshat-kara).

„Sanathana Sarathi“, 1997 lapkritis, 301 psl.