Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Penki energijos apvalkalai

 

Šivaratri šventė

2000 m. kovo 4 d.

Prašanti Nilajamas

 

Meilės įsikūnijimai!

 

Tas, kuris suprato Tiesą, kad ta pati atma egzistuoja visur,

Visada yra vienybėje su Dievu ir patiria dieviškąją palaimą,

Nesvarbu, kas jis būtų – atsiskyrėlis ar šeimos žmogus,

ar eitų veiklos keliu, ar ne.

Atmos principo negalima suprasti,

vien tik skaitant Vedas ir šventuosius raštus arba klausantis paskaitų.

Kaip milžiniškas medis išauga iš mažos sėklelės,

Taip ir visa visata kilo iš atmos principo.

 

Meilės įsikūnijimai!

Jūs iš tiesų esate palaimos ir džiaugsmo įsikūnijimai. Argi nėra visiškas neišmanymas palaimos ir džiaugsmo ieškoti išoriniame pasaulyje, kai jie slypi jumyse? Dvasinė transformacija – tai suprasti savo tikrąją prigimtį. Dabartinis ir buvęs mūsų Instituto prorektoriai meldė Manęs išsamiai paaiškinti penkis gyvybės apvalkalus (panča košas). Taigi fizinis kūnas, kuris yra laikinos prigimties, vadinamas „Maisto apvalkalu“ (annamaya kosha). Vedose šis materialus kūnas vadinamas „visvadu“, nes jis susijęs su jutimo ir veiklos organais. Kadangi šis kūnas užsiėmęs įvairia išorine veikla, tai jis dar vadinamas vyavaharika. Taip įvairiai Vedose vadinamas fizinis kūnas. Maisto apvalkalas, t.y. fizinis kūnas, žinomas kaip „grubusis kūnas“ (sthula sharira). Gyvybinės energijos, proto ir išminties apvalkalų junginys vadinamas subtiliuoju kūnu (sukshma sharira), kadangi šie apvalkalai nematomi paprasta akimi. Jis dar vadinamas pratibhasika. Protas savo subtiliuoju pavidalu yra visa persmelkiantis. Būtent todėl sakoma: „Protas – viso pasaulio pagrindas“ (Manomulam Idam Jagat). Palaimos apvalkalas (anandamaya kosha) susijęs su priežastiniu kūnu (karana sharira). Reikia prasiskverbti pro visus penkis apvalkalus, kad patirtumėte palaimą. Ši būsena vadinama Turija arba aukščiausiu priežastiniu aspektu (Mahakarana svarupa). Ją patiriame po gilaus miego (susupti). Ji dar vadinama ir Paramartika. Palaima, patiriama Turijos būsenoje, yra tikroji palaima. Šios palaimos negalima pasiekti nei pojūčiais, nei protu, nei intelektu. Kad patirtume palaimą, turime nugalėti 5 rūšių kliūtis (sanskr. klesha).

Tas, kuris ypač prisirišęs prie kūno, kenčia nuo neišmanymo (sanskr. avidya klesha). O neišmanymas skatina įvairius troškimus, sukelia ligas ir labai apsunkina gyvenimą. Abhinava klesha atsiranda tada, kai žmogus nevaldo savo proto. Žmogus pernelyg vertina kūną, jo protas klaidžioja klystkeliais, ir dėl to jis kenčia. Asthitha klesha kyla iš žavėjimosi žemiškais malonumais. Raga klesha – tai prisirišimas prie turto ir materialių daiktų. Dvesha klesha atsiranda tada, kai neišsipildo žmogaus troškimai. Kai kurie sekėjai garbina Dievą, tikėdamiesi kokio nors atlygio. Jie laimingi, jei jų troškimai išsipildo, o jei ne – jie pradeda nekęsti net Dievo. Jie nesidžiaugia jiems tekusia sėkme. Priešingai, – jie trokšta kažko daugiau, to, ko nėra verti. Ir dėl to neturi ramybės. Kad suprastume Paramartikos principą, reikia nutildyti protą ar bent jau jį valdyti ir palaipsniui atsikratyti prisirišimo prie kūno.

 

Kūnas, sudarytas iš penkių elementų,

Anksčiau ar vėliau mirs.

Bet tas, kuris gyvena viduje, nei gimsta, nei miršta.

Jis prie nieko neprisirišęs ir niekieno nesaistomas.

Tiesą pasakius, tas vidinis gyventojas – tai Pats Dievas.

 

Žmogus negali suvokti vidinio dieviškumo tol, kol neatsikrato prisirišimo prie kūno. Prieraiša prie kūno – tai pagrindinė dvasinio tobulėjimo kliūtis. Kaip milžiniškas medis slypi mažoje sėklelėje, taip ir penkios kliūtys  klastingai tūno tame kūno ryšyje. Prieraiša prie kūno – pagrindinė žmogaus vargų ir nerimo priežastis. Kūną reikėtų laikyti instrumentu ir gyventi teisingą gyvenimą, atsimenant viduje esantį Dievą.

Visas pasaulis turi pirminį pagrindą. Štai sidabrinė lėkštė ir sidabrinis puodukas. Sidabras – jų pagrindas. Daikto pavadinimas ir forma gali keistis, tačiau sidabras lieka tas pats. Panašiai visi pavadinimai ir pavidalai keičiasi, tačiau pirminis pamatas lieka nepakitęs.

 

Atmos principas seniausias ir amžinas.

Jis neatsiranda ir neišnyksta,

Jis neturi nei pradžios, nei pabaigos.

Tai fizinio kūno, proto ir gyvybinės energijos pamatas.

 

Šildant saulei, vandenyno vanduo virsta garais. Garai savo ruožtu virsta debesimis. Iš debesų lyja lietus, šis tampa upėmis bei upeliukais, kurie galiausiai vėl įsilieja į vandenyną. „Nadinam Sagaro Gathiti“. Kaip upės, atsiradusios iš vandenyno, galiausiai vėl tampa viena su juo, taip ir visos gyvos būtybės, visi daiktai, kurie kilo iš Dievo, galų gale susilies su Juo. Vedantos kalba tai – Mukti (Išsivadavimas). Net „Bhagavata“ sako: natūralu, kad visos gyvos būtybės sugrįžta į savo šaltinį. Gyvybė kilo iš Dievo, todėl ir vėl susilies su Dievu.

Individuali siela budravimo būsenoje vadinama visva, nes ji susijusi su penkiais pažinimo organais (sanskr. jnanendriya – ausys, akys, nosis, liežuvis ir oda) ir penkiais veiklos organais (sanskr. karmendriya – kalbos organai, rankos, kojos, lyties ir šalinimo organai). Sapno būsenoje ji vadinama taidžasa (švytinčioji), nes ji pagrįsta švytinčiu Antahkaranos (vidinio skatintojo) principu. Gilaus miego būsenoje ji vadinama pradžna. Ji susijusi su palaimos apvalkalu. Kokia sapnų priežastis? Kai kas sako, kad sapnuojame todėl, kad mąstome ir jaučiame. Bet tiesą pasakius, pagrindinė sapnų priežastis yra miegas. Tik kai pabusite iš neišmanymo miego, suprasite, jog šis pasaulis – tik sapnas. Visa, ką patiriate budraudami, Antahkaranoje virsta polinkiais (samskara).

 

Meilės įsikūnijimai!

Dvasingumas nereiškia gyventi atsiskyrėliškai. Tikrasis dvasingumas – tai suvokti visos žmonijos vienybę bei atsikratyti prieraišos ir neapykantos. Atmos principas – tas pats visame kame. Koks atmos pavidalas? Cukrus turi formą, bet ar kas nors gali pasakyti, kokios formos saldumas? Saldumą galima tik patirti. Jo negalima paaiškinti. Taip pat reikėtų aiškinti ir atmos principą. Jis labai senas, amžinas, neturi jokių savybių, beformis, tyras, nesuteptas ir nemirtingas. Saldumynų pavadinimai ir formos gali skirtis, tačiau cukrus – tas pats. Panašiai ir vardai bei pavidalai skiriasi, bet atmos principas – vienas ir tas pats.

Šiandien žmogus imasi įvairių dvasinių praktikų, tokių kaip sravanam (Dievo šlovinimo klausymasis), kirtanam (giedojimas), Vishnusmaranam (Dievo vardo kartojimas), padasevanam (Viešpaties kojų garbinimas), vandanam (Viešpaties sveikinimas), arcanam (Dievo garbinimas), dasyam (tarnavimas Dievui), sneham (draugystė su Dievu) ir atmanivedanam (atsidavimas atmai), ir patiria tik laikiną pasitenkinimą. Kai žmogus miega, nelabai svarbu, ar jis miega ant kieto akmens, ar patogioje lovoje. Panašiai reikalingas ir proto tyrumas, kad ir kokią dvasinę praktiką žmogus atlieka. Jei protas tyras, galima pasiekti viską. Kad išskaistintume protą, reikia puoselėti meilę. Meilės šviesa niekada negali būti užgesinta. Jei puoselėsite meilės principą, pakilsite virš trijų būsenų – višvos (budravimo), taidžasos (sapnų) ir pradžnos (gilaus miego) ir pasieksite tikrąją palaimą.

Visos naktys yra paprastos naktys. Tai – tamsios naktys. Tačiau Šivaratri – ypatinga naktis. Kuo ji ypatinga? Protas turi šešiolika aspektų. Mėnulis – protą valdanti Dievybė. Iš šešiolikos mėnulio fazių, penkiolika jau sudilo. Likusį vieną aspektą galima sulieti su Dievu, mąstant apie Dievą. Jei visą šią naktį iš visos širdies giedate Dievo šlovei, net tą vieną likusį aspektą galima sulieti su Dievu. Šiandien įmanoma visiškai suvaldyti protą, kontempliuojant Dievą. Todėl ši diena laikoma palankia. Deja, mūsų tamsos (Kali) amžiuje žmonės budi Šivos naktį, žiūrėdami kino filmus arba lošdami kortomis. Tokios nakties negalima vadinti Šivaratri. Kiekviena šios nakties akimirka turėtų būti skirta mąstyti apie Dievą ir iš visos širdies kartoti Jo vardą.

Dievas turi tūkstančius vardų. Iš visų šių vardų pats svarbiausias ir reikšmingiausias yra Satčitananda. „Sat“ – tai nekintantis amžinas principas, o „čit“ – absoliutus suvokimas. Pirmąjį galima palyginti su cukrumi, o pastarąjį – su vandeniu. Kai cukrus ištirpsta vandenyje, gaunamas sirupas. Taip ir „Sat“ bei „čit“ junginys suteikia palaimą (ananda). Pripildykite širdį meilės ir kartokite Dievo vardą. Tik tada galite pasiekti Dievą. Visus savo darbus dirbkite su meile. Meilė kyla iš šaltinio, t.y., iš širdies, o ne per prievartą. Šiandien žmonės kartoja Dievo vardą ne „iš šaltinio“, bet per prievartą (žodžių žaismas angl.: „Today people chant the Divine name not from source, but out of force“). Jokios naudos neduoda Dievo vardas, jei jis kartojamas ne iš širdies. Kartokite Jo vardą visa širdimi nors pusę minutės, – to pakanka. Šaukštelis karvės pieno geriau už statines asilės pieno. Dievui rūpi kokybė, ne kiekybė.

Žmogus turėtų pakilti nuo maisto apvalkalo ir stengtis pasiekti gyvybinės energijos apvalkalą. Gyvybinės energijos apvalkalas vadinamas „vibracija“, nes jis padeda kūnui judėti. O kas yra proto apvalkalas? Protas persmelkia viską. Mintis akimirksniu gali nukeliauti bet kokį atstumą. Miršta žmogus, bet ne jo protas. Protas keliaus paskui žmogų iš gyvenimo į gyvenimą. O kas yra išminties apvalkalas? Jis neturi ryšio su materialiuoju pasauliu. Materialusis pasaulis yra susijęs su atoveiksmiu, atgarsiu ir atspindžiu. Pavyzdžiui, suduodate ranka per stalą, ir jums skauda. Koks veiksmas, toks ir atoveiksmis. Šis principas vadinamas pratibhasika. Tai, kas susiję su pratibhasika, – tai tik paviršutiniškos žinios. Jų negalima vadinti Išmintimi. Tikroji Išmintis – tai suprasti, kas yra pastovus visumos suvokimas (angl. constant integrated awareness). Ji padeda pajusti amžinąją palaimą. Ją galima patirti tik prasiskverbus pro visus penkis apvalkalus – annamają (fizinio kūno), pranamają (gyvybinės energijos), manomają (proto lygmens), vidžnanamają (Išminties apvalkalo; šie 3 sudaro subtilųjį kūną) ir anandamają (palaimos apvalkalo, priežastinio lygmens). Tada pasiekiate Turiją – aukščiausią priežastinį lygmenį. Kad pasiektumėte šį lygmenį, reikia labai aiškiai suvokti visų penkių apvalkalų prigimtį. Visa tai sakau jums, nes ir dabartinis, ir buvusieji mūsų prorektoriai prašė studentams paaiškinti penkių apvalkalų prigimtį.

 

Studentai!

Turėtumėte suprasti, kad kūnas – tik instrumentas, o atma – ir veikia, ir patiria malonumą. Neprisiriškite prie kūno. Kam jūs studijuojate? Norite užsidirbti pinigų ir laimingai gyventi. Bet ar jūsų studijos teikia jums džiaugsmo? Ne. Baigę mokslus, norite pelningo darbo, paskui – paaukštinimo ir taip toliau. Nėra galo jūsų norams. Tai kaip galite tikėtis būti laimingi? Tikros ir pastovios laimės niekad nerasite fiziniame pasaulyje. Ją galima patirti tik Turijos būsenoje. […]

 

Meilės įsikūnijimai!

Mylėkite visus. Niekam nejauskite neapykantos. Taip moko mūsų senoji kultūra. Išminčius Vjasa taip apibūdino visas 18 Puranų: „Padėk visada, nežeisk niekada!“ Pakaks, jei to laikysitės. Šalia pasaulietiško išsilavinimo būtinas ir dvasinis ugdymas. Yra pasakyta „Adhyatma Vidya Vidyanam“. Dvasinis ugdymas – tai tikrasis ugdymas. Tik jis gali suteikti Brahmano pažinimą, kuris pakyla virš dualybės ir trijų esminių savybių – darnos, aistros ir tamsos. Tik Dievas amžinas, visa kita – laikina. Šiandien žmonės tiki pasauliu, bet ne Dievu. Nesididžiuokite jaunyste ir fiziniu grožiu.

 

Kas bus, kai tapsi iškaršusiu seniu, kai kūnas nusilps,

kojos links, regėjimas aptems, ir būsi ne gražesnis už odinę lėlę,

o vaikai juoksis iš tavęs ir vadins sena beždžione?

(Telugu eilėraštis)

 

Ar ilgai truks jaunystė? Kaip švytintį žaibą užgesina juoda tamsa, taip ir jaunystę užtemdo senatvė. Rytą pražydusi gėlė vakare nuvysta. Tokia žmogaus kūno prigimtis. Valdykite savo kūną ir protą. Nepriklausykite nuo kitų. Ar būsite sotūs, jei už jus pavalgys kas nors kitas? Ne!  Jeigu norite tobulėti, turite stengtis patys. Jei norite visą laiką likti jauni, turite valdyti savo pojūčius. Svamis yra tiesioginis to įrodymas. Aš išsaugojau visas jėgas. Nejaučiu jokio silpnumo. Net dabar galiu greitai bėgioti. Ar kas nors gali įsivaizduoti, kad Svamiui – septyniasdešimt penkeri? Kokia paslaptis lemia, kad Svamis taip jaunai atrodo? Tyrumas, kantrybė ir atkaklumas. Svamio jausmai visada tyri ir pastovūs. Šiuo požiūriu bandykite lenktyniauti su Svamiu. Skelbiatės esą Svamio sekėjai. Vadinasi, jūsų pareiga – ugdytis nors dalelę Svamio tyrumo. Neturite kantrybės deramai atsakyti, jei kas nors jūsų ko klausia. O Aš kalbu su tūkstančiais ir visgi visada lieku ramus ir palaimingas. Esu užsiėmęs įvairiausiais darbais. Niekas net negali numanyti to darbo, kurį dirbu. Aš dirbu visų padalinių darbus. Visi padaliniai – Mano. Tačiau niekada neprarandu ramybės. Visada jaučiu palaimą. Per gimtadienio šventę kai kurie sekėjai linki Man „laimingo gimtadienio“, bet Aš jiems sakau: „Nereikia Man linkėti laimingo gimtadienio, nes Aš visada laimingas. Suteikite džiaugsmą tiems, kurie nelaimingi“. Laimė – tai vienybė su Dievu. Jei būsite tvirtai įsitikinę, kad Dievas jumyse, su jumis ir aplink jus, niekada nepatirsite nei jokių sunkumų, nei vargo. Žmonės kalba apie rūpesčius ir vargus, bet Aš nežinau, kas tai yra. Jie bijo prisiartinti prie Manęs dėl Mano tyrumo. Tik tuos, kurie turi blogų minčių ir yra blogo būdo, kankina vargai ir rūpesčiai. Todėl

 

Nematykite to, kas bloga, matykite tai, kas gera.

Negirdėkite blogio, girdėkite tai, kas gera.

Negalvokite blogai, galvokite tai, kas gera.

Nedarykite to, kas bloga, darykite tai, kas gera, –

Tai – kelias į Dievą.

 

Kai patiriate sunkumus, nenusiminkite. Žinokite, kad jie – jūsų pačių labui.

Turbūt pastebėjote, kad prieš kelias minutes Svamis kalbėjo su vienu sekėju. Jo vardas Narajana, jis – iš Madraso. Praeitą savaitę sunegalavo jo širdis. Jo sūnus, kuris mokosi mūsų kolegijoje, paskambino tėvui ir paprašė nedelsiant atvykti į Putapartį. Jis atvyko čionai, ir jį tyrę gydytojai Man pasakė, kad visi keturi jo širdies vožtuvai užblokuoti ir kad jį operuoti bus labai sunku. Narajaną ištyrė trys iš Amerikos atvykę gydytojai. Tiesą pasakius, jie stebėjosi, kad sirgdamas tokia sunkia širdies liga jis dar gyvas. Narajana jiems sakė, jog nejaučia skausmo ir yra labai laimingas, nes Svamis visada su juo. Bet gydytojai nebuvo patenkinti. Jie ligonį operavo penkias valandas, atliko atvirąją širdies operaciją. Buvo padaryti keturi šuntai. Išoperavo Narajaną užvakar, o šiandien jis atėjo į šventyklą. Paprastai po tokios operacijos pacientas turi gulėti lovoje mažiausiai dešimt dienų. Bet Narajana jau vakar nuėjo 300 žingsnių. Tai neįtikėtina. Gydytojai davė jam valgyti. Šiandien jis atėjo apsirengęs marškiniais ir kelnėmis ir atrodo kaip studentas. Aš jam pasakiau: „Tai padarė tavo tikėjimas“. Jis nuo pat pradžių kalbėjo, kad Svamis yra su juo ir juo pasirūpins. Jam atrodo, kad liga jam labai padėjo, nes atvedė į Svamio buveinę. Jis pasakė, kad mūsų ligoninė – tai ne tik ligoninė, bet gydymo šventovė. Jį išoperavo užvakar. Vakar jis pavalgė, o šiandien atėjo į šventyklą, į Svamio daršaną. Ar tai įmanoma žmogui? Paklauskite bet kurio gydytojo, jie griežtai atsakys – „Ne“. Tokia žmogaus kūno prigimtis, bet Dievas gali pakeisti net kūno prigimtį ir dovanoti šviesią ateitį. Dievas gali paversti žemę dangumi, o dangų – žeme, bet jūs turite tvirtai Juo tikėti. Šiandien žmogus tapo aklas, praradęs tikėjimo savimi akis. Jis netiki savimi, tai kaip jis gali tikėti Dievu? Kaip tas, kuris nepažįsta savęs, gali pažinti Dievą? Pirmiausia pažinkite save, tada lengvai galėsite suprasti Dievą. Tikėkite Dievu. Nėra nieko, ko Dievas negalėtų padaryti. Kieno geras regėjimas, tas gali pamatyti net mažą jonvabalį, bet aklas žmogus nemato net švytinčios saulės. Todėl tas, kuris neturi dvasios akių, aplink save regės tik tamsą.

Kali amžius tapo ginčų (kalaha) amžiumi. Studentai turėtų trokšti išsivaduoti iš neapykantos ir nerimo. Aš myliu kiekvieną. Kiekvienas myli Mane. Bet kartais studentams atrodo, kad Svamis nekalba su jais dėl to, kad yra jais nepatenkintas. Aš niekada ant nieko nepykstu. Bet tam, kad jus pataisyčiau, kartais galiu apsimesti, jog supykau. Kai žmogus suserga, jam reikia duoti vaistų, be to, jis turi laikytis dietos. Tik tada galima išgydyti ligą. Todėl, kad išgydytų jūsų proto ligas, Svamis nepakartojamu būdu duoda jums „vaistų“. Kad jumyse vyktų transformacija, Aš tyliu ir nekalbu su jumis. Kitaip jūs taptumėte nevaldomi. Nepasiduokite neapykantai, godumui ir pavydui. Žinote, kas atsitiko Hiranjakašipui, Ravanai ir Durjodanai, kurie neapkentė Dievo. O Pandavai gyveno laimingai, nes jie labai mylėjo Dievą. Jie patyrė daugybę sunkumų, bet jų meilė Dievui nesumažėjo. Todėl stiprinkite Meilę Dievui. Kuo labiau mylėsite, tuo daugiau laimės patirsite ir priartėsite prie galutinės didžiausios palaimos.