Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Pasitikėjimas savimi ir pusiausvyra
teikia dievišką palaimą

 

76-ojo gimtadienio kalba

2001 m. lapkričio 23 d.

 

Visą visatą valdo Dievas.

Dievą  lengva palenkti Tiesa.

Tiesa – kilniųjų stiprybė,

Todėl šio pasaulio kilnusis

Iš tiesų įkūnija aukščiausiąjį  Dievą.

(Sanskrito posmas)

 

Dieviškosios meilės įsikūnijimai!

Kiekvienas žmogus trokšta laimės ir nori išvengti liūdesio. Bet šiame pasaulyje tiesa ir netiesa, dora ir nedora, teisingumas ir neteisingumas praeina ir keičiasi su laiku. Žmogus turėtų tikėti esminiu principu, iš kurio kyla gėris ir blogis. Kiekvieną dieną žmogus patiria laimę ir liūdesį, sutinka meilę ir antipatiją, jį užklumpa rūpesčiai ir vargai. Ar šitaip gyvendamas žmogus gali turėti ramybę? Tikras žmogus yra tas, kuris vienodai priima ir  skausmus, ir malonumus. Kaip žmogus pasitinka laimę, taip jis turėtų pasitikti ir liūdesį. Turite pasitikėti Dievu ir patirti Jo meilę savo širdyje. Jei norite, kad jus visi gerbtų, jūs taip pat turite kiekvieną gerbti. Ar žmogus turtingas, ar vargšas, kilnus ar niekingas, kiekvienas turi savigarbos. Žmogus turėtų saugoti savo savigarbą. Tas, kuris iš tiesų gerbia save, gerbia kiekvieną.

Nėra nieko nauja, ką galėčiau jums šiandieną pasakyti. Kiekvienas turėtų pasiekti palaimą. Kiekvienas turėtų nugalėti liūdesį, puoselėti tikrą meilę ir patirti dieviškumą. Tai Mano svarbiausias šiandienos pamokymas.

Žmogus ne tik neįkainojamas, jis yra ir be galo kilnus. Jo širdis – didžiulė vertybė, jo protas geranoriškas, o jo gyvybės principas – amžinas. Kiekvienas turėtų suprasti šią tiesą ir puoselėti širdies gerumą. Likimas, kurio šiandien turite geisti, yra meilė.

Jūs nesuprantate žmogaus gyvenimo didybės. Dievas pats nusileidžia žmogaus pavidalu. Kiekviename žmoguje yra Dievas. Šią tiesą išreiškia vardas „Bhavani Šankara“. „Bhavani Šankara“ simbolizuoja Šivos ir Šakti įsikūnijimą. „Bhavani“ simbolizuoja tikslo tyrumą (sraddha), o „Šankara“ simbolizuoja tikėjimą (visvasa). Kur yra deivė Bhavani – tyro tikslo simbolis, ten su ja šoka Šiva, įkūnijantis tikėjimą. Gyvenimas tampa bevertis be tikslo ir tikėjimo. Bet šiandien žmogui trūksta tikėjimo, nors jame gyvena abu – Bhavani ir Šankara. Visa kūrinija yra Ardhanarišvaros principas – vyriškojo ir moteriškojo pradų įsikūnijimas. Kiekvienas žmogus turėtų pažinti savo dieviškumą. Nėra dvasingumo, aukštesnio už šį. Garbinti šį „Bhavani Šankaros“ principą yra svarbiausias kiekvieno žmogaus tikslas.

Jei žmogų šiandien blaško liūdesys ir vargai, dėl to kaltas jo protas. Džiaugsmą ir liūdesį, meilę ir antipatiją, juslinius malonumus, kuriuos šiandien patiria žmogus, sukelia jo protas. Kenčiate todėl, kad protas apimtas dualybės pojūčio. Kai protas gebės matyti visos kūrinijos vienovę, nebebus jokių iškraipymų. Šiame dvilypiame pasaulyje liūdesys duoda daugiau negu džiaugsmas. Senųjų laikų šventieji ir išminčiai, tapę amžiams nemirtingi, sunkumų siekė labiau nei laimės. Sunkumų sukeltas džiaugsmas trunka ilgiau nei tas, kurį patiriame laimingi. Nereikia bijoti liūdesio ir siekti tik laimės. Amžinoji palaima, o ne efemeriškoji laimė yra tikroji mūsų draugė. Didžiajame epe „Mahabharatoje“ Kuntė puolė Krišnai į kojas, o Jis jos paklausė: „Motin, ko nori?“ Toji atsakė: „Krišna, visada dovanok man tik nelaimes. Mylėjau ir garbinau Tave daug stipriau, kai buvo sunku. Iš tikrųjų, kai buvau karaliaus Pandavo karalienė, niekada apie Tave negalvojau. Tik tada, kai mano sūnus buvo ištremtas į mišką ir ten kentėjo įvairius nepriteklius, sustiprėjo mano meilė ir tikėjimas. Maloningai dovanok man tik sunkumus“. Turime rasti pusiausvyrą ir apimti džiaugsmo, ir liūdesio. Tai tikrasis išminties ženklas.

Meilės įsikūnijimai!

Daug žmonių pasaulyje kūrė istoriją. Visi jie visada sveikino išbandymus ir sunkumus, o kiti siekė tik laimės. Kadangi kančia žmogui yra  naudingesnė nei laimė, Dievas sukūrė abi.

Ką reiškia žodis Bhagavan? Bha reiškia spindesį. Ga žymi tą, kuris spinduliuoja, o va simbolizuoja galią skleisti spindesį. Todėl Bhagavanas – tai tas, kuris visur skleidžia spindesį. Jis neturi jokio pavidalo. „Jis subtilesnis už erdvę ir atomus“. Kaip galite jam suteikti kokį nors pavidalą? Jis pripildo visą visatą, bet nėra prie nieko prisirišęs. Brahma – Dievas yra jumyse ir jūs esate Brahmoje. Kadangi tokiame vienybės principe įžiūrime dualybę, patiriame daug kančių. Nors Jis neturi atskiro pavidalo, kartu visi pavidalai yra Jo.

„Visa kūrinija kyla iš tiesos ir vėl į ją įsilieja. Nėra vietos, kurioje nebūtų tiesos. Tai tyriausios tiesos šlovė“. Panašiai viską persmelkia ir Dievas. Būtent todėl Bhagavadgyta skelbia: „Visos rankos ir kojos yra Jo, visos ausys yra Jo, Jis persmelkia viską ir pakyla virš visko“. Žmogus turi rasti ir garbinti Dievą viduje. Bet žmogus nesupranta šios tiesos; jis mano, kad Dievas yra atskirai nuo jo, ir švaisto savo laiką ir gyvenimą tuščiai veiklai. Indų kultūra įkūnija principą, kuris nesikeičia per ištisas eras ir kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos. Šis principas nedidėja ir nenyksta su laiku, jis nesukuriamas ir nesunaikinamas, jis niekad nesibaigia. Jis amžinas, negimęs ir nemirštantis. Jis neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jis negali būti sunaikintas ir Jis nemažėja. Jis – amžinoji atma, gyvenanti kiekviename. Kaip turėtume garbinti tokį Dievą? Turėtume garbinti Jį kaip savo tikrąjį Aš. Turėtume atsisakyti jausmo, kad Dievas yra atskirai nuo mūsų. Dievui nėra brangesnės šventyklos kaip žmogaus širdis. Jis ją myli. Tai Jo tikroji buveinė. Neturėtume ieškoti Jo kur nors išorėje.

Kai šį rytą atėjau čia, visi Man linkėjo „Laimingo gimtadienio!“ Aš visada laimingas. „Laimingo gimtadienio“ turite linkėti tam, kuris neturi laimės. Man to nereikia. Jei norite pasiekti laimę, turite suprasti, kad laimė – tai vienybė su Dievu. Kiekvienas žmogus įsivaizduoja, kad laimė yra kur nors išorėje, ir stengiasi įvairiais būdais ją pasiekti. O kaip senovės išminčiai garbino Dievą? Jie garbino Jį pasiaukojimo gėlėmis ir aukojo Jam savo meilę. Jie sveikino Dievą kaip tiesos įsikūnijimą. Jie tikėjo meile, gerumu ir vienove. Jie pakvietė Dievą į sostą savo širdyse. Tik taip tauriai garbindami jie pasiekė Dievą. Todėl net šių laikų žmogus privalo įkurdinti Dievą širdies altoriuje ir ten Jį garbinti.

Turėtumėte viską gyvenime sutikti su laiminga šypsena. Visiškai natūralu, kad šiame dvilypiame pasaulyje laimėjimas ir netektis eina vienas paskui kitą. Negalite to išvengti. Nereikėtų pulti į neviltį, kai jus užklumpa nelaimės, arba džiūgauti, kai aplanko sėkmė. Kiekviena nelaimė yra pakopų į amžinąją palaimą akmuo. Tik po 14 tremties metų, iškentę daugybę sunkumų Pandavai galėjo pelnyti Krišnos malonę, ir Viešpats visada ir visur buvo su jais. Pandavai mokėjo gyvenime teisingai pasirinkti: Dievas buvo jiems pirmas, tada svarbus buvo pasaulis, o „aš“ buvo paskutinis. O Kauravai į viską žiūrėjo priešingai. Jiems „aš“ buvo svarbiausia, pasaulis – paskui, o Dievas – paskutinis. Būtent todėl jie pralaimėjo gyvenimo mūšį. Palaima aplenkė juos. Tas, kuris pelnė Dievo artumą, visada yra palaimingas.

Meilės įsikūnijimai!

Karti liūdesio žievė dengia saldų gyvenimo apelsiną, sklidiną džiaugsmo sulčių. Kai nulupate žievę, gardžiuojatės saldžiais syvais. Dievas yra pati džiaugsmo esmė – Raso vai saha.

Kai Linkolnas buvo jaunas, jis gyveno taip neturtingai, kad net neįstengė įsigyti tinkamų drabužių. Mokykloje turtingi draugai erzino jį ir šaipėsi iš jo neturto. Vieną dieną, nebeištverdamas patyčių, jis „išliejo širdį“ savo motinai. Motina jį paguodė, sakydama: „Mano brangus sūnau, visa tai tau bus tik į naudą. Tai neturėtų griauti tavo savigarbos. Savigarba yra tavo turtas ir Dievas!“ Šie padrąsinimo žodžiai įkvėpė Linkolną ir suteikė jam jėgų ramiai sutikti gyvenimo pakilimus ir nuopuolius. Kai jis baigė universitetą, jo gerbėjai ir gero linkintys žmonės, įžvelgę jo charakterio jėgą, skatino jį kelti savo kandidatūrą rinkimuose. Linkolnas, būdamas labai kuklus, iš pradžių dvejojo. Bet jis prisiminė drąsinančius motinos žodžius, pasakytus jaunystėje. Galiausiai jis iškėlė savo kandidatūrą, laimėjo rinkimus ir tapo Amerikos prezidentu. Pasitikėjimas savimi ir savigarba, kuriuos išugdė jo motina, padėjo jam pakilti į aukščiausią šalies valdžios postą. Nepasitikintis savimi žmogus, net ir prasiveržęs į aukštą padėtį, gali nuslysti žemyn.

Studentai!

Pasitikėjimą savimi turite laikyti svarbiausiu gyvenimo turtu. Be pasitikėjimo savimi negalite pasiekti palaimos. Todėl stenkitės jį išsiugdyti, kad jūsų gyvenimas būtų geras. Jūs patys esate Dievas. Dievas yra amžinas jūsų širdies gyventojas. Todėl nėra nieko didesnio už jūsų pačių širdį. Turėtumėte mylėti kiekvieną ir niekam nejausti neapykantos. Jie gali jūsų neapkęsti, bet jūs neturėtumėte neapkęsti kitų. Būtent tai demonstruoju savo gyvenimu. Mano gyvenimas yra Mano mokymas. Kai kurie žmonės gali neapkęsti Manęs ir Mane kritikuoti, bet Aš niekam nejausiu neapykantos ir nieko nekritikuosiu. Jei laikysitės šio principo, jūs taip pat galėsite pasiekti Dievą, kuriuo yra Sai Baba. Kas padėjo Sai pasiekti tokią šlovę ir reputaciją? Jo Meilės principas! Ši meilė yra Mano tikrasis turtas ir brangenybė. Jūs taip pat turėtumėte rodyti visuomenei idealą, ugdydamiesi pasitikėjimą savimi ir dalydamiesi savo meile su kitais.

Būkite visada laimingi, siekite savo tautos ir visų tautų gerovės. Tegu kiekvienas būna laimingas ir ramus – Loka Samastha Sukhino Bhavantu. Tik tada pasieksite palaimą. Ugdykitės platų požiūrį ir atmeskite siauraprotiškumą. Net jei kiti pridaro jums rūpesčių ir sukelia problemų, kantriai ištverkite, tikėdami, kad jie bus jums tik naudingi. „Kūnas, kuris sudarytas iš 5 elementų, kurią nors dieną kris ir išnyks. Kūno gyventojas yra amžinas, negimstantis ir nemirštantis, jis nesurakintas jokiomis vergijos grandinėmis. Iš tiesų šis gyventojas yra pats Dievas!“ Kai elgeta prašo maisto, jis taria: Bhavati Bhiksham Dehi! Iš tikrųjų išmaldos jis meldžia ne jūsų, o vidinio gyventojo – Dehi. Supraskite tiesą – jis prašo išmaldos Dievo, esančio jumyse. Tikras neišmanymas manyti, kad jis prašo jūsų. Tai tiesiog pasipūtimas. Dievas gyvena kiekviename, kad ir kas jis būtų – princas ar elgeta. Turite garbinti šį dieviškąjį principą ir mylėti kiekvieną, tačiau meilė turėtų būti tik nesavanaudiška., Kai nėra prisirišimo prie kūno, meilė teka vienodai kiekvienam. Kūno sąmonė susiaurina požiūrį. Jūsų ryšys su Dievu yra „iš širdies į širdį, ir meilė su meile!“

Aš nieko nekviečiau į šią šventę; iš tiesų nebuvo išspausdinta jokių kvietimų. Jei čia susirinko tiek daug žmonių, priežastis viena – jų meilė Man. Tai didžiulė palaima – būti mylimam tokios daugybės žmonių. Yra daug tokių, kurie net negali pelnyti tėvų meilės. Laimėti tokios daugybės žmonių širdis savaime yra dieviškumo ženklas. Aš myliu kiekvieną, ir kiekvienas myli Mane. Mane mylintys – tai ne tik tie, kurie čia susirinko, bet milijonai viso pasaulio žmonių. Mane vienodai myli jauni ir seni. Šį rytą daugybė sekėjų susirinko net 3 val. ryto, norėdami patekti į Sai Kulvanto salę. Jų entuziazmas beribis. Yra žmonių, kurie stoja į eilę, kad patektų į teatrą ar į autobusą, o čia meilė Svamiui ir trauka prie Jo yra tokios stiprios, kad jie nekreipia dėmesio į jokius sunkumus ir nepatogumus, norėdami Svamį pamatyti. Tokios meilės negalima nusipelnyti net per daugybę atgailos metų. Šiandien jums teko laimė džiaugtis palaima Dievo akivaizdoje. Daugybę metų turėjote atgailauti, paaukoti daugybę aukų ir imtis įvairių dvasinės askezės pratybų, kad pelnytumėte šią dievišką palaimą. Tai Mano meilė pritraukia tiek daug meilės iš kitų. Todėl nežeiskite nė vieno savo skaudžiais žodžiais ir neikite blogais keliais. Suvokite tiesą, kad Dievas persmelkia viską – nuo mikrokosmoso iki makrokosmoso. Ši tiesa slypi jumyse, bet jos nesuvokiate. Tai jūsų klaida. Esate Bhavani Šankaros – tyro tikslo (sraddha) ir tikėjimo (visvasa) – įsikūnijimai. Pasitikėdami savimi, galite pasiekti viską pasaulyje.

Kad pasiektumėte Dievą, jums nereikia imtis jokių sunkių dvasinių pratybų. Jums nereikia pasninkauti, ką nors kartoti ar medituoti. Mylėkite Jį visa savo širdimi. Atsidavusieji nori aukoti Dievui savo darbus. Tai tikėjimo ženklai. Kai turite tokį tikėjimą, nereikėtų savo švento kūno teršti blogu maistu. Palengva turite stiprinti savo meilę Dievui, visuomenės dorovę, atsikratyti nuodėmės. Visuomenė tampa dora tik tada, kai žmonės myli Dievą, nes tada jie jaučia nuodėmės baimę. Šiandien žmonės, nebijodami nuodėmės, daro baisius darbus. Tai prieštarauja pačiai žmogaus prigimčiai. Yra dvylika rūpesčių rūšių, persekiojančių žmogų nuo pat gimimo iki mirties. Tai ar gali jis gyventi be rūpesčių? Visi tie rūpesčiai siejami su kūnu, ir juos sukelia protas. Jei suvaldote protą, rūpesčiams vietos nebelieka.

Tjagaradža sakė: „Argi žmogui, kuris nugalėjo savo protą, dar reikia „mantros“ ar „tantros“ – kokių nors priemonių išsilaisvinti?“ Kaip Svamis sakė daugybę kartų: „O, pasaulio žmonės, puoselėkite meilę Sai, kuris sunaikins visus jūsų rūpesčius“. Tokia meilė gali padėti ir kitiems įveikti savo rūpesčius. Tegu jūsų neslegia rūpesčiai. Su malda Dievui galite pasiekti viską. Kalbu ne tik apie indus, bet ir apie daugelio kitų šalių vyrus ir moteris, kurie to pasiekė. Yra daug tokių, kurie pasiekė gyvenimo tikslą, gyvendami pagal savo motinų patarimus. Todėl pirmiausia mylėkite savo motiną. Tada jūs savaime mylėsite savo tėvą ir taip pat savo mokytoją. Tačiau svarbiausia – turite mylėti savąjį Aš. Tas, kuris netiki savimi, negali tikėti ir savo motina. „Tikėjimas savimi ir tikėjimas Dievu yra didybės paslaptis“.

Meilės įsikūnijimai!

Vakare vyks daug gimtadienio renginių. Čia sėdite jau ilgai, todėl jums reikia pailsėti ir, žinoma, pavalgyti. Tad baikime šią ryto programą. Mąstykite apie tai, ką išgirdote iš Svamio. Laikykitės Svamio nurodymų ir viską pasieksite, jūsų pastangas vainikuos pergalė. Prisiekite šiandien, kad ugdysite pasitikėjimą savimi.