Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Dievų statulos – tai rodyklės į dieviškumą

Mahašivaratri šventė
2002 m. kovo 12 d.

Prašanti Nilajamas

Dievas yra visatos pagrindas.

Tiesa yra Dievo esmė.

Kilniųjų sielų dorybė yra tiesa.

Tokios kilnios sielos yra tikrai dieviškos.

(Sanskrito eilės)

Meilės įsikūnijimai!

Mūsų senoliai tyrinėjo dieviškumo prigimtį įvairiais būdais, tačiau jiems nepasisekė suvokti tikrovės. Todėl jie pradėjo garbinti gamtą (prakriti). Paskui indai ėmė garbinti Dievo statulas (murti aradhana). Kiekviena būtybė, gimstanti šioje visatoje, turi formą (murti). Statulos yra inertiškos prigimties ir neturi tokių savybių kaip užuojauta, meilė, pakantumas ir kt. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės neigia statulų garbinimą. Tai neišmanymas. Kad parodytumėte kokį nors objektą, pavyzdžiui, gėlę ar puodelį, jūs naudojate rodomąjį pirštą. Panašiai ir statulos yra rodyklės į dieviškumą. Kai suvokiate dieviškumą, jums nebereikia tų rodyklių – statulų. Taigi ar ne kvaila prieštarauti jų garbinimui? Ar negarbinate savo tėvų ir senelių atvaizdų? Ar šie paveikslai turi gyvybės? Ne. Jie neturi ir užuojautos, meilės, pasiaukojimo bei kitų savybių. Tada kokia prasmė juos garbinti? Šie paveikslai mums primena jų dorybes ir idealus. Imkime, pavyzdžiui, šimto rupijų banknotą, kurio matmenys 15 x 10 cm (6 x 4 coliai). Šiame banknote nėra nei meilės, nei užuojautos, tačiau žmonės jį myli ir trokšta jį turėti. Ar yra pasaulyje nors vienas, kuriam nepatiktų pinigai? Pinigus mėgsta visi, kad ir kokios religijos ar šalies jie būtų. Yra nesuskaičiuojama daugybė pavyzdžių, kai žmonės atidavė gyvybes dėl pinigų. Banknotas yra vertingas, nes jis turi vyriausybės antspaudą. Panašiai gerbiame ir tautinę vėliavą už tai, ką ji simbolizuoja, nors tai tik paprasčiausia inertiška audeklo skiautė. Jeigu statulų garbinimas – kvailystė, tai tą patį reikėtų sakyti ir apie meilę pinigams ir pagarbą vėliavai, nes jie irgi yra negyvi. Žmogaus įsitikinimai pagrįsti jo požiūriu į tai, kas „patinka“ ir kas „nepatinka“.

Visas pasaulis persmelktas Dievo (Isavasyam Idam Jagat). Kiekviena būtybė yra Viešpaties (Išvara) įsikūnijimas. Taip pat sakoma, kad Dievas gyvena visų būtybių viduje (IshvarahSarva Bhutanam). Visose būtybėse Jis esti sąmonės pavidalu. Išvaravaldo šešių rūšių turtus: teisingumą (dharma), materialius turtus (aisvarya), šlovę (yasha), galią (shakti), išmintį (jnana) ir neprisirišimą (vairagya). Išvaraturi ir kitą vardą – Šankara (sankara). San atitinka amžinąją palaimą (chidanandam) ir tikrojo Aš palaimą (atmanandam). Kara reiškia tą, kuris suteikia. Todėl Sankara yra tas, kuris atneša amžinąją palaimą. Kiekvienas žodis turi gilią vidinę prasmę. Pavyzdžiui, imkime vardą Satja Sai. Satja atitinka Rigvedą. Sa, Aa ir Ya žodyje „Sai“ atitinka Sama, Atharva ir Jadžur Vedas. Todėl Satja Sai yra keturių Vedų įsikūnijimas. Kokia termino „lingamas“ reikšmė? Tai dieviškumo simbolis, kadangi jis neturi nei pradžios, nei pabaigos. Dieviškumas yra kiekvieno žmogaus širdyje (hridaya). Hridaya reiškia tą, iš kurio srūva užuojauta. Taigi Dievas yra užuojautos įsikūnijimas.

Šiandien žmonės nesugeba suprasti dieviškumo principo. Nors garbinimo būdai skiriasi, jais garbinamos tik skirtingos to paties Dievo formos. Galite šaukti Jį Rama, Krišna, Išvarair t.t. Visi yra vienas. Visi vardai priklauso tam pačiam Dievui. Kiekvienas žmogus garbina tokį pavidalą, kuris jam arba jai patinka. Kai kurie žmonės garbina Ramą, nes juos traukia Ramos vardas ir pavidalas. Sakoma, kad Rama sužavi kiekvieną širdį (Ramayati Iti Rama).

Šiandien Šivaratri, palanki naktis. Šiva simbolizuoja kvėpavimo procesą Soham, kuris vyksta kiekviename žmoguje. Tai dar vadinama Hamsa Gayatri. (A) Ham atitinka „Aš“, o So reiškia „Tatai“ (Dievas). Šią žinią, kad „Aš esu Dievas“, kvėpavimas perduoda 21 600 kartų per dieną. Šis mokymas buvo skelbiamas ir praktikuojamas nuo seniausių laikų.

Pirštu rodome į gėlę. Taip ir Dievo statulos rodo į Dievą. Todėl statulų garbinimo negalima laikyti kvailyste. Niekada nemenkinkite statulų dėl to, kad jos inertiškos. Net nejudančiuose daiktuose yra sąmonė (chaitanya). Brahmanas yra subtilesnis už subtiliausią ir didesnis už didžiausią (Anoraniyan Mahato Mahiyan). Ši sąmonė yra visur – nuo mažiausio iki didžiausio. Jūsų požiūriu, objektas gali atrodyti negyvas, tačiau, Vedų požiūriu, viskas yra sąmonė. Kvaila nepastebėti sąmonės egzistavimo. Kai kas gali klausti: jeigu sąmonė yra visa persmelkianti, kodėl ji nematoma plika akimi? Jūs visi gerai žinote, kad kiekviename pieno lašelyje yra sviesto. Ar galite neigti jo buvimą vien todėl, kad jis nematomas plika akimi? Sviestas gaunamas sutraukus ir sumušus pieną. Žmogus negali pajusti šios sąmonės dėl dviejų defektų:

1) jis nepastebi daugybės savo klaidų ir

2) jis išdidina mažiausias kitų klaidas.

Žmogus gali pasiekti dieviškumą tik tuomet, kai liaujasi slėpti savo klaidas ir pabrėžti kitų ydas. Ieškoti kitų ydų yra didelė nuodėmė. Verčiau ieškokite savųjų. Mažiausią savo trūkumą laikykite didžiausia klaida ir bandykite ją ištaisyti. Nepastebėkite kitų žmonių ydų, kad ir kokios didelės jos būtų. Nekritikuokite kitų, geriau kritikuokite save ir klauskite savęs – ar taip turi elgtis žmogus? Tikroji dvasinė praktika grindžiama savo klaidų radimu ir ištaisymu. Ji apima blogų polinkių atsisakymą ir kilnių įpročių ugdymą. Tai ir yra sa-dhana (dvasinė praktika). Sa simbolizuoja dieviškumą – visų rūšių turto (dhana) įsikūnijimą. Šiandien daugėja žmonių, kurie ieško ydų kituose. Tai yra visuomenės neramumų priežastis. Tie, kurie siekia ramybės, turėtų sunaikinti visus savo trūkumus. Tik tada galite suvokti dieviškumą (Shivatva).

Žmogus tampa pykčio auka. Kas kenčia nuo šio pykčio? Ne kiti, o tik jis pats. Sakoma:

Pyktis – tai paties žmogaus priešas,

ramybė – tai saugantis skydas,

gailestingumas – tai tikrasis giminaitis,

džiaugsmas iš tiesų yra dangus,

o skurdas – pragaras.

(Eilės telugu kalba).

Todėl stenkitės valdyti savo pyktį. Nelaikykite savęs aukštesniu už kitus.

Kur yra Dievas? Jis yra kiekviename žmoguje ir kiekvienoje būtybėje. Štai kodėl sakoma, kad Dievas yra visų būtybių vidinis gyventojas (IshvarahSarva Bhutanam). Dievas įsikūnija žmogaus pavidalu (Daivam Manusa Rupena). Kai viską laikote Dievu, niekada nepradėsite kritikuoti. Dievas teisia žmogų pagal jo jausmus, o ne pagal veiksmus. Dievas yra Bhava-priya, o ne Bahya-priya (Dievas myli vidinį, ne išorinį). Todėl stenkitės nukreipti savo regėjimą į vidų. Tas, kuris pasikliauja tik išoriniu regėjimu, yra gyvulys (Pashyati Iti Pashuhu). Tikrasis žmogus yra tas, kuris žvelgia į vidų. Tą pačią akimirką, kai gyvulys pastebi žalią pievą, jis lekia ten nesvarstydamas. Žmogaus pareiga pasinaudoti savo gebėjimu skirti (angl. discrimination) ir atitinkamai veikti. Žmogus visada turi suvokti savo pareigą. Kitaip jam tenka brangiai mokėti. Kai tik vėluoja autobusas ar lėktuvas, keleiviai ima kritikuoti visus, dėl kurių kaltės vėluojama. Taip yra dėl to, kad pareigos nebuvo stropiai atliktos. Taip ir žmogus tampa kritikos objektu, jeigu tinkamai neatlieka savo pareigų.

Žmogaus negalima vadinti žmogumi, jeigu jis nepraktikuoja žmogiškųjų vertybių – Tiesos, dharmos, ramybės, meilės ir taikumo. Jos yra lyg penki gyvybės srautai žmoguje. Jeigu šios gyvybės srovės žmoguje išsenka, jis tampa gyvu lavonu. Kiekvienas pats atsakingas už savo nuopuolį. Žmogus, atsisakydamas šių žmogiškųjų vertybių, save pražudo.

Meilės įsikūnijimai!

Meilė yra didžiausias jūsų turtas. Ugdykite meilę ir visada kalbėkite Tiesą. Tiesa karti, daug lengviau žmonėms įtikti melu. Žmonės nemėgsta pieno, kuris pristatomas jiems prie durų, tačiau, kad galėtų išgerti butelį alkoholio, jie pasiruošę sukarti mylias. Melas tapo kasdieniniu reiškiniu. Melas gali tikti kitiems, bet ne jūsų sąžinei. Prieš patenkindami kitus, pirmiausia stenkitės patenkinti savo sąžinę. Bet kokiomis aplinkybėmis eikite tik Tiesos keliu. Jeigu ištarta Tiesa gali sukelti pavojų, tada tylėkite. Atsiskyrėlis giliai kontempliavo Dievą. Jis buvo pasižadėjęs „Visada sakyti Tiesą“.Viešpats Išvara panoro jį išmėginti. Jis pasivertė medžiotoju ir ėmė persekioti elnią, kuris iš baimės pasislėpė krūmuose netoli atsiskyrėlio buveinės. Atsiskyrėlis tai pastebėjo. Klausinėjamas medžiotojo, kur nubėgo elnias, atsiskyrėlis atsidūrė keblioje padėtyje. Jis negalėjo apsimesti kvailiu ir sakyti, kad elnio nematė, nes tada reikėtų meluoti. Bet jis negalėjo ir atskleisti, kur pasislėpė elnias, nes medžiotojas jį nužudytų. Taip jis taptų nusikaltimo bendrininku. Jis karštai meldė Viešpaties Išvaros parodyti išeitį. Dievo Malonė jo protą nušvietė nuostabia mintimi. Dievas visada su jumis, jumyse, aplink jus, virš jūsų, jus veda ir saugo. Ko bijoti, jeigu Jis šalia? Atsiskyrėlis atsakė: „O medžiotojau, tas, kuris mato, negali kalbėti, o tas, kuris kalba, negali matyti“. Taip taktiškai atsakydamas, atsiskyrėlis ne tik nenusižengė Tiesai, bet ir išgelbėjo elniui gyvybę. Tada Viešpats Išvara apsireiškė Savo tikruoju pavidalu ir paskelbė: „Toks taktas (yukti), kuris apsaugo tavo ir kitų interesus, yra tikroji joga“. Todėl sakoma, Tiesa yra liežuvio gyvybė. Dora yra rankų gyvybė. Taikumas yra širdies gyvybė. Šivaratri šventė atskleidžia žmogui šių vertybių svarbą.

Šiva taip pat reiškia nuolankumą. Nuolankus žmogus yra malonės (shivam) žmogus. Kita vertus, egoistiškas žmogus yra tikriausias lavonas (savam).

Nuolatine malda žmogus gali nugalėti bet kokius sunkumus. Turite ugdyti kilnias mintis ir padėti vargstantiems. Nieko nežeiskite. Žala, kurią padarote kitiems, bumerangu sugrįš jums patiems. Kritika ir kaltinimai – tai pasaulietiški įpročiai, turintys neigiamą prigimtį. Ugdykitės teigiamus polinkius. Kokia nauda iš viso jūsų išsilavinimo, jeigu negalite atsikratyti žemų polinkių?

Net išsilavinęs ir sukaupęs žinių, kvailys nepažins savo tikrojo Aš,

o menkysta neatsisakys savo blogų savybių.

Šiuolaikinis švietimas skatina tik ginčus, jis nesuteikia visiškos išminties.

Kas iš to pasaulietinio išsilavinimo,

jeigu jis nepadeda žmogui tapti nemirtingam?

Įgykite žinių, kurios padarys jus nemirtingus.

(Telugu eilės)

Nuopelnas – tarnauti kitiems, nuodėmė – juos žeisti (Paropakara Punyaya, Papaya Parapidanam). Visada padėk, niekada nežeisk. Tai aštuoniolikos Puranų esmė. Nesijaudinkite, jeigu jums reikia kentėti, bet niekada neverskite kentėti kitų. Dievas pasirūpins jumis.

Jūsų elgesys turi atitikti žmogui tinkantį elgesį. Moralė (nyti) ir sąžiningumas (nijayati) – žmonių rasės (manava jati) gyvybiniai principai. Ugdykite moralę ir gyvenkite sąžiningai. Tik tada galite pasiekti dieviškąją būseną (Ishvaratva).

Pagrindinis Bharatos (Indijos) kultūros mokymas – suvokti vienovę įvairovėje. Bet šiandien žmogus dėl savo siauraprotiškumo vienovę skaido į įvairovę.

Dieviškosios atmos įsikūnijimai!

Niekada neįsileiskite „aš“ ir „mano“ jausmų. Pirmiausia pažinkite save. Klauskite savęs: „Kas aš esu?“ Kai pažinsite, kas esate iš tikrųjų, suvoksite visų vienybę. Kai suvoksite, kad esate atmos įsikūnijimai, žinosite, kad ir visi kiti taip pat yra atmos įsikūnijimai. Tačiau jūsų kasdieniniame gyvenime sunku pažinti šią lygybę, žiūrint, pvz., į profesiją.

Kas yra dvasingumas (adhyatmikam)? Tikrąjį dvasingumą sudaro gyvuliškų savybių atsikratymas ir pakilimas į dievišką lygmenį. Adhyatmikam reiškia „amžina“ (adhi) ir „atma“. Todėl tikrasis dvasingumas (adhyatmikam) yra tai, kas susiję amžinąja atma. Suvokti faktą, kad Aš ir jūs esame viena, yra tikrasis dvasingumas (adhyatmikam).

Kai Dharmaradža pasiūlė Krišnai pirmąją auką (agratambulam), piktajam Šišupalai pasirodė, kad Krišna jos nevertas. Jis be perstojo kaltino Krišną:

Ar manai, kad Tu esi vertas šios garbės dėl to,

kad pavogei gopių sarius, kai jos maudėsi,

o gal manai, kad Tu esi vertas jos dėl to,

kad krėtei pokštus su gopėmis?

Liaukis taip save kėlęs ir užsičiaupk!

(Telugu giesmė)

Krišna šypsodamasis atsakė: „Taip, tu teisus, tu teisingai kalbi“.

Dharmaradža pasijuto giliai įskaudintas ir, sukniubęs prie Krišnos pėdų, tarė: „O Viešpatie! Kaip Tu gali šypsotis, kai Tave taip baisiai peikia? Gal Tu ir šypsaisi, bet aš verkiu iš skausmo“. Tada Krišna atsakė: „Dharmaradža, pagyrimai ir kaltinimai veikia kūną, o ne atmą. Kodėl žmogus turėtų pulti į neviltį peikiamas ir jaustis pakylėtas, kai jį giria? Iš tikrųjų mes kritikuojame savo pačių kūną, nes jį puola įvairios ligos ir jis verčia mus kentėti. Todėl suprask, kad kiekvienas, kritikuojantis tavo kūną, iš tikro daro tau paslaugą“. Dharmaradža buvo nepaprastai patenkintas Krišnos atsakymu ir tarė: „Kadangi trūksta tokių mokytojų, žmonės kenčia nuo neišmanymo“.

O kaip Durjodhana? Jis nebuvo neišmanėlis. Bet net ir žinodamas viską (apie gera ir bloga), jis pasuko neišmanymo keliu. Jis taip pat liepė Dharmaradžai užsičiaupti.

Kas yra tyla? Žmogus niekada neturi kalbėti blogai apie kitus. Kivirčas nekyla iš tylos (Maunath Kalaham Nasti). Sveikinkite tuos, kurie jus įžeidinėja. Neatsakykite įžeidimu į įžeidimą. Jeigu elgiatės taip, kaip ir jūsų priešininkas, ar galite tapti didesnis? Sakydami, kad kitas daro blogai, ar būsite teisūs, jeigu darysite taip pat? Niekada taip nesielkite. Tegul tie, kurie skaudina, ir toliau taip elgiasi. Jūs niekada neturite reaguoti. Linkėkite gero kiekvienam. Mūsų kasdieninė malda yra „Tegul visi pasaulio žmonės būna laimingi!“ (Loka Samastha Sukhino Bhavantu). Kai visi laimingi, jūs irgi tarp jų. Mes meldžiamės, kad visi būtų laimingi, turtingi ir sveiki. Niekada jokiam žmogui nelinkėkite nesėkmės. Šiame pasaulyje nėra vietos neapykantai. Visi yra draugai. Jeigu atkakliai laikysitės to, trokšdami gero kiekvienam, melsdamiesi už jų klestėjimą, tapsite pavyzdžiu visam pasauliui. Gimėte pasaulyje tik dėl šio idealo. Kiekvienas individas sukurtas tam tikru tikslu. Štai kodėl Dievas jus sukūrė. Ir tam jums buvo suteikta galia mylėti. Elkitės pagal savo sąžinę. Kiekvieną savo veiksmą skirkite Dievui.

O Viešpatie! Aukoju ir grąžinu Tau širdį, kurią man dovanojai,

ir visus jos paskatintus veiksmus.

Kuo daugiau galėčiau garbinti Tavo pėdas?

Prašau priimk tai kartu su mano nuolankiu pasveikinimu.

(Telugu eilės)

„Vertinga dovana, kurią man suteikei, yra meilė. Mano pareiga pasidalinti šia meile su visomis sutiktomis būtybėmis. Tai ženklas, kad aš įvertinau Tavo dovaną“. To, kuris kupinas pykčio, neapykantos ir pavydo, saugosis visi artimieji, tarp jų žmona ir vaikai. Todėl turite vengti šių blogų polinkių. Kai suprasite meilės principą, visi blogi polinkiai patys išnyks. Žmoniškumas savo esme yra dieviškumas. Kai kūdikis gimsta, jis iš prigimties yra tyras, tačiau augdamas jis įgyja vis daugiau blogų savybių. Blogi polinkiai yra sukurti jūsų pačių. Galiausiai jie sunaikins ir jūsų žmoniškumą. Nepražudykite savo žmogiškosios prigimties. Koks šventas, koks kilnus, koks nuolankus ir koks vertingas yra žmoniškumas! Jūs savo noru naikinate tokį kilnų žmoniškumą. Niekada nekenkite kitiems iš savanaudiškumo ir godumo. Džiaukitės, kai kiti laimingi. Tik tada suvoksite žmoniškumą. Gimę žmonėmis, netapkite menkystomis. Žiaurumas yra gyvulių savybė. Žeisdami kitus, prarandate savo žmoniškumą ir tampate gyvuliu. Kai grasinate kitiems, tampate laukiniu žvėrimi. Jeigu ko nors bijote, tampate medžiojamu gyvuliu. Jūs nei grobuonis, nei medžiojama auka. Jūs – žmonės. Niekada nieko nežeiskite; ugdykite laimės sampratą. Tada būsite dvigubai laimingesni. Viešpats nuolatos kartoja: „Tatastu, Tatastu“ („Tebūnie taip!“). Ko trokštate, tas ir įvyks. Jeigu jūsų ketinimai blogi, rezultatas bus blogas. Jeigu visada esate pilni gerų ketinimų, jie ir bus palaiminti Dievo. Visi jūsų veiksmai baigsis atoveiksmiu (reakcija). Galbūt ne tuoj pat, tačiau anksčiau ar vėliau tikrai taip bus. Todėl turime gyventi nežeisdami kitų ir patys nebūti kitų žeidžiami. Taip reikėtų gyventi palaimingą gyvenimą. Tinkamai panaudokite tai, ko išmokote. Atiduokite pagarbą ir ją priimkite. Tai tikrasis žmoniškumas. Mylėkite ir patys būkite mylimi. Jūsų išsilavinimas skirtas ugdyti tokias vertybes.

Studentai studijuoja vieną ar kitą siaurą dalyką. Kokia tokios specializacijos vertė? Visa tokia akademinė veikla yra iš esmės neigiama. Viena telugu patarlė sako, kad skalbėjas yra geriau negu mokslinčius. Kai skalbėjas surenka drabužius iš jūsų namų, jūs atidžiai užsirašote drabužių kiekį ir rūšį, jeigu nėra kur, tai bent keliais ženklais ant sienos. Tačiau skalbėjui šito daryti nereikia, visą informaciją jis nešiojasi galvoje, ir grąžina jūsų drabužius tvarkingai išskalbtus ir išlygintus. Ką jis studijavo? Žmogus turi studijuoti ne vien tik tai. Turite studijuoti teigiamus dalykus. Jūsų išsilavinimas turi nešti naudą visai visuomenei. Tik kai padedate kitiems, tampate tyri.

Mūsų senoliai garbino gamtą. Gamta teikia mums maistą, drabužius ir pastogę. Ir ne tik, ji duoda mums tokius brangius metalus, kaip auksas ir sidabras. Tad kas čia blogo garbinti gamtą? Visi garbinimo būdai, kuriuos praktikavo mūsų senoliai, buvo labai šventi. Reikia gerbti Motiną Žemę (Bhumata), karvę (Gomata), Vedas (Vedamata) ir kūno Motiną (Dehamata). Kadangi žmonės liovėsi garbinę Dievą, visame pasaulyje regime chaosą. Žmonės skęsta liūdesy, nes prarado tikėjimą savuoju Aš. Kokia nauda iš gyvenimo be pasitikėjimo savimi? Tik Dievo garbinimas gali apsaugoti šalį. Kai žmonės pradės mąstyti apie Dievą, šalis atgaus turtus ir gerovę, o žmonės gyvens laimingai. Dienos maldose mes kartojame Ramybės (Shanti) mantrą tris kartus. Ką tai reiškia? Turime pasiekti ramybę trijuose lygmenyse, t.y., fiziniame, proto ir dvasios. Išoriniame pasaulyje nėra ramybės; čia randame tik dalis (žodžių žaismas angl. There is no peace in the external world; we find only pieces). Ramybė iš tikrųjų yra jumyse. Pasistenkite išreikšti savo vidinę ramybę.

Meilės įsikūnijimai!

Visą naktį giedokite šventąjį Vardą, ir tegu ši dvasinė energija sklinda po visą pasaulį. Kas yra Išvara? Jis visa persmelkiantis. Kaip vėjas visur laisvai pučia, taip ir Išvaros principas persmelkia viską. Dalinkitės savo meile su visais ir skelbkite Dievo Vardą visam pasauliui.

Bhagavanas baigė Savo kalbą bhadžana Hari Bhajana Bina Sukha Shanti Nahi...