Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Atmos suvokimas

                

Šivaratri šventė

2001m. vasario 21 d.

Prašanti Nilajamas

 

Galima išmokti atmintinai Vedas bei Šastras ir jas kartoti, galima gražiai išdainuoti poeziją, tačiau jei žmogaus širdis nebus tyra, jis neišvengiamai nusiris į prarają. Sai žodis iš tikrųjų skelbia tiesą.

(telugų eilės)

 

Meilės įsikūnijimai!

Jei jūsų širdis nebus tyra – kad ir kaip būtumėte išsilavinę – negalėsite suvokti Atmos esmės. Net jei būtumėte mokslininkai, – kietai įmigę savo kūno niekaip nepamatysite. Kita vertus, neraštingas žmogus vos atmerkęs akis gali išvysti save ir aplinką. Lyg pelenai, uždengę žarijas, žmogaus suvokimą slepia iliuzija. Todėl jis ir nežino esmės. Žmogus turi suprasti, kad jo ryšys su Dievu yra intymus. Apvalykite savo širdis, siekite dvasinių žinių, trokškite pažinti Dievą – įgysite didelės jėgos. Sadhana (dvasinis darbas) nėra vien rožinio kalbėjimas ar meditacija. Tikroji sadhana – tai iliuzijos, dengiančios vidinį pažinimo įrankį (Antahkarana), išsklaidymas. Sakoma, jog matantis tikrovę, bet jos neatpažįstantis yra kvailys. Ak, žmogau, argi ne kvaila manyti, jog nematai Dievo. Juk Jis yra pasaulio pavidalo.

Nupūskite nuo žarijų pelenus ir išvysite ugnį. Išvalykite dugną nuo dumblių – vanduo bus skaidrus. Kataraktos paveiktos akys mato blausiai, bet po akių operacijos regėjimas pagerėja. Panašiai būna, kai žmogus pasiduoda savo protui, – jis susitapatina su kūnu, jaučia malonumą ir skausmą. Tačiau pakilus virš proto, t.y. virš iliuzijos (Majos), pasaulio dvilypumas dingsta. Visur žmogus regi Dievą. Dabar gi jis tik mėgina pažinti Dievą savo protu. Tačiau norint pažinti Dievą, reikia suvokti Atmą, arba savąjį „Aš“. Atma neturi pavidalo. Tol, kol save tapatinsite su pavidalu, nesuprasite, ką reiškia Atma.

Prisistatydami žmonės sako: „Aš“. Tai ne kas kita kaip Atma. Nors Atmos negalima pamatyti, ji yra visuose. Atma persmelkia viską.

Eteris sudarytas iš trijų sluoksnių: Bhutakašos, Čithakašos ir Čidakašos. Bhutakašą dengia Čithakaša, o Čithakašą dengia Čidakaša. Bhutakašoje yra Žemė, Saulė, Mėnuo ir žvaigždės.  Ji labai didelė. Saulė yra daug didesnė už Žemės planetą, jos skersmuo – 8.000 milijonai mylių. Mums ji atrodo maža, nes nuo Žemės ją skiria 9 milijonai mylių. Žvaigždės yra dar toliau ir jos dar didesnės už saulę, nors danguje atrodo lyg maži deimantai. Šviesa skrieja 180 tūkstančių mylių per sekundę greičiu. Kai kurios žvaigždės nuo Žemės taip toli, kad jų šviesa Žemės apskritai nepasiekia. Visos tos žvaigždės, Saulė, Mėnulis ir Žemė sudaro Bhutakašos sluoksnį. Jų visų subtilieji pavidalai yra Čitakašos sluoksnyje. Čitakaša yra daug didesnė už Bhutakaša. Jums atrodo, kad Saulė šviečia pati, tačiau iš tikrųjų  ją apšviečia Atma. Atma yra galingiausia iš visų, jos platybė nenusakoma žodžiais. Visos penkios stichijos yra sudarytos iš atomų, bet pati Atma nėra sudaryta iš atomų, nes ji neturi pavidalo. Ką reiškia „suvokti Atmą?“. Tai reiškia „išvysti visa persmelkiančią šviesą“. Atma yra kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje. Pakilkite aukščiau savo pavidalo suvokimo – suprasite tai. Visi materialūs daiktai turi pavidalus, bet atėjus metui jie netenka reikšmės ir ištirpsta priežastiniame sluoksnyje, t.y. Atmoje. Todėl žmogus turi stengtis neprisirišti prie pavidalo ir susilieti su Atma. Visa su pavidalu siejama veikla vyksta Pravriti (išorėje), t.y. Bhutakašoje, kuri yra sudaryta iš  atomų. Visa tai kada nors susilies su Atma. Kas yra Atma? Atma – tai palaima.

Senovėje daugelis išminčių siekė pažinti Atmą. Galų gale jie pasauliui paskelbė: „Pažįstu Aukščiausiąją Būtybę, kuri spindi Saulės šviesa ir yra aukščiau Tamaso (nežinojimo tamsos)“. Ak, žmonės, Atma yra aukščiau vardo ir pavidalo. Ji šviečia pati savaime. Norint išvysti Atmą nereikia eiti į mišką, nereikia imtis askezės. Tegul nežinojimo tamsa pasitraukia iš jūsų vidaus ir išvysite ją visur. Tai ir yra tikrasis dvasinis darbas. Žmoguje slypi dieviškumas, bet jūs vadinate jį įvairiais vardais ir apibrėžiate jį įvairiais pavidalais, mėginate jį pažinti garbindami Dievą ir atlikdami ritualus. Paskui nusimenate ir puolate į neviltį.

Pirmiausia reikia stengtis pažinti Bhutakašoje esantį Dievą. Tačiau kaip žmogus pažins Dievą, jei jis nežino, kas yra žmogiškumas. Pirmiausia reikia suprasti, ką reiškia žmogiškumas.

Čidakašą galėsite suvokti tik pakilę aukščiau Bhutakašos ir Čitakašos. Bhutakaša yra lyg maža žvaigždelė Čithakašos danguje. Tą patį galima pasakyti apie Čitakašą, lyginant ją su Čidakaša. Čidakaša yra Atma. Aukščiau jos nėra nieko. Tam, kad pažintumėte pavidalo neturinčią Atmą, turite pakilti aukščiau paties pavidalo. Iš pradžių jūs medituojate į tam tikrą pavidalą, bet reikia palengva nuo jo atsitraukti ir stengtis pažinti pavidalo neturintį Dievą. Kol būsite prisirišę prie pavidalo, jusite ir malonumą, ir skausmą.

Pavidalo neturinčią Atmą galima pajusti kietai miegant (Sushupti), tada jūs pamirštate ir vardą, ir pavidalą. Kietai miegant nėra Bhutakašai būdingų jausmų. Kol jūsų mintys sklando Bhutakašoje, tol tapatinatės su pavidalu. Nors šiuolaikinis žmogus yra labai išsilavinęs,  jis negali suvokti, kaip veikia Bhutakaša, Čithakaša ir Čidakaša. Jis net nesigilina į šiuos klausimus, manydamas, kad tai tėra kažkokios neaiškios filosofinės tiesos. Tačiau tai nėra tik filosofija. Tai amžinosios tiesos, kurias reikia suprasti ir stengtis pritaikyti gyvenime. Bhutakašoje yra daug būtybių, bet jų visų Atma viena ir ta pati. Nuo pat vaikystės iki senatvės žmogus kitiems prisistato sakydamas: „Aš“. Gyvenime jis kyla per įvairias pakopas, tačiau „Aš“ visada lieka tas pats. Tas nekintamas „Aš“ iš tikrųjų yra Atma. Pamiršęs dievišką vidinį dėsnį žmogus ima vaikytis pasaulietiškų ir trumpalaikių malonumų. Jie būdingi Pravriti, tačiau Atma priklauso Nivriti sričiai. Kadangi žmogus yra paniręs į Pravriti, jis negali suvokti savo tikrosios prigimties.

Visa, ką matote išoriniame pasaulyje, tėra Dievo apraiškos. Visi, čia dabar susirinkusieji, esate Dievo įsikūnijimai. Iš tikrųjų jūs patys esate Dievas. Nors Dievas yra visur, jūs vis tiek Jo ieškote. Štai nedidelis pavyzdys. Mokiniai prie bendrabučio kiekvieną dieną mato Sai Gitą ir jos nė kiek nebijo. Tačiau jei miške išvysta nors dramblio uodegą, iškart išsigąsta. Panašiai elgiatės ir jūs – nors visur aplinkui regite Dievą žmonių pavidalu, nė kiek nesijaudinate. Tačiau jei tik išvystumėte žmogų su trimis galvomis, pultumėte į ekstazę ir manytumėte, kad prieš jus yra kosminis Dievo pavidalas. Supraskite – Dievas persmelkia visą pasaulį. Viešpats Krišna Gitoje sakė: „Amžinoji visose būtybėse esanti Atma yra Mano dalis“. Jūs ir Aš nesame atskirai. Mes sudarome viena, esame vienodi. Suvokę šią tiesą nepulsite ieškoti Dievo šen ar ten. Visa, ką randate išoriniame pasaulyje, tėra kosminis Dievo pavidalas (Visva Virat Svarupa). Visi pavidalai yra Jo pavidalas. Pavidalas siejamas su Pravriti. Tai pagrindinė iliuzijos priežastis. Kas yra iliuzija? Iliuzija yra klaidingas sutapatinimas. Naktį klaidingai sutapatinę virvę su gyvate, jūs išsigąstate. Pašvieskite žibintuvėliu ir  pamatysite, jog gyvatė tėra virvė. Baimę jums sukėlė klaidingas sutapatinimas. Pažinkite tiesą ir nieko nebijosite. Pasaulio objektų (Prabhava) paveikti pamiršote savo tikrąją prigimtį (Svabhava). Kai tik atpažinsite savo tikrąją prigimtį ir stengsitės ją išreikšti, nebus dėl ko pulti į neviltį, nereiks nieko bijoti. Kodėl turėtumėte bijoti, jei sudarote viena, jei nėra nieko kito, tik jūs. Kartą į karaliaus rūmus atėjo aktorius. Karalius jį paprašė ką nors suvaidinti. Tądien aktorius buvo apsirengęs kaip Šankaračarja. Tad jis moksliškai išaiškino Adi Šankaračarjos filosofiją, užbaigdamas tokiais žodžiais: „Gimimas, senatvė ir žemiškas gyvenimas yra sklidini liūdesio. Žinok tai. Tėvai, draugai, giminės ir turtas yra lyg dangumi nuplaukiantys debesys. Žinok  tai.“ Karaliui jo vaidyba labai patiko ir jis aktoriui pasiūlė daug aukso. Aktorius atsakė: „Ak, karaliau, vienuoliui auksas nereikalingas. Negaliu priimti šios dovanos“. Kitą dieną aktorius atėjo į rūmus apsirengęs kaip šokėjas. Jo šokis visiems labai patiko. Po puikaus pasirodymo karalius jam pasiūlė kelias monetas. Aktorius atsakė: „Karaliau, šis mokestis per mažas, jo nepakanka“. Nustebęs karalius paklausė: „Vakar tu atsisakei didelės dovanos, o šiandien reikalauji daug pinigų. Kodėl taip keistai elgiesi?“  Aktorius atsakė: „Karaliau, aktoriaus žodžiai turi liudyti jo dėvimą kostiumą. Antraip jis nebus ištikimas savo profesijai. Vakar aš vaidinau vienuolį ir todėl atsisakiau turto. Šiandien esu šokėjas, o šokėjas visada nori, kad jam gerai užmokėtų. Elgiuosi taip, kaip reikalauja mano dėvimas drabužis.“ Dabar žmonės dėvi žmogiškąjį „drabužį“, bet jų elgesys neatitinka drabužio. Jei siela gimė žmogumi, ji turėtų pasitikėti savimi ir save gerbti. Žinote, jog Abraomas Linkolnas gimė neturtingoje šeimoje, tačiau tapo Amerikos prezidentu, nes pasitikėjo savimi. Jo šeima gyveno skurdžiai. Moksladraugiai pašiepdavo jį dėl dėvimų kuklių drabužių.  Kartą nebegalėdamas kęsti tokio pažeminimo Linkolnas priėjo prie savo motinos ir tarė: „Mama, mano moksladraugiai iš manęs šaiposi. Nupirk man naujus drabužius“. Motina jam atsakė: „Sūnau, nesame turtuoliai. Elkis pagal mūsų šeimos sąlygas. Nekreipk dėmesio į kitų žmonių kalbas. Ugdykis pasitikėjimą savimi ir savigarbą“. Ir Linkolnas darė taip, kaip patarė jo motina. Mirus motinai tėvas vedė antrą kartą. Linkolno pamotė jį labai mylėjo, drąsino žengti motinos parodytu keliu. Po tėvo mirties 16-metis Linkolnas paliko namus ir pradėjo dirbti, pardavinėti laikraščius. Jau tada jis ugdėsi savigarbą. Pastebėję gerąsias Linkolno savybes draugai padrąsino jį dalyvauti rinkimuose. Jis juose dalyvavo ir laimėjo daugumą balsų. Taip Linkolnas tapo Amerikos prezidentu. Nors gimė neturtingoje šeimoje, jis užėmė aukštą postą, nes buvo išsiugdęs savigarbą ir pasitikėjimą savimi.

 

Studentai!

Ugdykitės savigarbą. Pirmiausia turite suprasti, ką reiškia Atma. Visuomet esantis „Aš“ yra Atma. Vedos skelbia: „Aš esu Brahma“. Tačiau Mano nuomone net tai nėra absoliuti tiesa, nes  jei sakome „Aš“ ir „Brahma“, vadinasi pripažįstame dualumą. Tiesa yra viena, ne dvi. Reikia pakilti virš dualumo ir pašventinti savo gyvenimą. Kai tuo įtikėsite, apsivalysite sielas ir nereikės skursti.

Šiandien ypatinga diena, Šivaratri. Šiva simbolizuoja palankumą. Kuo ši diena ypatinga? Kodėl ji palanki? Protas turi 16 savybių, 15 iš jų šiąnakt išnyksta, lieka tik viena. Praleiskite šią naktį tinkamai, garbindami Dievą ir išlikdami budrūs. Išraukite iš savo širdžių visas blogąsias savybes. Blogosios savybės jumyse atsiranda todėl, kad netinkamai naudojatės savo pojūčiais. Tai visų nuodėmių priežastis. Dvasinis darbas nėra vien džapamala ir meditacija. Turite ugdytis tyrus ir dieviškus jausmus. Įžvelkite visuose Dievą ir visus gerbkite. Jei tvirtai tuo tikėsite, būsite laimingi, niekas negalės jums nieko padaryti.

Kartą Šankaračarja vaikščiojo prie Gango upės su 14 mokinių ir sutiko brahmaną, kartojantį sanskritišką posmą „Dukrun Karanė“. Mokytojas paklausė, ką šis veikiąs. Brahminas atsakė studijuojąs Paninį (didį gramatiką).  „Kokią naudą tau duoda gramatikos studijos?“  paklausė mokytojas. Brahminas atsakė: „Tapsiu garsiu mokslininku ir eisiu dirbti į kokį nors karališkąjį teismą, užsidirbsiu pinigų, kurių man reikia. Taip įsigijęs turto, gyvensiu laimingai.“ „Ar ilgai taip gyvensi?“ – paklausė mokytojas. „Nežinau“, – atsakė brahminas. Tuomet Šankaračarja ištarė savo garsiuosius žodžius: „Ak, kvaily! Kartok Govindos vardą. Kai išmuš mirties valanda, gramatikos subtilybės tavęs neišgelbės. Kvailas žmogau, mėgausies šio pasaulio malonumais tol, kol būsi gyvas, tačiau ką darysi mirus kūnui? Tad nepaliaujamai kartok Govindos vardą ir nešvaistyk laiko pasaulietiškoms studijoms. Šios studijos  priklauso pravriti sričiai. Jos tau padės tik labai trumpą laiką. Didžiuojiesi jaunyste, bet ar ilgai būsi jaunas? Netrukus pasensi. Netikėk jaunystės šaunumu, tikėk Dievu“. Pasitikėkite savimi, tuomet būsite patenkinti, o kai būsite patenkinti, pažinsite save.

 

Studentai!

„Aš“ egzistuoja amžinai.  Atma yra Dievas. Nebus kūrinijos be tvirto pagrindo. Bangų pagrindas yra vanduo, pasaulio pagrindas yra Atma. Gėris ir blogis, garbinimas ir šmeižtas tėra tik dangumi nuplaukiantys debesys. Kūdikio, berniuko, jaunuolio ir senelio pavidalas skiriasi, bet Atma yra tokia pati. Važiuodami traukiniu pro langą matote bėgančius medžius, kalnus, ežerus, tačiau tai iliuzija. Kartais jums atrodo, kad mėnulis danguje juda, tačiau iš tikrųjų ten plaukia debesys. Tai taip pat iliuzija. Mėnuo nejuda taip greitai, kaip debesys. Taip pat ir Atmanas niekada nesikeičia ir nejuda. Keičiasi tik žmogaus jausmai.

 

Meilės įsikūnijimai!

Šiandien labai šventa diena.  Šešta valanda yra labai šventa. Šią valandą išimsiu lingamą. Dievas dar kitaip vadinamas  Hiranjagarbha (aukso įsčios). Auksiniai lingamai ateina iš Hiranjagarbhos. Nemanykite, kad tik Svamis yra Hiranjagarbha. Jūs visi esate Hirangarbhos. Jūs esate amžini ir švytintys. Saugokite šią tiesą širdyje. Tvirtai tuo tikėkite.

Tikėti – tai ne tik žinoti vienokią ar kitokią informaciją. Tikėti – tai viską suprasti. Pamatę tik žiurkės uodegą negalite tvirtinti matę visą žiurkę. Mokslininkai šiandien žino tik dalį tiesos, bet jiems atrodo, kad jie žino viską.

Pirmiausia supraskite, ką reiškia žmogiškumas. Esate žmogaus pavidalo. Tad privalote būti žmogiški. Kam jums gyvenimas, jei elgiatės kaip beždžionės. Esate žmonės, supraskite tai. Atsikratykite beždžionės proto. Tik gailestingą širdį turintis žmogus yra tikrasis žmogus. Šiandien žmonės kalba apie gailestingumą, bet jų širdys sklidinos demoniškų savybių: pykčio, godumo, pavydo.

Mažinkite troškimus. Dabar vykstančių stichinių nelaimių priežastis yra blogas žmogaus elgesys. Visi žinote apie žemės drebėjimą Gudžarate. Žuvo tūkstančiai žmonių.  Taip nutiko todėl, kad žmogus pasidavė beribiams troškimams. Dievas išlaiko tobulą pusiausvyrą. Žemė ir vandenynai paklūsta pusiausvyros dėsniui. Tačiau žmogus prievartauja žemę, siurbia iš jos naftą, kasdien gaudo tonas žuvų ir negalvoja apie pasekmes. Toks beatodairiškas gamtos išnaudojimas trikdo Žemės pusiausvyrą. Tegul žmogus išsivaduoja nuo nepastovumo (kampam), tuomet liausis žemės drebėjimai (bhukampam). Ne tik Indijos, bet ir viso pasaulio žmonės turi stengtis išlaikyti pusiausvyrą. Visos penkios stichijos (žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris) yra Dievo apraiškos. Žmogaus gyvenimas bus saugus, kai jis tai supras ir elgsis teisingai. Prieš kelias dienas į Gudžaratą pasiunčiau nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo sunkvežimius ryžių ir kitokio maisto. Kai kas Manęs klausė: „Svami, kodėl tiek daug pinigų išleidi siųsdamas pagalbą Gudžaratui. Juk gali sustabdyti žemės drebėjimą“. Atsakiau jiems taip: „Brangieji, dėl žemės drebėjimo kaltas pats žmogus. Iš godumo jis sutrikdė žemės pusiausvyrą. Todėl prasidėjo žemės drebėjimas. Toks yra gamtos dėsnis. Padėkite vargstantiems ir taip išreikškite savo meilę žmogui. Jūsų prigimtis – meilė. Pusiausvyra suteikia gamtai pagrindą. Žmogui labai reikia meilės. Žinokite, kad visa, ką Dievas yra sukūręs, yra skirta jūsų gerovei. Imkite iš gamtos tik tiek, kiek jums reikia. Negrobstykite jos išteklių godumui patenkinti. Štai pavyzdys. Kartą vienas žmogus įsigijo antį, kuri kasdien padėdavo po vieną aukso kiaušinį. Vieną dieną jis ėmė ir perpjovė anties pilvą, tikėdamasis rasti daug kiaušinių. Dabar žmogus taip pat neprotingai elgiasi dėl savo godumo. Užuot buvęs patenkintas tuo, ką jam duoda gamta, jis nori vis daugiau ir daugiau. Tie nepasotinami norai sutrikdo gamtos pusiausvyrą.

Šiandien mokslininkai domisi naujais išradimais. Mokslo ir technologijos pasiekimai taip pat trikdo gamtos pusiausvyrą. Tada kyla žemės drebėjimai, sausros, žemė laiku negauna lietaus. Mokslą reikia naudoti tik tiek, kiek reikia. Jam turi būti nubrėžtos ribos, peržengti jas pavojinga.

Turite dar daug ką įveikti. Laikykitės tiesos ir teisingumo. Senovės išminčiai sakydavo: „Sakyk tiesą, kalbėk maloniai, nesakyk nemalonios tiesos“. Tinkamai naudokitės gamtos ištekliais, nenaudokite jų blogam. Padėkite visiems, siekite, kad visi būtų laimingi. Dalykitės su kitais tuo, ką išmokote. Tai svarbiausia jūsų pareiga.