Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

KARMA

KARMA sanskr. –veikla, neišvengiama pareiga, likimas.

Karma ne iš karto atneša padarinius.

Kai pasėjate sėklą į žemę, reikia kelių mėnesių ar metų, kad ji išaugtų į medį ir duotų vaisių.

„Sanathana Sarathi“, 1995 rugpjūtis, 206 psl.

Apribojimai, būtini būtybėms kurti, puoselėti ir naikinti, yra vadinami karma. Būtybių yra judančių ir nejudančių. Net pats pirmasis sprendimas kurti yra karma, kuri ir dabar viską visur skatina: visa visata, jos judėjimai, jauduliai ir visa veikla – tai tiesioginiai Pirminės karmos, Mano valios padariniai. Ir karmos srautas tekės tol, kol galios Mano sprendimas. Kol Aš nepanorėsiu, jis negali išdžiūti. Viskas, ką jūs darote – tai skęstate šiame sraute. Jūs – tai srovelės, raibuliai, bangelės šioje tėkmėje. Mano valia skatina visą karmą ir todėl karma, darniai atliekama pagal Mano valią, tampa Mano dalimi. (Krišna).

„Gita Vahini“, 134 psl.

Karma – gyvybę palaikanti jėga, gimimo priežastis. Kūnas – šios vitalinės jėgos instrumentas. Kiekvienas žmogaus atliekamas veiksmas vadinamas karma. Žmogus imasi veiksmo dėl jo vaisių. Jis gimsta iš naujo tam, kad patirtų savo veiksmų pasekmes. Todėl manoma, kad žmogaus gyvenimą šiame pasaulyje valdo karma. Žmogus negali išvengti veiksmo. Žmogaus padėtis gyvenime priklauso nuo jo veiksmų, jo veiksmai valdo ir jo įpročius. Įpročiai lemia elgesį, o elgesys – ateitį. Todėl labai svarbu, kaip mes veikiame. Mūsų veiksmų pobūdis ir nulemia gyvenimo gėrį ir blogį.

„Sathya Sai Speaks“, 4 t., 313 psl.

Sakyti, kad Dievas – pirminė visko priežastis, teisinga tik tam tikru aspektu; bet Jis neįstūmė jūsų į geležinį likimo narvą, iš kurio nėra išsigelbėjimo. Viešpats apdovanojo jus įžvalga (viveka) ir neprisirišimu (vairagya), baimingos pagarbos ir nuostabos jausmu, ir jūs turite šiomis savybėmis pasinaudoti, kad Jį pasiektumėte. Nors ir suvaržyti, jūs nesate visiškai beteisiai“.

„Sathya Sai Speaks“, 2 t., 124 psl.

Žmogus gali išvengti atgimimo, pakirsdamas šaknis, t.y. karmos „indėlius“ – gėrį ir blogį, įrašytus į jo sąskaitą Dievo Knygoje. Pasiekite nulinį balansą, ne atsižadėdami savo fizinės, protinės ir intelektualinės veiklos, bet atsižadėdami jų vaisių. Atlikdami deramą pareigą, būkite abejingi savo veiksmų vaisiams. Dievas davė jums šį kūną, protą ir intelektą. Dievas taip pat pasėjo troškimą ir sukūrė visą veiksmų planą. Tegu Jo malonės vaisiai priklauso Jam, tada jūsų sąskaitoje nebebus nei pliuso, nei minuso. Ir jums nebereikės sugrįžti atsiskaityti.

N.Kasturi „Sathyam, Sivam, Sundaram“, 4 t., 170 psl.

Karmos principas skelbia, kad kiekvienas vaikas ateina į šį pasaulį, nešdamas neigiamų pasekmių, sukauptų buvusiuose gyvenimuose, naštą. Jis gimsta šiame pasaulyje tam, kad patirtų palankius ir pragaištingus padarinius – savo buvusių gyvenimų veiksmų. Taip paaiškinami akivaizdūs žmonių skirtumai. Kiekvienas pats atsakingas už savo gerą ar blogą lemtį. Dievą ir žmogų galima sutaikyti ir sujungti, tik remiantis šiuo karmos principu. Kai žmogus suvokia, kad ne Dievas kaltas dėl jo kančių, o jis pats, kad negalima kaltinti jokio kito žmogaus, kad jis pats – ir iniciatorius, ir gavėjas, tada jis eina Dievo link tvirtesniu žingsniu ir šviesesniu protu. Jei žmogus dabar yra tyros dvasios, jis pats to priežastis. Kol žmogus nesiekia, jis negali užsitarnauti. Taigi akivaizdu, jog žmogaus valia yra aukštesnė už visas pakopas ir būsenas, galingesnė už visas formacijas ir transformacijas. Laisvė, kurią ji simbolizuoja, yra praeitų veiksmų pasekmė. Ji galinga, be galo vaisinga ir pati didžiausia.

„Sathya Sai Vahini“, 92 psl.

Žavūs rožės žiedai, linguodami vėjyje, skleidžia aplink savo grožį ir aromatą, bet staiga pakyla stiprus vėjo gūsis ir bloškia ją į žemę. Tai Gamtos dėsnis. Ir žmogaus gyvenimas turi pradžią ir pabaigą, jį valdo šis priežasties ir pasekmės (karmos) dėsnis. Gimimo priežastis tokia pati, kaip ir mirties: susižavėjimas jutimų objektais ir iš to atsirandanti veikla. Bet žmogus nežino šio dėsnio, nes jo neieško. Todėl kai nuo triumfo aukštumų nematoma ranka jį kartais nubloškia žemėn, jis apstulbsta.

„Sathya Sai Speaks“, 6 t., 53 psl.

Turite užsiimti veikla (karma), kad kuo geriausiai išnaudotumėte savo laiką ir gebėjimus. Tai – jūsų pareiga, o pareiga yra Dievas.

1. Buki ir inertiški nesiryš veikti, bijodami pavargti, ko nors netekti ar prarasti.

2. Emocionalūs ir aistringi puls veikti neapgalvotai ir trokš greitų rezultatų, o jei jų nebus, – nusivils.

3. Ramūs žmonės veiks dėl to, kad tai jų pareiga. Jų niekas neišmuš iš vėžių – nei sėkmė, nei nesėkmė.

4. Dieviškieji ims veikti trokšdami garbinti Dievą, o rezultatus paliks Jam, nes jie žino, kad yra tik įrankiai Dievo rankose.

„Sanathana Sarathi“, 1997 kovas

Žmonija į išsivadavimą gali eiti keturiais karmos keliais:

1. „Be karmos“ arba „neveikiama karmos“ (karma atheetha). Einantieji šiuo keliu yra suvokę Dievą (Jivan muktha). Visas jų karmas sudegino Išminties ugnis, Išmintis sunaikino ir visas veiklos paskatas. Jiems nebereikia nei įsakymų, nei draudimų. Jiems nebereikalinga dvasinė praktika – labdara, dharmos laikymasis, askezė. Viskas, ką jie daro, jaučia ar galvoja, bus dieviška, šventa, dora ir palanku žmonijai. Žemė, kuria jie vaikšto, yra šventa. Kiekvienas žodis, kurį jie ištaria, bus Dievo žodis. Mirties akimirką jų kvėpavimui nebereikia perkelti jų į dangiškąsias sferas. Jie susilieja su Brahmanu tuojau pat, kai tik nusimeta kūniškąjį apdarą.

2. „Karma ne dėl atpildo“(nishkama karma). Tai atsižadėjusiųjų (mumuksha) ir ryžtingai einančių išsivadavimo keliu veikla. Kiekvienas jų veiksmas – tai noras giliau suvokti Dievą, todėl jie negali daryti nieko blogo. Jie nesitiki rezultatų, o palieka juos Viešpačiui – duoti juos arba sulaikyti. Jiems nesvarbūs pasaulietiški motyvai, netgi troškimas pasiekti dangiškų malonumų. Jų tikslas – išsivaduoti iš objektyvaus pasaulio vergijos. Jie pelno Viešpaties malonę pagal savo tikėjimo pastovumą ir praktiką.

Joks paukštis nebarsto sėklų į žemę, kad užsiaugintų derlių, ir joks žvėris nearia ir neapsitveria lauko, skelbdamas: „Tai mano; tai liks mano vaikams ir mano vaikų vaikams“. Niškama karma – tai natūrali Dievo vaikų, Nemirtingumo palikuonių veiklos pakopa. Jie gieda ir plaukioja, jie šoka ir nardo, jie kalba ir vaikšto, jie meldžiasi ir ilgisi dėl to, kad privalo. Taip daryti – jų prigimtis. Jie nežino, kas atsitiks, ir todėl nesirūpina ir nelaukia jokių rezultatų. Kai visa tai daro, jie tiesiog yra savimi. Tai sahaja-lakshana, jų tikroji prigimtis, jų įgimta ypatybė.

„Sathya Sai Speaks“, 3 t., 314 psl.

3. „Karma dėl atpildo“(sakama karma). Šiuo keliu einantys visus veiksmus atlieka, trokšdami jų vaisių. Jie negyvena taip, kaip moko šventraščiai, bet nedaro ir jokio nuodėmingo ar draudžiamo darbo. Tačiau iš kiekvieno darbo jie tiksi naudos, kurią jis atneš, laimės, kurią jis suteiks, arba dangaus, kurį laimės. Kai tokie žmonės paliks šį pasaulį, jie pateks į tas dangiškąsias sferas (lokas), kurių siekė ir vardan kurių dirbo. Praleidę jose tiek laiko, kiek nusipelnė, jie turėsvėl gimti ir sugrįžti į žemę.

4. „Karma be jokių suvaržymų ar ribojimų“(karma bhrashta). Einantys šiuo keliu nesilaiko jokių elgesio taisyklių ar normų. Jie neskiria dorybės nuo nuodėmės, teisingo nuo klaidingo, tinkamo nuo netikusio. Jie nebijo pragaro, bet ir nežino, kas yra dangus, nesibaimina velnio, bet ir negarbina Dievo, negerbia šventųjų raštų ir visai nežino, kas yra dharma! Geriausia juos būtų pavadinti žvėrimis žmonių pavidalais. Šiai nelaimingųjų grupei priklauso didžioji žmonijos dalis. Jie siekia akimirkos malonumo, trumpalaikės laimės, nepastovaus džiaugsmo ir laikino komforto. Žmogaus veiksmai lemia jo būsimą gimimą, kur ir kuo jis gyvenime bus. Net prieš jam paliekant šį pasaulį, naujoji vieta jau yra jam parengta. Šios rūšies žmonės sukasi gimimo ir mirties rate.

„Gita Vahini“, 160 psl.

Yra dvi svarbios karmos rūšys:

1. Juslinė arba varžanti karma (vishaya karma). Ši veikla pririša žmogų prie materialaus pasaulio. Tai su išoriniais objektais susijusi veikla, kurios imamasi trokštant rezultato. Šis atpildo, naudos troškimas veda žmogų į „aš“ ir „mano“ klampynę, geismą ir godumą. Trokšti patenkinti jusles – tai tas pat, kas trokšti nuodų. Bet jei žmogus, pasinėręs į šią veiklą, netrokšta atpildo ir naudos, jis gali nugalėti savąjį „aš“ ir „mano“, godulį ir geismą, arba net visai šių blogybių atsikratyti. Kali jugoje labai dažna juslinė karma, dėl to atsirado daug liūdesio ir sumaišties, ir todėl nebegalima rasti nei laimės, nei ramybės.

2. Išlaisvinanti karma(sreyo karma). Išlaisvinanti karma išvaduoja žmogų iš prisirišimo prie materialaus pasaulio. Su kiekvienu veiksmu ji atneša vis daugiau džiaugsmo ir yra vis palankesnė. Ji atneša ne tik išorinį džiaugsmą, ji suteikia sielos palaimą (atmananda). Nors veiksmai dažnai būna išoriniai, jie kreipia žmogaus žvilgsnį vidun. Išlaisvinantys veiksmai yra tyri, be trūkumų, nesavanaudiški ir kryptingi, pagrįsti niškama karmos (veiklos, negalvojant apie jos vaisius) idėja. Jei eidamas šiuo keliu žmogus nuolat kartos Viešpaties vardą, jis pasieks visišką pasitenkinimą.

„Dhyana Vahini“, 2 psl.

Yra keturių rūšių karma:

1. Gera karma(sathkarma). Tai elgesys, kai bijoma nuodėmės. Gyvenime vadovaujamasi tiesa, dharma, ramybe ir meile.

2. Bloga karma(dushkarma). Tai elgesys, kai nepaisoma nei Dievo, nei nuodėmės. Tai gyvenimas kartu su šešiais vidiniais priešais: troškimu, pykčiu, godumu, iliuzija, išdidumu ir pavydu. Toks žmogus – tai tikras žvėris, nesugebantis suprasti, skirti ir neprisirišti, nepripažįstantis gailestingumo, tiesos, dharmos, ramybės ir meilės.

3. Mišri karma(misrakarma). Nors tokių žmonių darbai yra geri ir atrodo dirbami Dievo garbei, tačiau jų paskatos yra menkos ir niekingos. Pavyzdžiui, yra tokių žmonių, kurie stato pensionus ir rengia vandens tiekimo punktus, tačiau nesugeba net sąžiningai atsilyginti savo tarnams. Jų tikslas yra pelnyti šlovę. Kad ir ką jie darytų, jų tikslas – išgarsėti.

4. Neutrali karma(jnanakarma). Tokie žmonės viską daro tam, kad iš šventųjų raštų, autoritetų ir mokytojų išmoktų atsikratyti dualybės ir išsivaduotų iš pasaulio nerealumo vergijos, galėtų stiprinti tikėjimą tiesa, dharma, ramybe ir meile. Jie siekia susilieti su visuotiniu Absoliutu.

„Prasanthi Vahini“, „Sanathana Sarathi“ 1994 balandis, 96 psl.

Yra keturios karmos rūšys, susijusios su trimis laiko kategorijomis:

1. Praeities karma(sanchita karma). Tai visi praeityje padaryti darbai, kurie nepriklauso šiam gyvenimui.

2a. Dabarties karma kyla iš praeities veiksmų (prarabdha karma). Tai ta praeities darbų dalis, kuri lėmė šį gyvenimą. Ji dar vadinama likimu. Jei žmogus gyvena dvasinį gyvenimą, bendraudamas tik su gerais žmonėmis, Dievo malonė pašalins didžiąją dalį, o gal net ir visas skaudžias praeities karmos pasekmes.

Viešpaties malonė, slypinti Jo varde (Namasmarana), ir negailestingas likimas (prarabdha karma) yra nesuderinami, todėl nuo Viešpaties vardą kartojimo prarabdha karma išsisklaidys kaip rūkas saulėje.

„Chinna Katha“, 99 psl.

2b. Dabarties karma, pradėta laisva valia (kriyamana karma). Savanoriški nūdienos darbai ateityje atneš atitinkamą karmą. Kančias palengvina ar net pašalina Dievo malonė, įgyjama praktikuojant jogą, dvasines disciplinas, meldžiantis ir medituojant.

3. Ateities karma(agama karma). Tai karma, kuri bus mūsų šiandienos laisva valia atliekamų veiksmų rezultatas.

K. Raghavan, „Guide to Indian Culture“, 49 psl.

Visa žmogaus veikla yra neatskiriama nuo trijų dalykų:

1. Aukos(yagna) – panaudoti pasaulį Viešpačiui garbinti.

2. Labdaringumo(dana) – įtvirtinti visuomenėje taiką ir teisingumą.

3. Susivaldymo(tapas) – valdyti ir koordinuoti kūno funkcijas.

Visos karmos, atliekamos vardan šių trijų dalykų, yra auka.

„Prema Vahini“, 11 psl.

Karma deha – karminis kūnas. Šis kūnas – tai veiklos pasekmė.

„Dharma Vahini“, 18 psl.

Karmajaa – žmogus, kurio gimimas – veiklos pasekmė.

„Sathya Sai Speaks“, 4 t., 333 psl.

„Bhagavad Gita“ vadina žmogų karmajaa, nes jis gimsta iš veiklos ir veiklai.

„Summer showers in Brindavan“ 1972, 276 psl.

Karma jijnasa – pasirinkta karma. Išmintingas karmos arba veiklos pasirinkimas ir tinkamas tokios karmos atlikimas.

H.Youngs, „Translation by Baba“

Karma kanda – Vedų dalis, kurioje aprašomas dvasinės veiklos kelias pradedantiesiems.

Karma kshetra – veiklos laukas.

Satja Sai Baba, „Gita Vahini“, 2 psl.

Karma marga – nesavanaudiškos veiklos kelias. Visi darbai, atliekami Dievui pagarbinti ir pašlovinti, nelaukiant vaisių.

„Sathya Sai Speaks“ 6 t., 96 psl., 7 t., 129 psl.

Karma mukti – karma, vedanti į išsivadavimą. Ji tinka tiems, kurie per silpni eiti visiško atsižadėjimo keliu, bet kurie gerai moka pasirinkti veiksmus, padedančius morališkai tobulėti ir apsivalyti viduje.

„Upanishad Vahini“, 13 psl.

Karma nishta– nuolatinis gerų darbų darymas. Sąžiningas tam tikro gyvenimo tarpsnio pareigų vykdymas.

„Sathya Sai Speaks“ 4 t., 271, 297 psl.

Karma-phala thyaga – savo darbų vaisių atsižadėjimas. Reikia atlikti savo pareigą, o visa kita palikti Dievui.

„Sanathana Sarathi“, 1994 lapkritis, 97 psl.

„Sathya Sai Speaks“ 1 t., 81 psl.

Karma sanyasa – darbai, atliekami ne dėl jų vaisių.

„Sathya Sai Speaks“ 1 t., 175 psl.

Karma siddhaantha – veiklos doktrina.

„Sanathana Sarathi“ 1996 spalis, 269 psl.

Karma yoga – nesavanaudiškai, be egoizmo dirbami darbai, nesitikint atlygio. Protingi, padedantys suvokti tiesą veiksmai.

„Sathya Sai Speaks“ 4 t., 251 psl., 1 t., 179, 181 psl.

Karma yogi – tas, kuris atsižadėjęs savo darbų vaisių, suprato karmos (veiklos) paslaptį.

„Gita Vahini“, 39 psl.

Karmopasana – Dievo garbinimas darbais.

„Sanathana Sarathi“ 1995 sausis, 13 psl.

A-karma– neveiklumas.

A-sahaja karma – nenatūrali veikla. Ji sukels pasididžiavimo jausmą: „aš tai darau“ ir atneš puikybę arba pasibjaurėjimą.

„Gita Vahini“, 52 psl.

Dharmakarma – dharmos skatinama veikla.

Divya karma – dieviški veiksmai.

Kartavyakarma – darbai, kuriuos atlikti – žmogaus pareiga.

„Gita Vahini“, 46 psl.

Punya karma – ankstesnių darbų nuopelnai.

Sahaja karma – veiksmas, kurį reikia atlikti natūraliai tarsi kvėpuotum. Tai žmogaus tikrojo „Aš“ išraiška.

„Gita Vahini“, 49 psl.

Sukarma– geri veiksmai, kurie duos puikių rezultatų.

Vikarma– blogi veiksmai, kurių pasekmės bus blogos.