Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Naujesnės mintys apmąstymui (nuo 2008 m.)

Tarnaujant neturi kilti jokių minčių apie save. Galvoti reikia vien apie tai, kaip tarnauti, kad toji tarnystė būtų kaip aukojimas Dievui. Reikia atkreipti dėmesį, kuo veiksmas (karma) skiriasi nuo veiksmo kaip dvasinės disciplinos (karmajogos). Paprastą veiksmą skatina asmeninės naudos siekimas arba troškimas pasiekti kokį nors tikslą. Praktikuojant karmajogą, veiklos nemotyvuoja troškimai. Paprasta karma yra gimimo, mirties ir naujo gimimo priežastis, tuo tarpu Karma joga padeda išsivaduoti iš būtinybės vėl gimti. Bet kokį tarnavimą turėtumėte laikyti tam tikra Karma jogos forma – tarnauti nesitikint jokio atlygio ir net nejaučiant, kad „tarnauji“ kitiems. Bet kokia tarnystė kitam iš tikro yra tarnavimas Dievui.

Satja Sai Baba
2007 m. gruodžio 27 d.

*   *   *



Negalima manyti, kad Kūrinija ir Kūrėjas, Gamta ir Dievas yra skirtingi ar atskirti vienas nuo kito. Kaip burbulas iškyla iš vandens, supasi ant vandens ir pranyksta vandenyje, taip ir Kosmosas gimsta Absoliute, egzistuoja kaip Absoliuto dalis ir vėl susilieja su Absoliutu. Pripažinkite tiesą, kad kaip burbulas negali atsirasti be vandens, taip ir Kosmosas negali būti sukurtas be Dievo.

Satja Sai Baba
2007 m. gruodžio 20 d.

*   *   *



Medituokite Tiesą ir suprasite, kad esate tik blizgantis burbulas vandens paviršiuje: iš vandens iškylantis, trumpą akimirką ant jo pasisupantis ir vėl su juo susiliejantis. Už savo gimimą turite būti dėkingi Dievui, jus palaiko Dievas ir susiliejate su Dievu. Visos gyvos būtybės ir, tiesą sakant, net negyvi daiktai privalo pasiekti tokią pabaigą. Taigi imkitės to dabar, ženkite pirmąjį žingsnį. Skaistinkite širdį, miklinkite protą ar bent pradėkite kartoti Dievo vardą. Visa kita įvyks savaime, atėjus laiku.

Satja Sai Baba
2007 m. gruodžio 13 d.

*   *   *



Kai atsidavusieji (bhaktos) nuoširdžiai melsis Dievui (Bhagavanui), visus savo veiksmus atlikdami kaip auką Dievui, jie tikrai sulauks atitinkamos Dievo malonės. Yra devyni atsidavimo būdai. Klausymas apie Dievo šlovę (shravanam), giedojimas (keerthanam), prisiminimas (vishnusmaranam), garbinimas (padasevanam), sveikinimas (vandalam), dalyvavimas apeigose (archanam), nuolankus tarnavimas (dasyam), draugystė (sneham) ir atsidavimas (atmanivedanam). Nesvarbu, kuriuo būdu Jį garbinate, – Dievas atsiliepia taip pat. Kai atiduosite Jam visus savo veiksmus, tikrai patirsite Jo Malonę.

Satja Sai Baba
2007 m. gruodžio 7 d.

*   *   *



Pagrindinės priemonės, kuriomis galite atitraukti savo protą nuo pasaulio maišaties ir pasišvęsti Dievo ieškojimui, yra joga ir tjaga. Atsikratyti troškimų (kama) reikia pasitelkus išsižadėjimą (tjagą), o Dievą (Ramą) pasiekti, dvasiniam tikslui sutelkus visus savo gebėjimus (joga). Troškimas bukina protą, iškreipia sveiką nuovoką, žadina pojūčių apetitą, gundo objektyvaus pasaulio vilionėmis. Kai troškimas išnyksta arba sutelkiamas į Dievą, tada savo pirminiu didingumu ima švytėti protas, ir tas didingumas parodo, kad Dievas yra viduje ir išorėje. Tai „Atma-Sakshatkara“, arba Savęs suvokimas.

Satja Sai Baba
2007 m. lapkričio 29 d.

*   *   *



Šalies ateitis priklauso nuo jos jaunimo. Jiems stiprybės teikia jų patriotinė dvasia. Svarbiausia jaunimo pareiga – tarnauti visuomenei. Jaunimo fizinė ir proto stiprybė yra pagrindas, ant kurio kyla tauta. Pabuskite iš savanaudiškumo ir siauraprotiškumo snaudulio ir ryžkitės tarnauti savo šaliai. Visus darbus dirbkite pirmučiausiai galvodami apie šalies garbę ir gerą vardą. Jaunimui nedera, pamiršus Dievą ir gyvenimo tikslą, švaistyti laiką, vaikantis fizinių ir materialių dalykų. Jaunimas turi demonstruoti žmogiškąsias savybes, ugdydamas kilnų charakterį ir tarnaudamas visuomenei. Jie turėtų suprasti, kad atskiro žmogaus gerovė priklauso nuo visos šalies saugumo ir patikimumo.

Satja Sai Baba
2007 m. lapkričio 22 d.

*   *   *



Vien Dievas, meilės įsikūnijimas, visada yra su jumis ir jumyse. Žmogus negali egzistuoti be meilės. Meilė – jūsų gyvybė. Meilė yra toji šviesa, kuri išsklaido neišmanymo tamsą. Tas, kuris neugdo meilės, gims vėl ir vėl. Punarapi Jananam, Punarapi Maranam. Kas gimė, vieną dieną mirs, o kas miršta, vėl gims. Gimimas ir mirtis yra objektyvaus pasaulio poveikis (prabhava). Klaidinamas prabhavos, žmogus linkęs pasiduoti neišmanymo pavojui (pramadai).

Satja Sai Baba
2007 m. lapkričio 15 d.

*   *   *



Neleiskite vešėti kalbų, religijų, kastų ar tautybių skirtumams. Stiprinkite jausmą, kad visi yra Dievo vaikai. Dievą galite garbinti pasirinkę kokį tik norite pavidalą, bet visada turėkite omenyje, kad Dievas – vienas. Ugdykite meilę visoms būtybėms ir stiprinkite vienybę bei darną.

Satja Sai Baba
2007 m. lapkričio 8 d.

*   *   *



Žmonės įsivaizduoja, kad dvasingumas – tai meditavimas Dievą, maudymasis šventuose vandenyse ir šventų vietų lankymas, tačiau tai nėra teisingas dvasingumas supratimas. Dvasingumas – tai gyvuliškos žmogaus prigimties sunaikinimas ir žmogaus pažadinimas dieviškajai sąmonei. Dvasingumas – tai pripažinimas, kad žmogaus visokeriopi gebėjimai kyla iš dvasios, o ne iš proto, ir tada yra panaudojami dvasios stiprybei įgyti. Tai pripažinimas, kad visos galios kyla iš Dievo.

Satja Sai Baba
2007 m. lapkričio 1 d.

*   *   *



Gali pavykti išmokyti žmogų, kaip reikia sėdėti, kaip padėti pėdas ar delnus, kaip laikyti kaklą, galvą ar nugarą, kaip ar kokiu greičiu kvėpuoti. Tačiau meditacija – tai vidinės savasties veikla; ji nugramzdina į gilią subjektyvią tylą, užima protą ir pripildo šviesos, kylančios iš vidinės dieviškosios kibirkšties. Tai toks dalykas, kurio neišmokys joks vadovėlis ir neperteiks jokios pamokos.

Satja Sai Baba
2007 m. spalio 25 d.

*   *   *



Jei pelnote Viešpaties malonę, net lemtis gali būti įveikta. Nusipirkus buteliuką vaistų, ant jo etiketės būna pažymėta vaistų pagaminimo data, kuri nurodo, iki kada juos reikia suvartoti. Praėjus šiam terminui vaistai tampa neveiksmingi. Nors buteliuke ir lieka vaistų, jie nebeveikia. Dievo malonės poveikis gali būti panašus – pasibaigus galiojimo laikui, lemtis praranda galią.

Satja Sai Baba
2007 m. spalio 18 d.

*   *   *



Dorumas (dharma) skaistina protą ir veda jus pas Dievą. Jis suteikia skonį Dievo vardui ir pavidalui. Mylėdami Dievo vardą ir pavidalą lengvai pajusite pagarbą Dievo vadovavimui ir paklusite jam. Liežuviu kartokite vardą, o akyse regėkite pavidalą, ir begalinių troškimų demonas apleis jūsų protą, viduje palikdamas džiaugsmą ir pasitenkinimą. Tokia nuolatinė viduje esančio Dievo kontempliacija skatins mylėti visas būtybes. Kituose matysite gėrį ir sieksite kitiems daryti gera.

Satja Sai Baba
2007 m. spalio 11 d.

*   *   *



Kad ir kas kreiptųsi į jus pagalbos – jis yra tas, kuriuo tuo metu privalote pasirūpinti. Jūsų pareiga savo tarnavimu patenkinti to žmogaus reikmes, ir tai bus geriausias darbas, kokį galite tą akimirką padaryti. Dabarties akimirka, kai galite ką nors atlikti, yra pats švenčiausias laikas. Nematote ateities, nes jūsų akys negali jos įžvelgti. Praeities jau nebėra ir jos nebepakeisite. Taigi dabartis yra pats geriausias metas atlikti savo pareigą ir pasitarnauti žmogui, kuris kreipiasi į jus pagalbos.

Satja Sai Baba
2007 m. spalio 4 d.

*   *   *



Taisyti polinkius ir charakterį – nelengva užduotis. Žmogus gali išstudijuoti visus dvasinio ieškojimo (sadhanos) vadovėlius ir visus šventraščius, jis net gali valandų valandas tomis temomis skaityti paskaitas, bet, susidūręs su pagunda, jis bus nuvestas blogu keliu. Kaip nuo šito tikrai išgyti? Visada nepalaužiamai tikėti, kad esi Dievas (Brahmanas).

Satja Sai Baba
2007 m. rugsėjo 27 d.

*   *   *



Didžiausia kliūtis atsidavimo kelyje – tai egoizmas. Jūsų asmenybė paveldėdavo jį nuo amžių, ir jo čiuptuvai kiekviename paskesniame gyvenime skverbdavosi vis giliau ir giliau. Jį galima panaikinti dviem valymo priemonėmis – gebėjimu skirti ir pasiaukojimu. Atsidavimas (bhakti) yra vanduo, nuplausiantis amžių purvą. O Dievo vardo kartojimas (japa) ir meditacija (dhyana) yra muilas, kuris padės jį panaikinti greičiau ir veiksmingiau.

Satja Sai Baba
2007 m. rugsėjo 20 d.

*   *   *



Visi, gimę šiame pasaulyje, turi vardą ir pavidalą. Tačiau viduje esantis Dievas neturi nei vardo, nei pavidalo. Vardą ir pavidalą turintis individas pilnas egoizmo ir savininkiškumo. Šios savybės yra jo malonumo ir skausmo, laimės ir sielvarto priežastis. Vadinasi, visi privalo stengtis sutramdyti šiuos du polinkius. Aukščiausiojo savojo Aš pažinimas siejamas su visišku išsilaisvinimu nuo egoizmo (ahamkara). Tų, kurie nesusiteršę egoizmu, visiškai nebeveikia jų veiksmų padariniai, kad ir ką jie darytų.

Satja Sai Baba
2007 m. rugsėjo 13 d.

*   *   *



Dvasinėmis pratybomis (sadhana) galite ištaisyti savo trūkumus ir išryškinti gerąsias savybes ir taip užsitikrinti ramybę (shanti) sau, savo visuomenei ir šaliai. Kiekvienas iš jūsų viduje turi didžiulę dvasios (atmos) jėgą (shakti). Kai kurie geba ja pasinaudoti, kiti tik žino, kad ji egzistuoja, dar kiti – nežino, kaip ją panaudoti ar net nenumano, kad ji yra. Ji pasireikš savo laiku, nuolat praktikuojant.

Satja Sai Baba
2007 m. rugsėjo 5 d.

*   *   *



Tikėkite, kad Dievas gyvena visose būtybėse, kalbėkite tokius žodžius, kurie skleistų gėrį, tiesą ir grožį, elkitės taip, kad būtų daugiau laimės ir gerovės, melskite, kad visame pasaulyje būtų taika. Plėskitės, nesusitraukite į savo paties mažutę individualybę. Išsiskleiskite ir tapkite visuotine meile, nepajudinama ramybe ir visada veikiančia dorybe. Tai kelias, kuris visiškai atskleis Dievą jumyse.

Satja Sai Baba
2007 m. rugpjūčio 31 d.

*   *   *



Kai kurie žmonės puoselėja naujoviškas mintis apie jogą (dvasinę vienybę), džnaną (dvasinę išmintį) ir sanjasą (atsižadėjimą). Kas yra tikroji joga? Joga – tai klaidžiojančių minčių suvaldymas. Tai pojūčių valdymas. Liaupsinimą ir smerkimą, malonumą ir skausmą reikia priimti vienodai. Kas yra dvasinė išmintis? Advaita Darshanam Jnanam (aukščiausia išmintis – visur matyti viena). Pažinti Ekatma-Bhaava (jausmą, kad ta pati Atma gyvena visose būtybėse) – tai dvasinė išmintis. Tikrasis atsižadėjimas – tai savo savybių, o ne apdaro pakeitimas. Turi pasikeisti protas, ne drabužis. Tikrasis sanjasis (atsižadėjęs pasaulio) – tai tas, kuris suvaldė visus savo pojūčius ir atsižadėjo visų troškimų. Tas yra sanjasis, kuris siekia Viešpaties pėdų, atsisakydamas visų prieraišų prie kūno, pasmerkto ligoms ir sunykimui. Jis privalo vienodai žiūrėti į gyvenimą ir į mirtį, į malonumą ir į skausmą.

Satja Sai Baba
2007 m. rugpjūčio 23 d.

*   *   *



Sujudinus tvenkinio paviršių, mėnulio atvaizdas jame atrodo banguotas. Panašiai ir žmogaus protas: jei jame painiava ir nerimas, meilė taip pat tampa deformuota. Kai protas tyras, nesavanaudiškas ir nedvejojantis, Dievas pasireiškia visu savo tyrumu ir pilnatve. Pernelyg rūpindamasis įvairiais išoriniais dalykais ir taip užteršęs savo protą šiandien žmogus nesugeba patirti jame esančio Dievo.

Satja Sai Baba
2007 m. rugpjūčio 9 d.

*   *   *



Kai kurie žmonės klausia: „Kaip galime rasti laiko sadhanai (dvasinei praktikai), jei turime kiekvieną akimirką plušėti, kad pramistume ir apsirengtume?“ Jie pamiršta, kad Viešpats suteiks visų šių materialių patogumų ir net nemirtingumą, jei tik jie visiškai Juo pasikliaus. Kad ir ką darytumėte, visada lūpomis tarkite Viešpaties vardą, – tam nereikia papildomo laiko ar energijos. Nubusdami rytą ir vakare užmigdami, lūpomis kartokite Dievo vardą.

Satja Sai Baba
2007 m. rugpjūčio 2 d.

*   *   *



Žemiškame gyvenime meilė pasireiškia įvairiais būdais: kaip motinos ir sūnaus, vyro ir žmonos, giminaičių meilė. Ši meilė, pagrįsta fizine giminyste, kyla iš mūsų egoistiškų paskatų ir savanaudiškumo. Bet Dievo meilė neturi nė pėdsako savanaudiškumo. Tai meilė vien meilės vardan. Ji vadinama bhakti (atsidavimu). Vienas iš šios meilės požymių – duoti, o ne imti. Antra, meilė nepažįsta baimės. Trečia, ji yra vien dėl meilės, o ne dėl kokio savanaudiško motyvo. Visos šios trys meilės pusės kartu reiškia prapatthi – atsidavimą. Laikydamasis tokio prapatthi požiūrio žmogus patiria Dievo palaimą.

Satja Sai Baba
2007 m. liepos 19 d.

*   *   *



Kad ir kokios religijos būtų žmogus, jis turi gerbti kitus tikėjimus. Nesilaikantis tokio tolerantiško požiūrio nėra tikras savo religijos išpažinėjas. Nepakanka vien tik griežtai laikytis savo religijos tradicijų, - būtina bandyti įžvelgti esminę visų religijų vienybę. Tik tada žmogus gali patirti vienybę su Dievu. Pažinus viduje esančios Dvasios Tiesą, ateina suvokimas, kad visas pasaulis – viena šeima. Tada žmogus prisipildo dieviškos meilės, kuri tampa visų jo poelgių varomąja jėga.

Satja Sai Baba
2007 m. liepos 12 d.

*   *   *



Troškimas sukelia norus. Norai yra gimimo ir mirties priežastis. Atsikračiusiam troškimų žmogui nebereikės suktis gimimo ir mirties rate. Vienas po kito pasikartojančio gimimo priežastis - neišsipildę troškimai, ir jie nulemia gimimą. Tačiau troškimas pažinti Dievą, mylėti Dievą ir būti Dievo mylimam nėra varžantis troškimas. Kai Dievas suvokiamas visa savo didybe, sudegę to suvokimo liepsnose visi žemiški troškimai virsta pelenais. Tada individualusis Aš susilieja su Visuotiniu Aš ir patiria didžiausią ramybę.

Satja Sai Baba
2007 m. liepos 5 d.

*   *   *



Jei motina turi du vaikus ir vienas iš jų serga, sergančiam vaikui ji duos paskirtų vaistų, net jei jie būtų kartūs. Kitas vaikas gaus valgyti, ko tik paprašys. Tai nereiškia, kad motina vieną vaiką myli labiau nei kitą. Ji žino, kad taip daro vaiko labui, nors jam tai gali būti nemalonu. Dievas yra kaip motina: visada rūpinasi Jam atsidavusiųjų gerove ir saugiai neša juos per gyvenimą.

Satja Sai Baba
2007 m. birželio 28 d.

*   *   *



Gyventi dvasingai – tai nereiškia palikti namus ir gyventi nuošalioje vietoje. Gyventi tikrai dvasingai – reiškia į visą žmoniją žiūrėti kaip į vieną šeimą, suvokiant įvairovės vienybę, gyvenant nesavanaudiškai ir mylint. Nevarkite, kad sukauptumėte turto, verčiau nesavanaudiškai tarnaukite, kad pelnytumėte paskolą iš Dievo banko.

Satja Sai Baba
2007 m. birželio 21 d.

*   *   *



Kai jūsų kelyje iškyla kliūtys, narsiai pasitikite jas. Jos jus grūdina ir suteikia jums atkaklumo. Kentėjimas ir vargas yra neišvengiami Kosminės dramos veiksmai. Šios nelaimės vyksta ne Dievo įsakymu, – žmogus prisišaukia jas kaip atpildą už savo blogus poelgius. Tai gamtos skiriama koreguojamoji bausmė, verčianti žmogų atsisakyti klaidingo kelio. Visa tai yra didingos vienovės dalis, kurioje neigiami dalykai reikalingi tam, kad šlovintų teigiamus. Taigi mirtis šlovina nemirtingumą, neišmanymas šlovina išmintį, kančia šlovina palaimą, naktis šlovina dieną.

Satja Sai Baba
2007 m. birželio 15 d.

*   *   *



Žmogus visada ieško laimės, bandydamas patenkinti savo troškimus. Jei noras patenkinamas, žmogus jaučiasi laimingas, jei nepatenkinamas – jis nusimena. Tačiau bėda ta, kad troškimas yra kaip laužas, kuris įsiliepsnoja ir dega vis smarkiau, kas kartą reikalaudamas vis daugiau kuro. Vienas noras paskatina dešimt kitų, ir žmogus nualina Save, bandydamas patenkinti savo troškimus. Jis privalo nusigręžti nuo šito niekada nesibaigiančių norų kelio ir pasukti vidinio pasitenkinimo ir džiaugsmo keliu.

Satja Sai Baba
2007 m. birželio 7 d.

*   *   *



Turėtumėte gyventi taip, kad jūsų sąžinė būtų rami, ir pasitikėti savo tikruoju Aš. Jūsų vedlys – sąžinė, ir ji turėtų pasakyti jums, kaip elgtis. Jūsų sąžinė atsako ir už gerą, ir už blogą elgesį. Nusižengimas sąžinei sukelia blogį. Todėl jūsų stiprybė ir pasitikėjimas turėtų įkvėpti jus tokiems poelgiams, kurie skatintų pasitikėjimą savimi. Štai kodėl liepiu jums laikytis keturių F. Sek mokytoju – tai tavo sąžinė. Drąsiai sutik blogį. Kovok ligi galo ir užbaik žaidimą (follow, face, fight, finish). Nepamirškite šių keturių nurodymų, tegul jie kiekvieną akimirką skamba jumyse. Tai pats švenčiausias gyvenimo kelias.

Satja Sai Baba
2007 m. gegužės 31 d.

*   *   *



Reikia stebėti savo mintis, nes jos kloja pamatą žmogaus veiksmams. Kai žmogaus norai išsipildo, jis būna patenkintas. Kai jie neišsipildo, kyla nusivylimas. Tačiau niekas netyrinėja, kokia tokių skirtingų jausmų priežastis. Nesėkmes sukelia žmogaus ydos. Kai širdis tyra, veiksmai savaime duos naudos. Mūsų mintys lemia, ar mūsų pastangų baigtis sėkminga ar nesėkminga. Todėl žmogus privalo tinkamai naudoti mintis. Kai mintys taurios, pasiekti rezultatai taip pat yra taurūs.

Satja Sai Baba
2007 m. gegužės 24 d.

*   *   *



Liežuvis yra pasiaukojimo pavyzdys. Paragavęs saldžių skanėstų, jis siunčia juos skrandžiui. Bet jei pakliuvo kartus kąsnis, liežuvis kaipmat jį išspjauna. Ir ne tik tai. Liežuvis elgiasi kuo garbingiausiai. Jokiomis aplinkybėmis jis nekelia kojos iš namų (burnos). Visą savo darbą atlieka neperžengdamas ribų. Kai visi kiti pojūčiai atlieka tik po vieną darbą, liežuvis turi gebėjimą dirbti du: ragauti ir kalbėti. Štai kodėl reikia tinkamai valdyti liežuvį, kad jis nesiveltų į nuodėmingą veiklą, pavyzdžiui, blogai nekalbėtų apie kitus. Supykę patylėkite. Mūsų senoliai mokė: mažiau kalbėk, daugiau dirbk. Kuo mažiau kalbėsite, tuo tyresnė taps jūsų širdis.

Satja Sai Baba
2007 m. gegužės 17 d.

*   *   *



Kad ir ko ieškotumėte išoriniame pasaulyje, viskas yra jumyse. Nieko nėra išorėje, ko nebūtų viduje. Atmerkę akis galite regėti tūkstančius galvų. Užsimerkę nieko negalite regėti. Iš to aišku, kad viskas, ką regite savo fizinėmis akimis, yra laikina. Taigi, kol funkcionuoja fizinės akys, galite matyti pasaulį. Joms nustojus funkcionuoti, nieko negalite regėti. Bet yra kai kas, ką galite matyti tiek atsimerkę, tiek užmerktomis akimis. Tai – Dievas. Jis nesikeičiantis ir amžinas. Jis nei gimsta, nei miršta. Tiesą sakant, jūs esate to paties dieviškojo principo įsikūnijimas. Supraskite šią tiesą.

Satja Sai Baba
2007 m. gegužės 10 d.

*   *   *



Žmogiškumas sužydės žmoguje tik tada, kai jis išmoks viską priimti vienodai. Šiandien žmogui tenka neapsakomos kančios, nes jis stokoja žmogiškųjų vertybių. Tai, kieno įgimta savybė degti, yra ugnis. Taip pat tik tas, kuris turi žmogiškųjų vertybių, yra žmogus. Neturintis žmogiškųjų vertybių netgi nėra žmogus. Gali būti labai išsilavinęs ir užimti aukštas pareigas, bet jei tau trūksta žmogiškųjų vertybių, nebūsi laikomas žmogumi. Taigi pirmiausia atsikratyk blogųjų savybių.

Satja Sai Baba
2007 m. gegužės 3 d.

*   *   *



Be Tiesos (Sathya), Teisingo elgesio (Dharma), Ramybės (Shanti) ir Meilės (Prema) žinių kaupimas yra bevertis laimėjimas. Be jų visi veiksmai (Karma), net labdara ir tarnavimas kitiems (Seva), neatneša naudos. Be jų valdžios postai, į kuriuos asmuo iškeliamas, tampa persekiojimo postais. Be šių vertybių nė vienas geras poelgis nei pagyrimo verti žygdarbiai negali duoti vaisių.

Satja Sai Baba
2007 m. balandžio 26 d.

*   *   *



Dabar vyksta revoliucija, galingesnė ir labiau visa apimanti nei bet kuri kita, žmonių ligi šiol patirta revoliucija – ne politinė, ekonominė, mokslo ar technologijos, bet gilesnė ir svarbesnė už jas visas. Tai dvasinė revoliucija. Ji skaidrina žmogaus vidinį matymą, kad jis galėtų išvysti Atmos tikrovę. Ji tikrai turės poveikį visoms žmonių bendruomenėms ir praturtins jas, paversdama žmoniją ieškotojų srautu, ramiai tekančiu į beribę dieviškumo jūrą.

Satja Sai Baba
2007 m. balandžio 19 d.

*   *   *



Jūs tarnaujate, giedate bhadžanas ir imatės įvairių dvasinių pratybų. Kokios naudos gavote iš šios veiklos? Tik tada, kai jumyse kils geri jausmai, gausite gausų atpildą. Pasėję nimo medžio sėklą, negalite tikėtis mango vaisiaus. Kokia sėkla, toks ir vaisius. Taip pat, koks jausmas, toks ir rezultatas. Gėrio ir blogio pagrindas – jūsų jausmai. Taigi ugdykite kilnias mintis ir skleiskite meilės žinią visam pasauliui. Stiprinkite jausmą, kad visi esate broliai ir seserys.

Satja Sai Baba
2007 m. balandžio 12 d.

*   *   *



Žmogus gali pragyventi daugybę gyvenimų, kol supras, kas jam geriausia, ir pajėgs suplanuoti savo ateitį nežeisdamas savęs nei kitų, suvokdamas kelyje laukiančius spąstus. Taigi geriausiai pasitikėti išminčių, kurie buvo kupini užuojautos ir kurie peržengė tos užuojautos ribas, kad apšviestų išsivadavimo kelią, patirtimi. Ši patirtis saugoma vedose. Tikėjimas vedomis maitina širdį ir ji subrandina visuotinės meilės derlių.

Satja Sai Baba
2007 m. balandžio 5 d.

*   *   *



Šiandien religija laikoma visų pasaulio konfliktų, smurto ir pykčio priežastimi. Tačiau religija (Matham) nėra tikroji priežastis. Atsakomybė už visus prieštaravimus tenka savanaudiškam protui (Matulu). Jei norite pasaulyje išsaugoti tikrą taiką, neturite jausti pasibjaurėjimo nė viena religija. Meilė ir abipusė pagarba (Mamatha), vienodas nusiteikimas (Samatha) ir pakantumas (Kshamatha) yra pagrindinės savybės, būtinos kiekvienai žmogiškai būtybei. Gerus jausmus turite puoselėti labiau nei religinius įsitikinimus. Religijų kūrėjai išgyveno šias tiesas ir skelbė jas kaip žmonijos idealus. Turite iš visos širdies gyventi pagal šiuos mokymus. Vien Biblijos skaitymas, Korano dėstymas, Bhagavadgytos posmų kartojimas ar Guru Granth Saheb giedojimas neatneš jokių nuopelnų. Visuose šiuose tekstuose esantys svarbiausi mokymai turi būti taikomi kasdieniame gyvenime.

Satja Sai Baba
2007 m. kovo 29 d.

*   *   *



Dievas turi daugybę neįkainojamų dalykų. Prašote Jo menkų ir nereikšmingų dalykų, nes nežinote, kokių brangių dovanų Jis jums gali duoti. Jo saugyklose nieko netrūksta. Todėl neturėtumėte Dievo prašyti ko nors konkretaus. Atėjus laikui Jis duos, kas jums geriausia. Dievas žino ir veikia tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir tinkamomis aplinkybėmis. Štai kodėl kartais pajuntate, kad Jis ateina Pats ir duoda jums neprašomas. Todėl labai sunku suprasti Dievą. Neišmanėlis, nesuvokiantis šio principo, dažnai šitai aiškina klaidingai.

Satja Sai Baba
2007 m. kovo 22 d.

*   *   *



Tarnavimo imamės tam, kad patirtume visuomenės vienybę. Didelė klaida manyti, kad tarnaujate kitiems. Tiesą sakant nieko neturėtumėte laikyti „kitu“, nes visi yra įsikūnijęs Dieviškumas. Tačiau žmogus nesistengia suvokti šios tiesos. Taigi jį lydi sunkumai. Kai žmogus suvoks, kad Dievas yra visur, jis išsivaduos iš kentėjimo. Kad išsilaisvintų iš kančių, žmogus turi visuomenėje pritaikyti vienybės principą. Suvokęs vienybės principą jis galės pasiekti Kosminį principą.

Satja Sai Baba
2007 m. kovo 15 d.

*   *   *



Dangus ir pragaras priklauso nuo žmogaus elgesio. Tikrasis žmogiškumas – tai minčių, žodžių ir veiksmų vienybė. Vedų kalba ši vienybė apibūdinama kaip trikarana shuddhi (trilypis tyrumas). Tikrasis išsilaisvinimas (moksha) yra kalbėti tai, ką galvoji, o tada elgtis taip, kaip kalbi. Senovėje ši vienybė buvo laikoma jogos (dvasinių pastangų) rūšimi. Manasyekam, vachasyekam, karmanyekam mahaathmanam (Tie, kurių mintys, žodžiai ir darbai visiškai sutampa, yra kilnios būtybės). Manas-anyath, vachas-anyath, karmanya-anyath duraathmanam (Nuodėmingi yra tie, kurių mintys, žodžiai ir elgesys skiriasi).

Satja Sai Baba
2007 m. kovo 8 d.

*   *   *



Viešpats visatoje sukūrė viską, bet nieko nepasiliko Sau. Kiekvienai būtybei suteikta visiška laisvė džiaugtis viskuo, ko tik ji trokšta. Bet yra vienas apribojimas. Kiekvienam veiksmui yra atitinkamas atoveiksmis. Turite laisvę elgtis, kaip jums patinka, paklusdami šiai taisyklei. Jei piktnaudžiausite jums suteikta laisve ir elgsitės neteisingai, padariniai taip pat bus blogi. Ne Dievas sukelia šiuos padarinius. Viešpats niekam nedaro blogo. Visa, kas atsitinka, yra paties žmogaus minčių ir veiksmų padarinys.

Satja Sai Baba
2007 m. kovo 1 d.

*   *   *



Yad Drishyam Thannashyam (visa, ką regime fizinėmis akimis, turės išnykti). Fizinės akys duotos ne tik žmogui – jas turi ir paukščiai bei žvėrys. Net kirminai ir vabzdžiai turi akis. Bet kokia iš jų nauda, jei nematome, kas amžina ir nesikeičia? Šios akys pastebi tik praeinančius, laikinus ir netikrus dalykus. Pasaulyje sutinkame žmonių, kurie visą gyvenimą praleidžia pasinėrę į kasdieninę veiklą, suvokdami tik trumpalaikius dalykus. Tik jnana (išmintis) yra tikra ir amžina. Tik tas, kurio atsivėrusi išminties akis, vertas būti vadinamas žmogumi. Todėl svarbiausia, kad žmogus nukreiptų savo regėjimą vidun ir bandytų pažinti atmos principą. Atmos principą galime patirti tik tada, kai nukreipiame savo žvilgsnį į vidų. Žvelgdami į išorę suvokiame tik praeinančius, trumpalaikius reiškinius.

Satja Sai Baba
2007 m. vasario 22 d.

*   *   *



Žmogus tapatinasi su savo kūnu ir jį apima „aš“ ir „mano“ jausmas. „Aš“ ir „mano“ jausmas sukelia nerimą. Nerimas persekios jus tol, kol nesuvoksite Dievo. Nerimaujate, nes tapatinatės su kūnu. Kai susitapatinsite su savo tikruoju „Aš“ (Dievu), išsilaisvinsite iš visų rūpesčių. Taigi turite iš visų jėgų stengtis suvokti savo tikrąjį „Aš“. Kad išsivaduotumėte iš rūpesčių ir baimės ir pasiektumėte nesibaigiančią ramybę, turite suvokti tiesą „Aš esu Aš“. Kai tvirtai tikėsite šiuo teiginiu, niekas negalės jūsų sujaudinti. Per daug neprisiriškite prie savo kūno ir materialaus turto.

Satja Sai Baba
2007 m. vasario 15 d.

*   *   *



Dieviškumo troškimą galite pajusti tik tada, kai paragaujate Dieviškos meilės (premos) skonį. Štai kodėl atėjau į jūsų tarpą, - kad leisčiau patirti tos Meilės skonį ir jūsų širdyse pasėčiau Dievo troškimą. Dabar žmogus yra įvaldęs kalnus informacijos, tačiau išmintis gerokai atsilieka. Taigi reikia ugdyti žmogaus gebėjimą ieškoti ir žengti į visuotinumo ir Absoliuto valdas. Jis turi suvokti, kad žmogus nutolęs nuo Dievo tiek pat, kiek nutolęs nuo paties savęs.

Satja Sai Baba
2007 m. vasario 8 d.

*   *   *



Šioje visatoje egzistuoja svarbiausias principas, kuris yra pirminė varomoji jėga. Turime stengtis suvokti tą pagrindinį principą. Pirmiausia reikia nukreipti savo žvilgsnį vidun ir medituoti viduje esantį atmos principą (atma tattwa). Šis atmos principas gali būti suvoktas tik nuolatinėmis dvasinėmis pratybomis (sadhana). Skirtingi žmonės atma tattwa principą vadina įvairiai, tačiau jis apskritai neturi jokio vardo ir pavidalo. Jis yra anapus vardų ir pavidalų. Jis – už sąmonės ir pažinimo ribų. Jei pajėgsite suvokti atma tattwa, reiškia, suvoksite ir visa kita.

Satja Sai Baba
2007 m. vasario 1 d.

*   *   *



Neįmanoma visiems suprasti Dieviškumo prigimties. Reikia stengtis suprasti pagrindo (adhara) ir daikto (adheya) principus. Nešvaistykite laiko mechaniškai atlikdami apeigas. Tikrasis dvasingumas – suvokti tiesą, kad žmogus yra niekas kitas kaip Dieviškumo kibirkštis. Štai kas skelbiama Bhagavadgytoje: visos būtybės yra Mano amžinosios Būties dalelės (mamaivamsho jivaloke jivabhutas sanathana). Dievas, Vasudeva, persmelkia visą visatą (vaasudeva-sarvamidam). Turite patirti šią tiesą ir skleisti ją pasauliui.

Satja Sai Baba
2007 m. sausio 25 d.

*   *   *



Dvasingumas skirtas aiškinti Dieviškąjį principą ir vidines Jam priskirtų vardų reikšmes. Tas, kuris žengia dvasiniu keliu, turėtų stengtis suprasti ir patirti Dieviškumą ir jį skleisti. Tačiau šiandien žmogus iš tikro nesuvokia, ką reiškia dvasingumas. Jis laikosi klaidingos nuomonės, kad dvasingumas – tai tik Dievui skiriamos apeigos ir maldos, ritualų atlikimas. Šiandien žmogus garbina stabus ir paveikslus, tačiau nebando pamilti aplink save esančius žmones. Jei žmogus nemoka mylėti savo artimo, esančio prieš jo akis, kaip jis gali mylėti kažką neregimą? Tai neįmanoma. Tik tas, kuris myli aplink save esančius, gali mylėti neregimą Dievą.

Satja Sai Baba
2007 m. sausio 18 d.

*   *   *



Jei tik žmonės žinotų, kuris kelias veda į džiaugsmą ir ramybę, jie neklaidžiotų pasimetę šalutinėmis kūniškų malonumų gatvelėmis. Kaip nubudus dingsta sapne patirtas džiaugsmas, taip jums pereinant į aukštesnį sąmonės lygmenį išsisklaido ir tikrovėje patirtas džiaugsmas. Kuo geriau išnaudokite dabarties akimirką, kad suvoktumėte visuose esantį dieviškumą. Kai mirsite, turite mirti ne kaip gyvulys ar kirminas, bet kaip Žmogus (Manava), kuris suvokė esąs Dievas (Madhava). Tokia turėtų būti žmogaus gyvenimo pabaiga.

Satja Sai Baba
2007 m. sausio 11 d.

*   *   *



Šiose visatos platybėse viskas nuo menkiausio atomo iki pačių galingiausių dalykų persmelkta Atmos tikrovės. Ji pasireiškia kaip mažiausias iš mažiausių ir galingiausias iš galingiausių. Tiesą sakant, vienovės principas, apimantis mikrokosmą ir makrokosmą, yra toji svarbiausioji tikrovė, kurią reikia tyrinėti. Turite nukreipti savo meilę į nesikeičiantį Atmos principą (Atma Tattwa), o ne į kūną, kuris gimsta ir miršta. Atma Tattwa visiškai nesikeičia. Nieko negalima prie jo pridėti nei atimti. Todėl turite ugdyti tvirtą tikėjimą tokiu nesikeičiančiu principu. Atma Tattwa – vienintelė tikrovė. Tegu Atma Tattwa tampa jūsų gyvenimo kelionės tikslu.

Satja Sai Baba
2007 m. sausio 4 d.

*   *   *



Sunkumai ateina ir praeina, kaip praplaukiantys debesys. Jums nereikia dėl jų nerimauti. Visada žiūrėkite į saulę. Kartais debesys užtemdo saulę. Tačiau nepraraskite kantrybės. Kai debesys išsisklaidys, vėl regėsite saulę. Taip ir žemiškosios iliuzijos debesys trukdo regėti Atmą. Kai taip atsitinka, neturėtumėte leisti protui svyruoti. Turėkite kantrybės. „Debesys“ nutols ir „saulė“ vėl nušvis visu savo skaistumu.

Satja Sai Baba
2006 m. gruodžio 28 d.

*   *   *



Tikslas suvokti save remiasi į pasitikėjimo savimi pagrindą. Todėl pirmiausia turite stiprinti pasitikėjimą savimi. Nepasitikėdami savimi, visąlaik kalbėdami apie kažkokią jėgą, esančią kitame, kada patys įgausite bent kiek galios ir pasitikėjimo? Pasitikėjimą savimi turite laikyti pačia didžiausia gyvenimo vertybe. Be pasitikėjimo savimi niekada nepasieksite palaimos. Esate pats Dievas; Dievas yra amžinasis jūsų širdies gyventojas.

Satja Sai Baba
2006 m. gruodžio 21 d.

*   *   *



Tie, kurie klausia „Kur yra Dievas?“, nesuvokia, kad viskas, ką jie mato kosmose, yra dieviškumo apraiška. Štai kodėl šventuosiuose raštuose parašyta: „Net ir regėdamas kvailys neregi" (Pashyannapi cha na pashyathi mudho). Visą laiką aplink save žmogus mato visatą ir vis tiek teigia, kad neregėjo Dievo. Kas yra kosmoso pavidalas? Ar tai ne Dievas? Regite Dievą fizinės visatos pavidalu. Bhagavadgytoje šis kosminis Viešpaties pavidalas apibūdinamas kaip Viswa Viraata Roopa. Kas yra Viswa? Tai visas kosmosas. Viswa Viraata Roopa yra bendras pavidalas visko, kas yra visatoje.

Satja Sai Baba
2006 m. gruodžio 14 d.

*   *   *



Per daug nesižavėkite žemiškais malonumais. Pasirinkite šventą kelią ir pašvęskite savo laiką Dievo vardo kontempliacijai (namasmarana). Tam nereikia nei specialaus laiko, nei ypatingos vietos. Kad ir kur būtumėte, kad ir ką darytumėte, galite prisiminti Dievo vardą. Gal ne visada galite imtis griežtų dvasinių pratybų - meditacijos, atgailos, jogos ir kitų, bet pakaks, jei kartosite Dievo vardą. Nesiimkite pratybų, kurių nesuprantate. Rinkitės paprasčiausią kelią - Dievo vardo kartojimą. Jis yra visų dvasinių pratybų pagrindas ir šiam Kali amžiui skirtas išsilaisvinimo kelias. Taigi šlovinkime Viešpatį giesme ir perplaukime žemiškosios būties vandenyną.

Satja Sai Baba
2006 m. gruodžio 7 d.

*   *   *



Danguje šviečiančios saulės atspindį galima pamatyti vandenynuose, upėse, ežeruose ir šuliniuose. Nors atspindžių daug, saulė yra tik viena. Dieviškumas žmoguje slypi tarsi nematomas siūlas, jungiantis ant jo suvertus brangakmenius. Visas kosmosas persunktas dieviškumo ir yra regima dieviškumo apraiška. Pasaulyje nėra nieko, nei daikto, nei žmogaus, nei jokios gyvos būtybės, kuriame nebūtų Dievo. Yra tik vienas Dievas, ir Jis yra Būtis-Sąmonė-Palaima.

Satja Sai Baba
2006 m. lapkričio 30 d.

*   *   *



Nepriimu iš jūsų gėlių, kurios nuvysta, vaisių, kurie supūva, ar turtų, kurie yra laikini. Paaukokite Man lotosą, žydintį jūsų manasa sarovara – švariame, skaidriame vidinės sąmonės ežere, atiduokite Man tyrumo ir nesvyruojančios drausmės vaisius. Esu daugiau nei visi tie žemiški ritualai, kurių laikantis į Dievą reikia kreiptis su vaisiumi ar gėle rankoje. Manoji karalystė – dvasios karalystė. Jei visada esate laimingi, tikite Dievą ir bijote nuodėmės, Man to gana ir kaip tik tai labiausiai Mane džiugina.

Satja Sai Baba
2006 m. lapkričio 23 d., Bhagavano Babos gimtadienis

*   *   *



Magneto prigimtis – traukti geležį. Bet jei geležį dengia rūdys, magnetas jos nepritrauks. Viena iš priežasčių šioms žalingoms rūdims kauptis yra kūniškų malonumų troškimas. Todėl reikia rūpintis, kad niekada neatsirastų rūdžių. Tada prie magneto prisilietusi geležis pati įgaus magnetizmo ir pritrauks ieškomą daiktą. Juslinių troškimų dulkių galima išvengti būnant tarp gerų žmonių ir laikantis gero elgesio pagrindų. Elgesio, kurio galima išmokti tokioje šventoje draugijoje.

Satja Sai Baba
2006 m. lapkričio 16 d.

*   *   *



Egoizmas – spygliuotas krūmas. Jei žmogus jį pasodina ir puoselėja savo širdyje, anksčiau ar vėliau susilaukia atpildo. Egoizmas net brangiausius draugus paverčia priešais, sugriauna daugybę gerų darbų ir sumanymų, nes neleidžia dviems išmanantiems žmonėms dirbti kartu. Kaip šešėlis jį seka sielvartas. Džiaugsmas, ramybė, drąsa, bendras darbas ir meilė klesti tada, kai nėra egoizmo. Kai žmogus suvokia, kad ir jį, ir kitą skatina ta pati jėga – Dieviškoji sąmonė, tada savanaudiškumo vietą užima meilė ir imasi vadovauti jo veiksmams, žodžiams ir mintims.

Satja Sai Baba
2006 m. lapkričio 9 d.

*   *   *



Naujesnės mintys apmąstymui (nuo 2008 m.)