Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Plėskite savo požiūrį, kad patirtumėte dieviškumą

 

Guru Purnimos  šventė

2002 m. liepos 24 d.

Prašanti Nilajamas

 

 

Mėnulis apšviečia pasaulį naktį, o saulė – dieną.

Teisingumas apšviečia visus tris pasaulius, o kilnus sūnus apšviečia visą savo giminę.

(Telugu eilės)

 

Dieną saulė šviečia skaisčiai ir žmonės gali matyti pasaulį. Naktį šviesą mums skleidžia mėnulis. Visuose trijuose pasauliuose teisingą kelią visoms būtybėms rodo dharma. Panašiai ir kilniaširdis sūnus apšviečia visą giminę savo pavyzdiniu elgesiu. Visa tai susiję su trumpalaikiu ir praeinančiu pasauliu.

Kaanaada buvo vienas iš tų, kurie patyrė ir skelbė tiesą, kad Dievas persmelkia viską. Brahmanas yra subtilesnis už subtiliausią ir didesnis už didžiausią (Anoraniyan Mahato Mahiyan). Kaanaada suvokė Dievo buvimą kiekviename atome. Jis net aprašė Dievą kaip Anusvarupą (Atomo įsikūnijimą; anu sanskr. atomas). Pasaulis negali egzistuoti be atomų. Kažkada visatoje nebuvo nieko. Pradžioje nebuvo nei saulės, nei mėnulio, nei žvaigždžių, nei Žemės, nei dangaus, – nieko. Visur aplink tvyrojo tik visiška tamsa. Iš atomų derinių susidarė labai didelio tankio kieta materija, ir dėl to išsiskyrė daug šilumos. Tada staiga toji kieta materija su didžiuliu trenksmu sprogo ir jos dalelės pasklido į visas puses. Tai buvo kūrinijos priežastis. Tą patyrė ir Kaanaada. Garsas, kuris kilo per Didįjį sprogimą, yra Pranava. Tai yra Omkaras, pirmapradis garsas. Šis Pranavos garsas persmelkia viską. Jis kilo iš mažiausio atomo (paramanu). Šioje kūrinijoje nėra nieko kito, tik atomai. „Kaip tai galima suprasti ir suvokti?“ Štai ko klausė Kaanaada. Galiausiai jis suvokė Pranavos principą. Žmogus, siekiantis išsilaisvinimo, turi kontempliuoti šį pirmapradį garsą.

Pirmapradis Pranavos garsas iš tiesų yra Dievas, kuris yra subtilesnis už subtiliausią ir didesnis už didžiausią. Jis yra visa persmelkiantis ir amžinasis liudytojas.

(Telugu eilės)

Šią tiesą skelbė Kaanaada. Iš Pranavos atsirado Saulė, Mėnulis, Žemė, dangus ir visa kita. Atomas yra visos kūrinijos pagrindas. Kiekvienas žmogus yra atomų derinys. Nėra materijos be atomų. Bet šiuolaikinis žmogus negali suprasti atomų paslapties. Jis laiko senovės rišių mokslą paprastomis istorijomis ir juos išjuokia. Jis neturi nei sugebėjimo, nei galios suprasti senovės Indijos kultūros šventumą. Žmogus negali suprasti tikrovės, esančios jame pačiame. Jis stato senovės rišių ir kilnių žmonių statulas kaip pagarbos ženklą jiems, bet nesugeba suprasti jų mokymo ir pritaikyti jį praktiškai. Jis turi įkurdinti jų šventus pavidalus ne išorėje, bet širdies altoriuje, sekti jų mokymu. Kuriam laikmečiui priklauso Kaanaada? Prieš 20000 metų visi žmonės gerbė Kaanaadą ir jo mokymą. Kaanaada suvokė vandenilio ir deguonies principus. Mokslininkai nustatė, kad vandenilis atstovauja vandens principui, o deguonis – ugnies principui. Šiandien žmonės didžiai vertina mokslininkų atradimus, tačiau visai nesupranta ir nevertina didžiųjų tiesų, kurias iš savo patirties mokė mūsų rišiai.

Kaip žmogus gali suprasti atominę galią? Atomų negalima pamatyti fizinėmis akimis, bet jie yra visur. Vanduo, kurį geriame, maistas, kurį valgome, žodžiai, kuriuos tariame, garsas, kurį girdime, – viską persmelkia atomai. Nors žmogus eina per atomus, valgo atomus, geria atomus, jis negali suprasti jų paslapties. Jis mano, kad tik mokslininkai gali tirti atomų prigimtį. Atominiai procesai yra labai šventi. Tinkamai gilindamasis į tai, žmogus gali suprasti dieviškumą. Tai buvo Kaanaados mokymas. Bet šiandien niekas nesistengia teisingai suvokti atominių procesų. Žmonės gyvena,  pasikliaudami materialistiniu požiūriu.

Kartą imperatorius Šivadžis ir jo ministras išėjo vakare pasivaikščioti. Pakeliui jie sutiko budistų vienuolį. Šivadžis nedelsdamas nusikėlė karūną ir puolė vienuoliui prie kojų. Ministrui tai nepatiko. Jis manė, kad imperatorius Šivadžis pažemino save, glausdamas savo galvą prie paprasto vienuolio kojų. Imperatorius iškart pajuto, ką mano jo ministras, ir panoro jį pamokyti. Šivadžis buvo vienas iš tų, kurie ėjo teisingumo ir pasiaukojimo keliu ir rodė pavyzdį žmonijai. Vieną dieną jis paprašė ministro atnešti ožkos, avies ir žmogaus galvas. Ministras gavo ožkos ir avies galvas. Tada nuėjo į mirusiųjų deginimo aikštelę, nukirto mirusiam žmogui galvą ir visas galvas nunešė imperatoriui. Šivadžis įsakė parduoti jas turguje. Avies ir ožkos galvos buvo netrukus parduotos, tačiau niekas nepirko žmogaus  galvos. Kai tai buvo pranešta imperatoriui, jis liepė ją atiduoti kam nors už dyką. Ministras nunešė galvą į turgų ir laukė ten porą dienų. Kad ir kiek stengėsi, niekas nenorėjo jos imti. Tai sužinojęs, Šivadžis tarė: „O ministre, tu labai nusiminei, kai aš priglaudžiau savo galvą prie vienuolio pėdų. Ar suvoki, kad mūsų galvų, kai mes paliksime savo kūnus, laukia toks pat likimas? Jos neturės jokios vertės. Todėl turime pašventinti savo gyvenimus, lenkdamiesi kilniasieliams“. Materialūs turtai ir padėtis yra laikini. Išliks tik tiesa ir teisingas elgesys, kurie ir atpirks žmogaus gyvenimą.

Kūnas bus garbinamas tol, kol jame bus gyvybės kvėpavimas (So-ham). Tai yra Pranavos garsas, energija, esanti atome. Ši energija kilusi iš Dievo. Niekas negali jos sukurti. Šią tiesą skelbė Kaanaada. Labai sunku suprasti atomo galią. Dievas turi atomo pavidalą. Visas pasaulis – tai atomų pasireiškimas. Erdvė ir garsas – taip pat atomo išraiška. Todėl neignoruokite atomo principo, kadangi jis turi didžiulę galią. Mokslininkai jau seniai tyrinėja šį principą. Atomas sugrįžta į savo šaltinį per 220 milijardų metų. Gana keista, kad žmogus negali atskleisti atomo paslapties.

Žemė sukasi apie savo ašį ir skrieja aplink Saulę. Kas atsakingas už šiuos reiškinius? Niekas negali to paaiškinti. Kadangi Žemė sukasi apie savo ašį, mes turime dieną ir naktį. Kadangi ji sukasi apie Saulę, mes gauname maistą, reikalingą mūsų kūnui išlaikyti. Visa tai vyksta Dievo valia. Tai Dievo planas, sukurtas viso pasaulio gerovei. Iki pat šios dienos niekas iki galo nesuprato atomo galios (anusakti). Žmonės mano, kad atomas yra negyvas. Tai neteisinga nuomonė. Gyvybės jėga, kuri palaiko visą pasaulį, slypi ir atome. Todėl pasakyta, kad Dievas yra ir mikrokosmose, ir makrokosmose. Žmogus turi pasistengti suprasti kūrinijos paslaptį. Jis turi suvokti savo pareigas ir atitinkamai elgtis. Žmogui būtina suprasti atomo principą. Jeigu jis tai suprastų, jis suprastų ir visa kita, nes atomas yra Dievas. Gyvybės principas, esantis atome, egzistuoja ir visoje visatoje. Kaanaada sakė, kad perpratus atomo principą, galima suprasti dieviškumą. Kai sugniaužiate kumštį, jūs suspaudžiate daugybę atomų. Kai atgniaužiate, atomai pasklinda įvairiomis kryptimis. Pranavos garsas, sklindantis iš atomo, yra toks pat subtilus, kaip ir pačios dalelės.

Atsidavusieji Dievui aukoja Jam savo maldas. Kai kurie žmonės abejoja maldos galia. Bet iš tikrųjų malda gali padėti atlikti pačią didžiausią užduotį. Ji neįmanomus dalykus padaro įmanomus. Štai mažas pavyzdys. Paskutines dešimt dienų Mano skruostas buvo ištinęs. Aš niekada nevartoju vaistų. Vakar pastebėjau, kad visų čia susirinkusių dėmesys buvo nukreiptas į Mano skruostą, o ne į Mane! Jie jaudinasi, kad patinimas vis dar nesumažėjo ir kad Svamis kenčia didelį skausmą. Pasakęs baigiamąją kalbą, Aš grįžau į Savo kambarį. Man besiilsint, daugelis pasekėjų meldėsi Man, kad išsigydyčiau nors šventajai Guru Purnimos dienai. Visos jų maldos pasiekė Mane. Kai atsikėliau iš ryto, sutinimas sumažėjo ir skausmas visiškai praėjo. Iš tikrųjų tai įvyko ne Mano valia. Tai buvo pasekėjų maldos rezultatas. Vakar daugelis net atsisakė maisto. Su ašaromis akyse jie be perstojo meldėsi. Vieną akimirką Mano mintys nuklydo pas juos. Bet tai nebuvo Mano valia, kad Aš būčiau išgydytas. Aš niekada to nedarau. Kodėl? Kaip Sandžaj Sahni teisingai pastebėjo, „Aš ir jūs esame viena“. Jūs nesate atskirai nuo Manęs. Tai  ne Mano kūnas, jis yra jūsų. Taigi tai jūsų pareiga rūpintis šiuo kūnu. Aš niekada negalvoju apie Savo kūną ir jo gerovę. Aš niekada netrokštu, kad toks ar toks dalykas įvyktų mano kūnui. Manyje nėra jokio savanaudiškumo nuo viršugalvio iki pirštų galiukų. Štai kodėl turiu visišką teisę skelbti, kad Aš ir jūs esame viena.

Kiekvienas žmogus apdovanotas ta pačia atomine galia. Jis turi iš visų jėgų stengtis tai suprasti. Nuo seniausių laikų žmogus įprato garbinti Dievą statulų pavidalu. Jūs garbinate Ramos ir Krišnos statulas. Bet ar dabar jūs galite matyti jų fizinius pavidalus? Ne. Jūs garbinate Išvarą. Bet ar galite Jį matyti? Ramos, Krišnos, Išvaros pavidalai yra amžini. Žmogus negali jų išvysti dėl to, kad jo požiūris yra siauras. Širdies plėtimasis yra dieviškumas; siauras požiūris – tai mirtis. Siauro požiūrio žmogus – tai iš tiesų gyvas lavonas. Žmogus visada turi plačiai mąstyti. Kieno jausmai platūs, to širdyje yra Dievas.

 Praeities šventieji ir išminčiai atlikdavo įvairias dvasines praktikas. Kaanaada taip pat ėmėsi askezės. Galiausiai jis suvokė, kad kilo iš atomo ir vėl su juo susilies. Jis atsikratė prisirišimo prie kūno. Šiandien žmogus gyvena materialistinį gyvenimą ir siekia tik savo naudos. Kol žmogus bus savanaudiškas, jis negalės suprasti dieviškojo atomo principo. Galima kartoti Dievo vardą (japa), medituoti ar atgailauti, bet protą visada būtina nukreipti į atomo principą. Viskas telpa jame. Mūsų kūnas, protas, intelektas ir t.t. yra ne kas kita, kaip dieviškųjų atomų pasireiškimai. Dievas tikrai išklauso savo pasekėjų maldų. Kai kurie žmonės nesiryžta melstis dėl to, kad jų maldos gali sukelti nepatogumų Dievui. Jie klysta, nes Dievas niekada nepatiria jokių nepatogumų. Dievui kančia neegzistuoja. Savo pasekėjų laimę Jis laiko Savo laime. Tačiau Jūsų laimė priklauso nuo materialių dalykų, o Mano laimė susijusi su atmos principu. Aš patenkintas net pačia mažiausia auka, jeigu ji aukojama su meile. Jūsų mažytė auka Man tampa milžiniška. Kita vertus, Jūs esate nepatenkinti, net ir gaudami didžiulių malonių.

Kokia Guru Purnimos reikšmė? Guru yra tas, kuris nušviečia kelią į dieviškumą. Purnima reiškia vėsią pilnaties šviesą. Pilnatis reiškia visiškai apšviestą protą. Jis be dėmių ir be trūkumų. Jeigu protas dar turi nors kiek trūkumų, jis ves į tamsą. Jis negali suteikti jums visiškos palaimos.

Meilės įsikūnijimai!

Tegul jūsų protai prisipildo dieviškos meilės spindesio. Visiškai neprasminga siekti tik knyginių žinių. Tai, ką studijavote, yra tiktai nedidelė visų žinių dalis. Bet jūs vis tiek tuo didžiuojatės. Jūsų pasaulietiškas išsilavinimas yra nereikšmingas, palyginti su dieviška išmintimi. Negalite pasiekti Dievo per išsilavinimą, galią ir turtus. Jis pasiekiamas meile ir tik meile. Jį patirsite tik mylėdami. Atsiduoti Dievui – reiškia, mylėti Jį visą širdimi.

Meilės įsikūnijimai!

Ką jums reikia žinoti šią Guru Purnimos dieną? Privalote suprasti, kad Dievas yra jumyse, su jumis, aplink jus, virš jūsų, po jumis. Iš tikrųjų jūs esate Dievas. Pirmiausia supraskite šią tiesą. Neturėkite per didelių troškimų ir netapkite elgetomis. Nuoširdžiai atlikite savo pareigą. Tai tikroji sadhana. Jei esate įstaigoje, atlikite tik įstaigos darbą; nemąstykite apie savo šeimos reikalus. O namuose rūpinkitės savo žmona ir vaikais, nepaverskite savo namų darboviete. Bet šiandien dėl didelio darbo krūvio žmonės nešasi kai kuriuos įstaigos darbus pabaigti namo. Dėl to jie turi daug sunkumų, nes supainioja įstaigos, namų, verslo ir dvasinius reikalus.

Hiranjakša ir Hiranjakašipus buvo dideli mokslininkai. Šiuolaikiniai mokslininkai nukeliavo tik iki Mėnulio, bet Hiranjakašipus nukeliavo iki Saulės. Jis net palietė Šiaurinę žvaigždę, dėl ko vėliau daug kentėjo. Žmogus gali būti didis mokslininkas, bet jis turės kentėti, jeigu peržengs tam tikras ribas. Šventieji visi kartu stengėsi patirti Dievą. Žmogus turi plėsti požiūrį tam, kad patirtų Dievą.

Žmogus miršta, bet protas nemiršta. Tai, ką žmogus atlieka per savo gyvenimą, įsispaudžia prote ir pernešama į kitą gyvenimą. Proto prigimties niekas negali suprasti. Kai kurie žmonės mano, kad savižudybė – vienintelis būdas išsivaduoti iš savo vargų. Jie mąsto: „Tai dėl proto kyla visos mūsų kančios. Padarykime jam galą“. Tai pati didžiausia nuodėmė. Proto taip lengvai nenužudysi. Niekada neprisileiskite tokių blogų minčių. Žmogus turi būti pasiruošęs tvirtai pasitikti visus sunkumus ir iš visų jėgų kovoti, kad padarytų savo gyvenimą šventą.

Atma – tai Dievas ir Dievas – tai atma. Prahlada sakė: „Niekada neabejok, kad Dievas čia yra, o ten Jo nėra; kur Jo ieškosi, ten Jį ir rasi“.

Atma yra amžina, negimstanti ir nemirštanti,

Ji neturi nei pradžios, nei vidurio, nei pabaigos,

Ji yra visur kaip kiekvienos būtybės liudytoja.

(Telugu eilės)

Todėl žmogus turi gyventi tvirtai tikėdamas: „Esu Dievas. Miršta tik kūnas. Aš nei gimstu, nei mirštu“. Kol jis gyvas, jo meilė pašvęsta Dievui ir tik Dievui. Vieną dieną turtuolis atėjo susitikti su Baba Širdyje. Jo kišenės buvo prikimštos banknotų. Baba nusprendė patikrinti jo atsidavimą. Jis pakvietė Šjamą, kuris visada būdavo šalia Jo, ir tarė: „Man skubiai reikia penkių rupijų. Eik ir paprašyk Patelio“. Po kurio laiko Šjama sugrįžo ir pranešė, kad Patelio nėra namie. Baba paprašė jo kreiptis į kitą verslininką. Šjamas ir vėl grįžo tuščiomis rankomis. Tada Baba nusiuntė jį pas kitą asmenį. Turtuolis visa tai stebėjo, bet savo noru neištraukė tų penkių rupijų iš kišenės. Jis neturėjo pasiaukojimo dvasios. Nes daugeliui žmonių pinigai yra Dievas; politika yra Dievas. Ar pinigai arba politika seks paskui juos po mirties? Ko jie pasieks? Koks yra gyvenimo tikslas? Gimę žmonėmis, nešvaistykite šio gyvenimo banaliems tikslams. Dalyvaukite veikloje, kuri naudinga visuomenei. Nesupraskite šito neteisingai. Politika yra pagrindinė pasaulio užterštumo priežastis. Politika teršia net mažų vaikų protus. Įprasti tapo konfliktai ir neramumai. Nėra vienybės net tarp vyro ir žmonos. Prieš Nepriklausomybę žmonės tiek daug nekentėjo. Tada konfliktai vyko tarp baltųjų ir spalvotųjų, o šiandien jau ir nebaltieji tarpusavyje susiskaldę ir kovoja. Šiandien iš žmonių tikimasi visai ko kito. Atsikratykite blogų savybių ir ugdykitės kilnius jausmus.

Meilės įsikūnijimai!

Pripildykite savo gyvenimus meilės ir baikite savo gyvenimus mylėdami. Tai tikras žmogaus gyvenimas. Upanišados teikė žmogaus gyvenimui didelę vertę. Žmogus (manava) turi būti mylimas ir gerbiamas. Jis turi vienodai sutikti ir laimę, ir vargą. Kinai turi tokią patarlę: „Sunkumai yra mūsų draugai, sutikime juos su džiaugsmu“. Iš nieko kito negalima gauti tiek laimės, kaip iš sunkumų. Negalima gauti laimės iš laimės (Na Sukhat Labhate Sukham). Daug žmonių atvyksta pas Mane, skųsdamiesi, kad turi daugybę sunkumų. Mane ima juokas. Norėčiau žinoti, ką reiškia sunkumai ir vargas. Bet jie prie Manęs nė nesiartina. Vis sakau pasekėjams, kad jie nepultų į neviltį dėl sunkumų. Aš niekada nepasiduodu liūdesiui. Šis kūnas jau eina 77-uosius metus. Iki šios dienos nė akimirką nejaučiau liūdesio. Žmogus siekia palaimos. Jis yra palaimos įsikūnijimas. Palaima yra tikrasis jo turtas. Tai kodėl jis turėtų liūdėti? Taip yra todėl, kad jis nesuprato tikrosios savo prigimties. Pasaulietiški ryšiai atsiranda ir išnyksta. O ateina ir auga tik Meilė.

Meilės įsikūnijimai!

Tiesiog nuo šios dienos stenkitės kiek galėdami sumažinti savo prisirišimą prie pasaulio. Būkite laimingi ir padarykite laimingus kitus. Nieko nežeiskite. Sutikite sunkumus kaip praplaukiančius debesis. Jūs sukūrėte šeimos ryšius, ir dėl to bus tam tikrų rūpesčių. Bet tegul jie jūsų netrikdo. Kai žiūrite į dangaus platybes, matote daug debesų. Taip ir jūsų širdies danguje yra prisirišimo debesų. Jie tik atplaukia ir nuplaukia. Nesijaudinkite dėl jų. Kas yra nerimas? Tai proto sukurta baimė. Tai tik jūsų įsivaizdavimas. Kiekvienam žmogui skirta patirti sunkumų ir praradimų. Turime drąsiai juos pasitikti. Prisiminkite, ko mokė Šivadžis savo ministrą. Kūnas bus gerbiamas tol, kol jame bus gyvybė. Kai gyvybė jame užges, jis nebeturės jokios vertės. Tą patį paskutinėmis gyvenimo akimirkomis patvirtino ir Durjodhana. Jis tarė: „Buvau gerbiamas tol, kol buvau gyvas. Rytoj varnos ir šunys gaus mane puotai“. Kas turi atsitikti, tas atsitiks. Gyvenkite garbingai, kol esate gyvi. Ugdykitės dieviškus jausmus. Tik tada būsite nugyvenę tikrą žmogaus gyvenimą. Šiandien žmogaus gyvenimas yra grynai materialistinis. To taip pat reikia, bet tik iki tam tikros ribos. Atminkite, kad net šiame pasaulietiškame gyvenime yra transcendentinis principas.

Meilės įsikūnijimai!

Nuo šios Guru Purnimos dienos padarykite savo širdis šventas. Kaip nuvejate uodus, kurie jus kanda, taip vykite šalin visus jums kylančius sunkumus. Nepasiduokite nevilčiai dėl vargo ir nedžiūgaukite dėl laimės. Ugdykitės pusiausvyrą ir stenkitės pasiekti Dievą.

(Čia Bhagavanas sugiedojo bhadžaną: „Vahe Guru Vahe Guru Vahe Guru Dži Bolo...“ ir tada kalbą tęsė.)

Yra tik vienas Guru. Negali būti dviejų Guru – vidinio Guru ir išorinio Guru. Guru yra tas, kuris žengia tiesos keliu. Jis pats yra tiesa.

Gurur  Brahma, Gurur Vishnu, Gurur Devo Maheshvara;

Guru Sakshat Param Brahma, Tasmai Sri Gurave Namaha

(Guru yra Brahma, Guru yra Višnus, Guru yra Mahešvara.

Guru tikrai yra aukščiausias Brahmanas. Todėl šlovinkime Guru).

Jūs esate dieviškos Trejybės – Brahmos, Višnaus ir Mahešvaros įsikūnijimai. Todėl Guru nėra atskirai nuo jūsų. Jūs esate viskas. Tegul jūsų susikaupimas būna tvirtas. Tegul jis nuolatos būna sutelktas į tikslą. Ar tai būtų studentas, ar priėmęs celibatą, ar namų šeimininkas, ar atsiskyrėlis, visų tikslas yra vienas ir tas pats. Kontempliuokite So-ham principą, kurio moko jūsų vidinis balsas. Sakykite: „Aš esu Brahmanas (Aham Brahmasmi)“. Šiame teiginyje nėra nieko blogo. Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad taip sakyti yra egoizmo požymis. Iš tikrųjų tai visai ne ego. Tai jūsų teisė. Manyti, kad jūs esate tiktai žmogus – tai tolygu pažeminti save. Jūs esate Dievo įsikūnijimai. Ugdykite tokį tikėjimą ir tapkite Dievu. Dievuje negali būti jokių blogų savybių. Taigi jūsų gyvenimas turi būti tyras, pastovus ir nesavanaudiškas. Matykite gera, kalbėkite gera ir darykite gera. Turite būti pavyzdžiai kiekvienam. Jokios naudos neatneša garbinimas, jeigu jūs neišskaistinate savo širdies. Jūs garbinate Svamį ir Jį lankote daugelį metų. Bet ar jūs nors kiek keičiatės? Jūs atvykstate ir išvykstate be jokio tikslo. Tokiems žmonėms nereikėtų čia važiuoti iš viso. Kur bebūtumėte, atlikite savo dvasinę praktiką (sadhana). Kai atvykstate čia, turite prisipildyti dieviškų jausmų ir tapti dieviški. Po truputį mažinkite savo prisirišimą prie pasaulio. Pasaulis neis su jumis, kai mirsite. Iš jo neišsinešite nė saujos dulkių. Galite pasiimti tiktai vertybes, kurias išsiugdėte. Gerbkite savo mokytojus, vyresniuosius ir tėvus. Gerbkite savo motiną, tėvą, mokytoją ir svečią kaip Dievą (Matru Devo Bhava, Pitru Devo Bhava, Acarya Devo Bhava, Atithi Devo Bhava). Kiekvieną laikykite Dievu. Dievas yra net šunyje. Tikėkite, kad Dievas persmelkia viską. Nėra didesnės sadhanos už šią. Kai žmonės išsiugdys tokį tikėjimą, visa tauta bus palaiminta, klestės, patirs gerovę ir visokeriopą sėkmę. Pripildykite savo širdis dieviškų jausmų. Štai ko turite šiandien išmokti.

(Bhagavanas baigė Savo kalbą bhadžanomis: „Hari Bhadžana Bina...“, „Subrahmanjam Subrahmanjam...“)