Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

GURU PURNIMOS REIKŠMĖ

Prof. Anilo Kumaro paskaita

Prašanti Nilajame

2001 m. birželio 24 d.

Artėja Guru purnimos šventė, todėl pamaniau, kad reikia atlikti tam tikrus „namų darbus“ – pasiruošti tai šventei. Guru purnima – ypatinga šventė, turinti gilią prasmę ir reikšmę. Šįmet ji vyks liepos 5 dieną. Čia, Prašanti Nilajame, ji švenčiama kiek kitaip, nei kitur.

Daugybė žmonių gyvena pasaulietiškai, – aš turiu galvoje jų planus, pastangas, svajones, jų programą ir visą veiklą, kuri skiriama aukštam pragyvenimo lygiui pasiekti. O jam pasiekti reikia turto, vadinasi, kartu ir didelių pastangų tam turtui sukaupti. Aukštas pragyvenimo lygis skatina išdidumą, kuris vis kursto mūsų ego. Bet Guru purnima moko mus kelti ne pragyvenimo lygį, bet paties gyvenimo lygį, t.y. gyvenimo kokybę.

Guru purnimos kalbose Svamis yra pasakęs daug įvairių dalykų. Pabandykime panagrinėti keletą iš jų. Jei kas nors paklaustų, koks mūsų gyvenimo tikslas, mes ne tuoj pat atsakytume. Galbūt atsakytume, kad tikslas – aukšta visuomeninė padėtis ar pareigos. Bet Guru purnima primena mums kitokį gyvenimo tikslą. Mes kiekvienas turime iškelti savo gyvenimo tikslą, niekas mums to nepasako iš šalies. Todėl mes švenčiame Guru purnimą ir kolektyviai, ir individualiai. Kolektyviai mes susirenkame ir klausomės Svamio kalbų. O individualiai mes stengiamės rasti savo gyvenimo prasmę ir reiškiame pasitikėjimą savo guru.

Gyvenimo prasmė – kilti vis aukščiau

Visas mintis, kurias čia sakau, esu paėmęs iš Sai literatūros. Kaip surasti gyvenimo tikslą? Koks, pavyzdžiui, sėklos tikslas? Jos tikslas – išdygti. Jei ji neišdygsta – savo tikslo nepasiekia. Sėkla išdygsta ir virsta sodinuku, kuris turi jau savo tikslą. Jis turi išaugti į didelį augalą ir sužydėti. Žydėjimas – augalo prasmė. Bet žydėjimas – dar ne viskas. Žiedai dar turi skleisti aromatą. Taigi daigas, sodinukas, augalas, žiedai, aromatas – tai kaskart aukštesnė pakopa! Žmogaus gyvenimas taip pat tęsiasi per amžinybę niekur nesustodamas. Tai evoliucija, transcendavimas, perėjimas į vis aukštesnius, dar nepatirtus lygmenis. Bet mes tų nežinomų lygmenų baiminamės. Mes norime likti ten, kur esame. Ir todėl netobulėjame.

Guru purnima – Vedų klasifikavimas

Buvo didis išminčius, vardu Veda Vjasa. Kai kas laikė jį Dievo įsikūnijimu. Veda Vjasa pajuto dieviškąsias vibracijas, pilnas tokios išminties, kuri atskleidžia gyvenimo tikslą ir prasmę. Taigi Veda Vjasa, sklidinas užuojautos žmonėms, pasitelkė visą savo įžvalgos galią ir tvirtybę ir, nuolat medituodamas, pradėjo tas dieviškas žinias užrašinėti ir jas klasifikuoti. Kai jis pakilo į aukščiausią virpesių lygmenį, atsiskleidė dieviškoji išmintis. Veda – tai dieviškoji išmintis, sklindanti visur virpesiais. Visa, ką jis kaip antena „priėmė“, vėliau užrašė ir suklasifikavo, kad žmonės galėtų studijuoti ir tyrinėti. Vedų literatūra labai plati, todėl reikėjo ją susisteminti. Visa, kas siejama su ritualais, savojo Aš pažinimu, muzika ir medicina – išdėstyta keturiose Vedų atšakose. Kaip atlikti ritualus, nurodo Rigveda. Apie savojo Aš pažinimą rašoma Jadžurvedoje. Samavedoje rašoma apie muziką, o apie mediciną – Atharvanavedoje. Taigi viena filosofinės minties mokykla tą dieną, kai Vedos buvo suklasifikuotos, vadina Guru purnima. Kita filosofijos mokykla teigia, kad ši diena – tai išminčiaus Veda Vjasos gimimo diena. Gimimo diena čia reiškia ne fizinio kūno gimimą, bet nušvitimo, patyrimo, Dievo suvokimo dieną. Dar kita mokykla aiškina, kad Guru purnima – tai diena, kai Budha pasiekė nušvitimą. Budistai tvirtina, kad Budha po 12 metų askezės ir meditacijos pasiekė nirvaną, arba išsivadavimą, per pilnatį (purnima), ir ši diena vadinama Budha purnima.

Purnima – pilnatis

Ką reiškia purnima? Purnima reiškia pilnatį. O kokia jos reikšmė? Mėnulis – protą valdanti dievybė. Visi gerai žino, kaip mėnulis veikia protą, nes jie yra labai susiję. Taigi šviesi pilnaties naktis simboliškai reiškia žmogaus protą – skaistų ir šviesų. Jame nėra abejonių, neišmanymo, troškimų, dualybės, pykčio, godumo, prisirišimo ir ego debesų. Tada atsiveria tikrasis žinojimas, ir mes džiaugiamės Dievo malonės vėsa. Pasimėgaukite visi ta pilnaties nakties vėsa, kai nerimo, sumaišties, trikdymo, įtampos ir stresų debesys išnyksta, ir dangus tampa visiškai švarus. Būtent dabar ir noriu pasakyti jums Satjos Sai Babos žodžius: Guru purnimos pamokymas neskelbia, jog reikia daryti ką nors ypatingo ar eiti kokiu išskirtiniu keliu. Ne. Guru purnima yra savo tikrojo Aš suvokimo diena. Todėl mums nieko nereikia ieškoti ar gauti – viską mes jau turime.

Savęs ieškojimas

Mes ieškome savęs išorėje, nors tikrasis Aš yra viduje. Pasitelkę įvairius būdus ir metodus, mes ieškome jo išorėje, o tas metodas, kurio reikia tikrajam Aš pažinti, vadinamas tyrinėjimu. „Tyrinėti“ – tai nereiškia uždegti smilkalą ar aukoti gėles. Visi ritualai, aukojimas, gėlės –visas garbinimas yra išorinis. Aš nesu prieš juos, tik noriu perteikti, ką sako Svamis. Visa „dvasinė veikla“, kuria mes užsiimame – bhadžanos, mantrų kartojimas, meditacija ir garbinimas – visa tai ritualai. Tai gera, šventa veikla, bet tai nėra dvasingumas (žodžių žaismas angl.: Rituals are not spiritual). Galiu pasakyti puslapio numerį ir datą, kada Svamis tai pasakė. O kodėl ši šventa veikla nėra dvasinė? Aš galiu užsiimti dvasine veikla tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Tam reikalingas proto tyrumas. Tik tada, kai protas tyras, galima patirti dvasingumą tikrąja prasme. Taigi visa dvasinė veikla skirta protui išskaistinti (chitta sudhi). Bet seni įpročiai miršta lėtai! Tik kai protas ir širdis tampa tyri, ateina išmintis (jnana siddhi).

Guru purnima – tai savojo Aš tyrinėjimo diena. Kas yra tas, kuris tyrinėja? Kas yra tyrinėjimo kelias ir ką mes juo eidami suvokiame? Tokie kyla klausimai. Todėl Guru purnima – savojo Aš teisingo tyrinėjimo ir pažinimo diena.

Mokytojai ir guru

Guru– tai sanskritiškas žodis, bet žmonės jį painioja su žodžiu „mokytojas“. Guru ir mokytojas – tai ne tas pat. Mokytojai – tai tie, kurie moko klasėje ar auditorijoje. Universitete juos vadina dėstytojais arba profesoriais. O guru skiriasi nuo mokytojo. Žodyje guru yra 2 skiemenys, gu ir ru. Gu, arba gukaro andarkarasya, reiškia neišmanymo tamsą. Ru arba rukaro tan nivarana reiškia tamsos išsklaidymą. Taigi guru simbolizuoja neišmanymo ir tamsos išsklaidymą.

O kur toji tamsa yra? Kur ji išsisklaido ir kaip? Paprastas klausimas. Naktį labai tamsu, bet kai pateka saulė, pasidaro šviesu. Kur pasidėjo tamsa? Ar ji kur nors iškeliavo? Visai ne. Šviesa – tai tamsos nebuvimas. Kai šviesos nėra, tada tamsu. Panašiai, kai pasiekiama išmintis, pažįstamas tikrasis Aš. Tikrojo Aš pažinimas sanskritiškai vadinamas Atma jnana arba Tattva jnana, tai yra šviesa. Ji išsklaido neišmanymo tamsą (ajnana). O Guru purnima yra pilnaties šventė. Tikrojo Mokytojo, guru malonė išsklaido dvasinio ieškotojo neišmanymo tamsą, tada jam nušvinta išminties šviesa.

Yra ir kitas šių dviejų raidžių, gu ir ru, aiškinimas. Gukaro guna thita. Gunos – tai savybės, bruožai ir polinkiai. Jie dar vadinami vasanomis. Guna thita reiškia „be savybių“. O ką tai reiškia? Paprastas pavyzdys. Kai elektra naudojama mikrofonui, girdimas garsas, kai ventiliatoriui, sukuriamas „vėjas“. Srovė lemputėse įžiebia šviesą, o šildytuve sukuria šilumą. Taigi garsą, vėją, šilumą, šviesą ar šaltį – visa tai sukuria elektra. O kas yra elektra? Karštis? „Ne“, – sako mikrofonas. Garsas? „Ne“, – sako šildytuvas. Vėjas? „Ne“, – sako šaldytuvas. Tai kas ji yra? Ji nėra nė vienas iš šių išvardytų reiškinių ir vis tik ji – visuose. Tik elektra priverčia visus šiuos daiktus veikti.

Dievas yra savybėse, tačiau Jis savybių neturi. Sarva Indriya Bhatam, Sarva Indriya Vivarjitam, Sarva Indriya Guna Bhasam. Visos savybės ir pojūčiai yra naudingi ir veikia tik Dievo dėka. Bet šių savybių Dievuje nėra. Žodis gunathita reiškia „transcendentinis“, „anapusinis“ arba „be savybių“. Rukaro Rupa Varjitaha. Visi sukurti objektai turi formas. Bet Dievas formos neturi. Tai yra, Jis yra visose formose, visuose pavidaluose, bet negalima pasakyti, kad Jo forma yra būtent ši. Kadangi visos formos yra Jo, tai Jis – beformis. Kadangi visi vardai yra Jo, – Jis – bevardis. Kadangi visos savybės pasireiškia Jo dėka, Jis savybių neturi. Jis gali pasireikšti bet kokiu pavidalu.

Taigi guru reiškia suvokimą, supratimą, patyrimą to Dievo aspekto, kuris neturi nei formos, nei savybių

Tokia Guru purnimos reikšmė. Guru purnima nėra tik viena iš daugelio švenčių, kokia nors apeiga ar ritualas. Taip aiškina Svamis. Visuomenė Guru purnimą tradiciškai švenčia kitaip. Tai diena, kai mokinys reiškia dėkingumą savo guru, ką nors jam aukodamas (pvz., pinigų) už viską, ką yra iš jo gavęs. Bet Guru purnimos šventimas čia, Prašanti Nilajame, neturi nieko bendro su pinigų aukojimu. Čia reikia aukoti savąjį ego. O ką tai reiškia? Evangelijoje yra parašyta: „Kol negimsite iš naujo, nepateksite į Dangaus karalystę“. Ką reiškia „gimti iš naujo“? Nereikia suprasti pažodžiui. Čia kalbama apie susitapatinimo su kūnu mirtį. Jei jaučiu, kad esu kūnas, ši mintis, šis susitapatinimas turi mirti. Jei jaučiu, kad esu protas, turi mirti susitapatinimas su protu. Tik tą dieną, kai suvoksiu, kad esu dvasia, gimsiu iš naujo. „Antrasis gimimas“ arba „antrasis gyvenimas“, – tai susitapatinimas su dvasia. Sanskrito kalboje yra nuostabus žodis „dvija“. Dvi reiškia du, ja reiškia gimimą. Pirmasis gimimas yra gyvenimas šiame pasaulyje, kūno ir proto gyvenimas. Antrasis gimimas, arba antrasis gyvenimas – tai tikrasis dvasios gyvenimas. To moko Guru purnima.

Dualizmas ir vienovė

Guru purnima pateikia ir dar keletą dalykų. Guru purnima – tai diena, kai patiriama vienovė. Kas yra dualybė ir kas – vienovė? Dualybė reiškia, kad aš ir pasaulis esame atskiri. Jūs ir aš esame atskiri. Kūrėjas ir materiali kūrinija yra atskiri. Blogis ir gėris atskiri. Nauda ir praradimas, pergalė ir pralaimėjimas, sėkmė ir nesėkmė – visa tai dualybė, reiškianti, kad yra du. Bet Guru purnima – tai vienovės patyrimas. O kaip įmanoma patirti vienovę? Naktis negali būti diena, nauda negali būti praradimas. Sėkmė ir nesėkmė – tai ne tas pat. Dualybė atrodo akivaizdi. Dualybė, atrodo, prasismelkusi iki kaulų smegenų. Bet ateina laikas pažinti vienovę – tokia Guru purnimos reikšmė. O kaip? Štai paprastas pavyzdys. Kai ateina naktis, nebėra dienos. Bet tik naktis nuveda į dieną, o diena veda į naktį. Taigi diena ir naktis nėra priešybės, bet viena kitos tąsa. Jos ne prieštarauja viena kitai, o viena kitą papildo. Galbūt iš pirmo žvilgsnio jos atrodo priešingos, tačiau jos yra tik viena kitos tęsinys ir papildymas. Jos – tarsi dvi vienos monetos pusės (aversas ir reversas).

Štai stalas, ir viena jo pusė labai skiriasi nuo kitos. Bet be vienos pusės negalėtų egzistuoti kita, jos abi papildo viena kitą. Taigi jos nėra priešybės. Versle po nuostolių dažniausiai gaunamas pelnas, – verslininkai tai žino, nes jiems teko matyti abi monetos puses. O pelnas kada nors atneš ir nuostolių.

Gyvenimas – tarsi švytuoklė

Štai švytuoklė. Jei ji sustoja, sustoja laikas, sustoja judėjimas. Gyvenimo švytuoklė taip pat juda iš vienos pusės į kitą ir atgal – viename gale pelnas, kitame – nuostoliai, viename – diena, kitame – naktis, viename – sėkmė, kitame – nesėkmė. Taip švytuoklė visą laiką juda. Gerai žinomas posakis: „Gyvenimas – tarsi švytuoklė, svyruojantis tarp ašarų ir šypsenos“. Tai – vienovė.

Vienovė – tai ne vengti savo proto būsenų, o niekam neteikti pirmenybės. Tai kažkas panašaus į priėmimą – kai viską priimi ir niekam neteiki pirmenybės. „Dabar jaučiuosi nelaimingas. Bet aš tai priimu. Jaučiuosi beviltiškai, bet priimu tai drąsiai ir susitelkęs“. O štai kita švytuoklės pusė: „Dabar man labai sekasi, verslas man neša pelną. Aš tai priimu nuolankiai, pagarbiai, bet be jokios arogancijos“. Taigi tai reiškia: kai gyvenimas malonus, priimti jį be arogancijos, o kai nemalonus, – be nevilties, – tai ir yra vienovė. Kalbėti apie vienovę lengva, bet ją praktikuoti – sunku. Pavyzdžiui, kai kas nors neišlaiko egzaminų ir ima verkti, aš negaliu sakyti: „Gyvenimas – vientisas, sėkmė ir nesėkmė nieko nereiškia. Šypsokis, nors ir susikirtai“. Arba jei kas nors gauna aukso medalį ir džiaugiasi, ar turėčiau sakyti: „Na ir kas? Būk vienovėje! Ko šokinėji iš džiaugsmo? Pradėk verkti!“ Ne, vienovė – tai nereiškia visai nereaguoti ir niekaip to neišreikšti. Tai nereiškia užslopinti ar užgniaužti jausmus. Tai nereiškia ir teikti kam nors pirmenybę. Tai reiškia – tiesiog priimti, ir tai vadinama atsidavimu. Guru purnima reiškia priimti tai, kas mums skirta. Tai atsidavimas. Tokia Guru purnimos reikšmė – besąlygiškas, tikrai besąlygiškas priėmimas. „Svami! – sakome, – aš pasiruošęs išlaikyti išbandymą. Tu į mane nežiūri, nekalbi su manimi. Gerai, aš tai ištversiu. Suprantu, kad Tu užsiėmęs. 15 dienų kentėsiu, bet ne ilgiau...“ Bet juk tai – sąlyga. Mes negalime paskirti Jam laiko.

Grafikas Svamiui

Kažkada mes, dėstytojai, buvome labai aktyvūs (kartais reikia būti aktyviam!). Kartą mums kilo tokia mintis: „Kodėl tik kai kurie studentai patenka į pirmąsias eiles? Kodėl Jis turėtų kalbėti tik su tam tikrais žmonėmis?“ Ir mes sudarėme nuostabų grafiką: pirmadienį iš ryto – matematikos pirmakursiai, po pietų – biologijos studentai; antradienį iš ryto – antrakursiai, ir t.t. Sudarėme 6 dienų programą ir nuolankiai perdavėme Svamiui.

Jis pasižiūrėjo ir pasakė: „O-ho-ho! Jūs sudarėte Man tvarkaraštį. O kaip tie tūkstančiai pasekėjų, kurie sėdi daršane? Kur jų vardai? Įrašykite, kad Aš žinočiau, kada ir su jais turėsiu kalbėtis!“

„Aš noriu, kad jūs būtumėte disciplinuoti, Aš noriu, kad puoselėtumėte atsidavimą Dievui, atliktumėte savo pareigas, o jūs, užuot laikęsi Mano tvarkaraščio, sudarote tvarkaraštį Man! Aš daviau jums schemą, kaip jūs turite laikytis 3D (angl.): pareigos (duty), atsidavimo Dievui (devotion) ir disciplinos (discipline); kaip jūs turite puoselėti 3P (angl.): tyrumą (purity), kantrybę (patience) ir atkaklumą (perseverance). Tačiau užuot tai darę, jūs pateikiate Man grafiką: ryte – biologai, po pietų – fizikai!“

Taigi mes negalime nustatinėti Dievui terminų. „Jei nepasikalbėsi su manimi šįvakar, aš nevalgysiu vakarienės!“ Jei nevalgysite, jūsų virškinimas pasitaisys. O pasaulis dėl to nenukentės. Kartą vienas ponas man prisipažino: „Aš atvažiavau čia, turėdamas vienintelį tikslą – nevalgysiu tol, kol Svamis su manimi nepasikalbės“. Tada aš jo paklausiau: „O ką Jis praras, kad tu nevalgysi?“ Jis dėl to nesijaudins, nes pats labai mažai valgo. Jei Jis valgytų tiek, kiek aš, tada žinotų, ką reiškia nevalgyti. O dabar Jis ir taip nevalgo. Negalite Jam pasakyti: „Aš tris dienas pasninkausiu, bet už tai pakviesk mane pasikalbėti“. Tai yra dvasinė praktika, ribojama sąlygų.

Sąlygojama sadhana

Kas yra sąlygojama dvasinė praktika? Tai – ne dvasinė veikla. Tikra dvasinė praktika yra besąlygiška. Tai, kas ribojama sąlygų – tik ritualai. „Jei mano sūnus įstos į koledžą, aš nueisiu į šventyklą ir sudaužysiu 10 kokosų“. Bet kokosai nėra mūsų nuosavybė, jie – nuo kokoso palmės. O kokoso palmes sukūrė Dievas! Mes atnešame kokosus į šventyklą ir Tave, Dieve, papirkinėjame. Tai tikras apgaudinėjimas. Bet mes vis tiek „prekiaujame“ su Dievu. Tai nėra atsidavimas. Aš negaliu paimti jūsų piniginės ir padovanoti ten rastus pinigus kam nors kitam. Tai – jūsų pinigai, tai ar aš galiu juos aukoti? Taigi mes neturime nei įgaliojimų, nei pasitikėjimo, nei leidimo, nei teisės sudarinėti su Dievu sandorius.

Taigi Guru purnima kviečia mus besąlygiškai priimti tai, kas mums skirta. Guru purnima yra savęs tyrinėjimo diena. Guru purnima – tai Dievo suvokimo savyje šventė, vienovės šventė. Guru purnima – tai diena, kai mes reiškiame dėkingumą savo guru, Mokytojui, Amžinajam važnyčiotojui, – už viską, ką iš Jo esame gavę.

Guru purnima – tai diena apsispręsti ir eiti tam tikru keliu. „Nuo šios dienos eisiu dvasingumo keliu, stengsiuosi suvokti vienovę“. Tai diena, kai žmogaus proto danguje išsisklaido abejonių ir nusivylimo debesys. Tai labai giedra diena, neišmanymo tamsos išsisklaidymo diena, dvasinės šviesos nušvitimo diena.