Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Skrydžiui į Dievą reikalingi du sparnai –
Meilė ir tarnavimas

Sai organizacijos

konferencijos atidarymas

2000 m. lapkričio 20 d.

Prašanti Nilajamas

Kaip paukščiai skraido su dviem sparnais,

Taip ir žmogus gali greitai pasiekti gyvenimo tikslą,

Nešamas savųjų sparnų – meilės ir tarnavimo.

(Telugiškas posmas)

Meilės įsikūnijimai!

Jūs nesistengiate suprasti tikrosios žodžio „tarnavimas“ prasmės. Žmogus gimsta tam, kad nesavanaudiškai tarnautų. Tik nesavanaudiškai tarnaujant galima pasiekti vienybę. Tik susivienijusi žmonija gali pasiekti Dievybę. Todėl tarnavimas yra labai svarbus, norint suprasti įvairovės vienybę. Žmonėms atrodo, kad tarnavimas skirtas padėti apleistiesiems ir silpniesiems. Didelė klaida manyti, kad tarnaujate kitiems. Iš tikrųjų jūs tarnaujate sau, nes tas pats atmos principas, tas pats meilės principas egzistuoja visuose. Visi žmonės iš esmės yra viena, tik jų jausmai skiriasi. Todėl turime pakeisti savo jausmus ir stengtis suprasti tiesą, kad kiekvienas žmogus yra dieviškas. Tik tada galėsime keistis. Rankos dirba darbą, burna kalba, o galva tyrinėja. Kūno dalys skiriasi viena nuo kitos, bet jose slypinti dieviška jėga yra viena ir ta pati. Lygiai taip ir dieviškumas slypi visose būtybėse. Jei kartą suprasite šią tiesą, jūsų tarnavimas taps dieviškas. Žmogus neturėtų būti egoistas ir manyti, kad jis labai daug tarnauja. Iš tiesų tarnavimas skirtas egoizmui išrauti. Jei tarnaujama savanaudiškai, negalite to pavadinti tarnavimu. Pirmiausia reikia pažaboti ego. Esminė ego priežastis – prisirišimas prie kūno. Ego išnyks, jei atmesite prisirišimą. Vienovės dvasia išsiskleis, kai ego bus sunaikintas. Kaip rankos, akys, nosis, burna yra kūno dalys, taip ir visi žmonės yra visuomenės dalys. Visuomenė – gamtos dalis, o gamta – Dievo dalis. Matydamas šią begalinę gamtą, žmogus neturėtų manyti, kad ji egzistuoja atskirai nuo Dievo. Jis turėtų suprasti esminę tiesą, kad Dievas persmelkia visą kūriniją. Lemputės, jų spalva ir galingumas gali skirtis, bet srovė jose – viena ir ta pati. Panašiai individų vardai ir pavidalai gali būti skirtingi, bet atmos principas, jungiantis juos visus, yra vienas ir tas pats. Tarnavimas bus prasmingas tik tada, kai suprasite šią tiesą. Neturėtumėte manyti, kad esate skirtingi su tuo, kuriam tarnaujate. Toks dualistinis jausmas gimdo blogas savybes – neapykantą, pavydą ir pan. Iš tiesų visos blogos savybės – troškimas, pyktis, godumas ir kt. – kyla pačiame žmoguje. Jos kyla galvoje (prote), o kilniosios savybės – meilė, gailestingumas, pakantumas ir pan. – kyla širdyje. Protas suvokia vienybę kaip įvairovę, o širdis įvairovę paverčia vienybe. Todėl galva simbolizuoja pravritti (išorinį kelią), o širdis – nivritti (vidinį kelią).

Nesupraskite klaidingai, kad visuomenė be jūsų tarnavimo negali progresuoti. Visuomenė nuo jūsų nepriklauso. Jei ne jūs, tai kas nors kitas padarys tai, ką reikia padaryti. Dievas viską valdo. Pirmiausia, supraskite žodžio „tarnavimas“ prasmę. Tai įmanoma suprasti, jei suprantate, kas esate. Esate žmogus (manava). Manava nereiškia fizinio pavidalo. Tai atmos principo sinonimas. Žmogus – penkių elementų išraiška. Senovės išminčiai visiškai valdė penkis elementus ir todėl galėjo džiaugtis ramybe ir saugumu. Tačiau šiuolaikinis žmogus patiria sunkumų, nesugeba valdyti penkių elementų. Žmogus ims švytėti kaip atmos įsikūnijimas, kai jis taps penkių elementų šeimininku.

Žmoniškumo principas turi 4 skirtingus lygius: 1) kūniškasis protas (supermind), 2) aukštesnysis protas (higher mind), 3) apšviestasis protas (illumination mind), 4) Visa apimantis protas (Overmind). Žmoniškumas pasieks pilnatvės pakopą tik tada, kai pasieks Visa apimančio proto lygmenį. Nuo viršugalvio iki pirštų galiukų žmogaus kūnu teka srovė, nes pats kūnas yra generatorius. Apšviestasis protas, kuris suteikia kūnui srovę, yra labai galingas. Prieš apšviestąjį protą eina aukštesnysis protas. Aukštesnysis protas – tai tas, kurio suvokimas yra už penkių elementų ribų. Kad pasiektų šią transcendentinę pakopą, žmogus turi pradėti nuo kūniškojo proto. Kūniškasis protas susijęs su „kūno sąmone“. Sąmonė (atmos principas), kuri persmelkia visą kūną, vadinama kūno sąmone. „Kūno sąmonė“ tampa „minčių sąmone“, kai žmogus pasiekia aukštesniojo proto lygmenį. „Kūno sąmonė“ veikia tik fiziniame lygmenyje, o „minčių sąmonė“ gali nukeliauti bet kokį atstumą. Būtent todėl „minčių sąmonė“ vadinama aukštesniuoju protu. Toliau eina apšviestasis protas. Kai žmogus pasieks šį lygmenį, srovė tekės nuo pat nagų iki plaukų galiukų. Pasaulietis nejaučia jokio skausmo, kai kerpami jo nagai, bet jei bandys nusikirpti nagus, būdamas apšviestojo proto lygmens, jis gaus smūgį. Dėl šios priežasties senovės išminčiai ir pranašai nesikirpdavo nagų. Šiuolaikinis jaunimas gali manyti, kad tais laikais nebuvo žirklių. Tačiau nagams nusikirpti žirklutės nėra būtinos. Pvz., vienu nagu galima nusipjauti kitą. Bet pasiekęs apšviestąjį protą žmogus, kirpdamas nagus, pajus smūgį. To žmogaus, kurio protas apšviestas, mintys, žodžiai ir darbai persunkti dieviškumo. Tai sukelia kūne galingą „trifazę“ srovę. Tokių žmonių net plaukais tekės srovė. Tą srovę pajusite, palietę jų plaukus. Net paprasto žmogaus kūne sklinda srovė. Viduje esanti elektra pasklinda po visą kūną dėl to, kad plaka širdis. Gydytojai sako, kad plaučiai išvalo kraują, prisotina jį deguonies ir siunčia į širdį. Bet iš tikrųjų plaučiuose esanti gyvybinė jėga tampa srove nuo vibracijų. Ši srovė gali nukeliauti ilgą atstumą. Kas kartą, kai sutvinksi širdis, kraujas nukeliauja 12000 mylių. Ar iš tiesų taip? Jei sudėsime visus kraujo indus, didelius ir mažus (arterijas, venas, kapiliarus), bendras jų ilgis sieks 12000 mylių. Kaip generatorius gali uždegti lemputę, esančią net už 100 mylių, taip ir srovė, kylanti iš šventų jausmų širdyje, gali nukeliauti bet kokį atstumą. Tokia apšviestojo proto galia.

Apšviestas žmogaus protas labai pasikeičia ir tampa subtilia gyvybine jėga. Ta subtilioji gyvybinė jėga turi tris galias, kurios susijusios su gyvybe, protu ir išmintimi. Nei mokslininkai, nei gydytojai, nei inžinieriai negali šito paaiškinti. Visos žmogaus kūno dalys gali ilsėtis, tik ne širdis. Širdis plaka net jums miegant. Kaip tą galėtų paaiškinti koks nors gydytojas ar mokslininkas? Akis atrodo tokia maža, bet joje yra 1 mln. 300 tūkstančių nervų. Kas akį sukūrė? Ji – Dievo kūrinys. Dievo kūrinija pati paslaptingiausia, švenčiausia ir nuostabiausia. Visa, kas matoma išorėje – tai tik vidinės būties atspindys, atoveiksmis ir atgarsis. Jūs einate į šventyklą, kad pamatytumėte Dievą. Bet kai atsistojate priešais Jo atvaizdą, užsimerkiate ir meldžiatės. Vadinasi, Dievą reikia pamatyti ne fizine, bet išminties akimi. Išminties akis atsivers tik tada, kai užmerksite savo fizines akis ir nukreipsite savo žvilgsnį vidun. Būtent todėl žmonės medituoja užmerktomis akimis ir įsivaizduoja Dievą viduje. Visas pasaulis – tik atspindys, atoveiksmis ir atgarsis. Jūs trokštate atspindžio, užmiršdami pagrindą, esmę.

Materialusis kūnas sudarytas iš maisto. Protas, intelektas, sąmonė (čita) ir ego (ahamkara) sudaro subtilųjį kūną. Būtent subtilusis kūnas patiria skausmą ir malonumą. Apšviestasis protas sudaro priežastinį kūną. Apšviestasis protas pakyla virš pasaulietiškų minčių ir jausmų. Jame nėra nė pėdsako troškimo, pykčio, godumo, ego, išdidumo ir pavydo. Apšviestojo proto lygmuo pasiekiamas tik tada, kai atsikratoma visų pasaulietiškų minčių. Norėdamas valdyti pasaulietiškas mintis, žmogus turi pasiekti aukštesniojo proto lygmenį. Aukštesnysis protas – tai tas, kuris viršija paprastą protą. Siekiant aukštesniojo proto, svarbiausia – pajusti išskaistintą meilę, tai reiškia, mylėti be jokio troškimo. Būtent dėl to Aš dažnai jums sakau: Dievas yra Meilė, gyvenkite meilėje. Pradėkite dieną su meile, praleiskite dieną su meile, pripildykite dieną meilės ir užbaikite dieną meile. Tai – kelias į Dievą. Kai pabundate iš ryto, negalvokite apie savo žemiškus darbus. Pabuskite su tyros meilės jausmu. Bet šiandien žmogus neturi tokios tyros meilės. Kaip sakiau vakar, priežastis ta, kad patys tėvai neturi šventų jausmų. Jei tėvai pabunda iš ryto bardamiesi tarpusavyje, vaikai pažengia dar toliau: vos pabudę, – pradeda muštis. Tik ką gimęs vaikas neturi troškimų. Bet augdamas jis pajunta daugybę norų ir tampa jų vergu. Žmogus turėtų pripildyti savo protą meilės Dievui. Jis turėtų užmiršti visus savo rūpesčius ir pajusti vienybę su Dievu. Tai įmanoma tik praktikuojantis. Skaityti, rašyti, vaikščioti ir kalbėti išmokstama tik praktikuojantis. Ir dvasingumo kelyje praktikuotis yra nepaprastai svarbu. Pradėkite praktikuoti meilę. Tai – teisingiausia praktika. Dalykitės ta meile kaskart su vis didesniu skaičiumi žmonių. Tada patirsite vienybę. Kai pradėsite dalytis savo meile su kiekvienu, visas pasaulis taps viena šeima. Šitaip išauginę savo meilę, valdykite savo išorines mintis ir nerkite vidun. Tada pasieksite apšviestojo proto būseną, kurioje visiškai nėra nei minčių, nei veiksmų. Net geležį išlydo elektros srovės galia. Panašiai gėrio ir blogio dualybę sunaikina apšviestasis protas. Dvasine kalba tai vadinama samadhi būsena. Samadhi reiškia sama+dhi (proto pusiausvyra, nekintantis protas). Apšviestasis protas suvienija gėrį ir blogį ir puoselėja vienovės dvasią. Ką gi jūs turite daryti, kad pasiektumėte šią būseną? Tarnaukite visiems su meile. Tarnavimą žmogui laikykite tarnavimu Dievui. Kai tarnaujate, stenkitės nematyti amžiaus ar finansinės padėties skirtumų. Kas turtingiausias žmogus pasaulyje? Tas, kuris yra patenkintas! O kas didžiausias vargšas? Tas, kuris visko trokšta. Todėl sakoma: „Nešulių mažiau – keliauti lengviau ir patogiau“. Jūsų gyvenimo kelionė gali būti patogi tik tada, kai sumažinate savo troškimų naštą. Kuo mažiau troškimų, tuo didesnė bus valios jėga. Kūnas miršta, bet ne protas. Tai protas už viską atsakingas. Taigi pripildykite savo protą tyrų ir nesavanaudiškų minčių. Tada pasieksite apšviestojo proto būseną. Palaipsniui jūs peržengsite apšviestąjį protą ir pasieksite Visa apimantį protą (Overmind). Vedantos kalba jis vadinamas Amanaskos („be proto“) būsena. Kai protas išnyksta, egzistuoja tik atmos principas, t.y. aukštesnioji sąmonė.

Žmogus gali pasiekti bet kurią aukštesniąją būseną. Bet kurią užduotį galima atlikti praktikuojantis. Maža skruzdėlytė gali nukeliauti šimtus mylių, jei ji nusprendžia tai padaryti. Tačiau net erelis, turėdamas stiprius sparnus, negali pajudėti nė colio, nedėdamas pastangų. Meilė ir tarnavimas – kaip du žmogaus sparnai. Jis gali pasiekti bet kokių dvasinių aukštumų, padedamas šių dviejų sparnų. Daugybės kilnių sielų gyvenimai šį faktą patvirtina.

Šiandien žmogui sunku tyliai ir ramiai išsėdėti nors keletą minučių. Bet mūsų protėviai galėjo išlaikyti kūną ramų vienoje pozoje tiek dienų, kiek norėdavo. Žmonės mano, kad kūnas gali judėti dėl to, kad cirkuliuoja kraujas ir funkcionuoja nervai. Bet kai žmogus pasiekia apšviestojo proto būseną, kraujo cirkuliacija sustoja. Jūs galite manyti, kad nustojus cirkuliuoti kraujui, kūno nebereikia, bet tada pradeda cirkuliuoti aukštesniojo lygmens kraujas (angl. superblood) ir padeda kūnui funkcionuoti. Kai kūne cirkuliuoja superkraujas, jis pasidaro aukštesnės prigimties. Apie tai Upanišados skelbia: „Raso Vai Saha“ (Dievas persmelkia kūną kaip esmė). Tada viskas, ką žmogus mato, daro ir patiria, tampa dieviška. Kaip cukrus yra kiekviename sirupo lašelyje, Aukščiausioji jėga (Dievas) slypi kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje. Bet šiandien žmogus laiko save silpnu. Tik tas, kuris supranta tą tiesą, kad viskas yra viduje, gali patirti palaimą. Visa, ko žmogus išmoksta iš knygų, yra ne kas kita, kaip vidinės esybės atspindys, atoveiksmis ir atgarsis. Žmogaus kalbą lemia vidinės esybės jausmai. Kalba – tai atgarsis, o širdis – tikrasis garsas. Šis tikrasis garsas ir sukelia atgarsį. Dvasingumo kelyje yra daug tokių subtilių paslapčių. Nesuprasdamas šių paslapčių, žmogus imasi įvairių dvasinių praktikų ir švaisto savo laiką. Jums nereikia imtis jokios dvasinės praktikos, jei suprantate esminę tiesą.

Nei lankymasis maldininkų centruose,

Nei atgaila, nei jogos praktika nepadės jums

Perplaukti samsaros vandenyno,

Tik tarnavimas kilnioms sieloms.

Kai tarnausite kitiems, jūsų galia irgi stiprės. Traukos jėga slypi kiekviename. Kuo tyresni tapsite, tuo stipresnė bus jūsų traukos jėga. Visos galios, kokios tik yra žemėje, slypi žmoguje. Kai kurie žmonės atvyksta pas Mane ir skundžiasi, kad jie nepajėgia valdyti savo proto. Protą suvaldyti galima tik per meilę. Kai puoselėsite meilę, nebeliks vietos tokioms blogoms savybėms, kaip pyktis ir neapykanta. Tada galėsite mylėti net savo priešus. Nė vieno nelaikysite priešu. Visuose matysite vienybę. Tai – pilnas palaimos gyvenimas. Palaimos apvalkalas yra paskutinis iš penkių žmogaus apvalkalų – maisto, gyvybės, proto, išminties ir palaimos. Šiandien žmogus pajėgia nukeliauti tik iki proto apvalkalo. O toliau keliauti (palaimos apvalkalui pasiekti) jis nebeturi nei transporto priemonės, nei bilieto. Žmonės klaidingai mano, kad išminties apvalkalas (vijnanamaya kosha) siejasi su mokslu. Bet iš tiesų jis nieko bendro su mokslu neturi. Mokslas yra susijęs su protu ir mašinų galiomis, na o išmintis kyla iš atmos galių.

Kai Pandavai ruošėsi atlikti Radžasuja jagą, Krišna nuėjo pas Dharmaradžą ir paklausė, ar viskas paruošta. Dharmaradža atsakė, kad visi pasiruošimai baigti ir kad jis paskirstė žmonėms įvairias pareigas. Tada Krišna paprašė suteikti Jam galimybę taip pat kuo nors pasitarnauti. Jis vartojo žodį „tarnavimas“, o ne „pareiga“, nes pareiga susijusi su dualybe, o tarnavimas – su vienybe. Dharmaradža tarė: „Svami, kokį tarnavimą galiu Tau skirti? Geriau Tu suteik mums progą Tau tarnauti“. Krišna atsakė: „Man nereikia, kad kiti tarnautų. Aš pats tarnausiu kiekvienam“.

Dievas įgyja žmogaus pavidalą, kad tarnautų žmonijai ir jai padėtų. Esu jūsų tarnas, o ne valdovas. Supraskite šią Tiesą. Kai jūs susėdate, Aš ateinu pas jus teikti daršano, tačiau niekada nesakau, kad jūs turėtumėte pas Mane ateiti. Sakoma, kad Dievas visada stovi prie jūsų maldų kambario slenksčio, pasiruošęs duoti viską, ko tik paprašote. Dievas visada pasiruošęs išpildyti Savo pasekėjų troškimus. Dievas tarnauja žmogui, kad žmogus galėtų tarnauti savo broliams žmonėms.

Dharmaradža paklausė Krišnos, kaip Jis norėtų tarnauti. Krišna atsakė, kad Jis norėtų surinkti gysločio lapus, kai visi suvalgys ant jų patiektą maistą. Šis Krišnos darbas – tai tarnavimo žmonijai idealas.

Jaunystėje žmogaus kūną galima palyginti su jaunu gysločio lapu. Visi jo penki pojūčiai – tarsi tie gardūs valgiai, patiekti ant lapo. Žmogus turėtų paaukoti maistą Dievui, prieš jį valgydamas. Bet jis iš savo kvailumo aukoja tuos „gardžius valgius“ troškimo, pykčio, godumo, išdidumo ir pavydo demonams. Kai demonai praryja „gardžius valgius“ ir apgadina lapą, likučiai aukojami Dievui! Pirmiausia šiuos „gardumynus“ reikėtų aukoti Dievui, kuris slypi viduje Vaišvanaros pavidalu. Jūs aukojate maistą Dievui, giedodami posmą:

Brahmarpanam Brahma Havir

Brahmagnou Brahmana Hutham

Brahmaiva Thena Ganthavyam

Brahma Karma Samadhina

Ir tuojau pat Dievas atsako iš vidaus:

Aham Vaishvanaro Bhutva

Praninam Dehamasritaha

Pranapana Samayukta

Pachamyanam Chaturvidham

Dievas yra kiekviename Vaišvanaros pavidalu. Taigi, kad ir kam tarnautumėte, galvokite, kad tarnaujate Dievui.

Auksas pats neturi formos. Bet žmonės dirbina iš jo žiedą ar grandinėlę, taip suteikdami jam formą. Panašiai, daugybė pavidalų priskiriama beformiam Dievui. Dievas yra tyras, nemirtingas, be savybių, be formos, senovinis ir amžinas. Bet žmonės garbina kokį nors pavidalą savo pačių džiaugsmui. Būtent dėl to Dievas įsikūnija. Jis – kūrėjas, palaikytojas ir griovėjas. Bet jūs manote, kad egzistuoja skirtingi kūrimo, palaikymo ir griovimo Dievai. Jie visi – tarsi Dievo ministrai. Jis valdo viską. Taigi, kai ką nors paaukojate Dievui, tai prilygsta aukai visiems Dievams.

Ishvara Sarva Bhutanam (Dievas yra visose būtybėse). Beformį Dievą galima aiškiai įsivaizduoti visų būtybių pavidaluose. Jis yra Realybė, ir visos formos yra Jo atspindžiai. Yra paroksha (netiesioginis patyrimas) ir pratyaksha (tiesioginis patyrimas). Iš tikrųjų yra tik Vienas, ne du. Bet atrodo, kad yra du. Ekrane galite pamatyti žemės drebėjimų, potvynių ir vulkano išsiveržimų projekcijas, bet ekrano visa tai neveikia. Ekrane galite matyti upę, bet ekranas nesušlampa. Taip ir visa įvairovė pasirodo regima tik išoriniu regėjimu, o apšviestasis protas mato tik vienybę. Ši vienybė – tai Dieviška jėga. Ji yra kiekviename ir visuose. Jūs ieškote Dievo įvairiose vietose, nes nepajėgiate suprasti šios tiesos. Kad suprastumėte šią tiesą, mylėkite visus. Tada galėsite pamatyti įvairovės vienybę ir atvirkščiai. Dievas skelbė: „Mamaivamso Jiva Loke Jivabhutah Sanatanah“ (Amžinoji atma visose būtybėse yra Mano Esybės dalis). Tegu jūsų neapgauna fizinės formos skirtumai. Visus priimkite vienodai. Visa, ką matote, laikykite savo atspindžiu. Kai puoselėsite tokį vienybės jausmą, pasieksite apšviestojo proto lygmenį. Kai esate kūniškojo proto lygmens, manote, kad esate skirtingi nuo kitų. Tai – dualizmas. Sakoma: „Dvilypio proto žmogus – pusiau aklas“. Palaipsniui kilkite į aukštesnįjį protą, kur jūs suprasite savo tikrąją prigimtį. O tada pasieksite apšviestąjį protą. Kai patirsite šią visišką vienybę, pasieksite Visa apimantį protą. Tai – jūsų tikslas. Tai jums – svarbiausia. Visos dvasinės praktikos skirtos šiam tikslui pasiekti. Pratimai, atliekami fiziniu kūnu, negali pagerinti proto būklės. Esminis dalykas – proto tyrumas.

Prisiminkite Svamio žodžius, kai dalyvaujate tarnavimo veikloje. Kai kuriems turtingiems žmonėms atrodo, kad jie negali eiti į visuomenę ir dalyvauti tarnavimo veikloje. Tarnavimas nereiškia pagalbos tik rankomis. Kalbėkite švelniai ir maloniai. Kalbėkite gerus žodžius. Tai – taip pat tarnavimas. Duokite maisto ir pinigų skurstantiems ir dirbkite vardan jų išgelbėjimo. Tai taip pat – tarnavimo forma. Jei vaikas verkia motinos glėbyje, stenkitės padėti jai, ramindami vaiką. Jei turite šokoladuką, duokite jį vaikui. Tai taip pat – didis tarnavimas. Kiekybės prasme jis gali atrodyti mažas, bet kokybės požiūriu – labai didelis. Valyti gatves ir slaugyti ligonius – ne vienintelis tarnavimo būdas. Bet tie, kuriems pasitaiko tokia galimybė, tikrai gali tai daryti pagal savo sugebėjimus. Prieš keletą dienų pas Mane atėjo Anantapuro koledžo merginos ir pasakė: „Svami, vaikinai eina į kiekvienus namus kaimuose, dalydami maisto paketus. Kai baigiame pakuoti maistą, mes nebeturime kito darbo. Prašome, duok mums kokio nors darbo.“ Aš pasakiau joms, kad eitų į kaimus, išvalytų šventyklas ir išbaltintų jas. Kūnas pats yra Dievo šventykla. Kai baltinate šventyklos išorę, galvokite, kad dažote meile kūno šventyklą. Tai – tikrasis tarnavimas. Niekada nevartokite šiurkščių žodžių. Ne visada galite padaryti paslaugą, bet visada galite kalbėti paslaugiai. Tvarsčiai ir vaistai gali išgydyti kūno ligas. Bet širdies žaizdų negalima išgydyti. Būtent todėl Aš jums vėl ir vėl sakau puoselėti meilę ir kalbėti su meile. Aš niekada nesakau šiurkščių žodžių, net kai atrodau supykęs. Aš visada kalbu su meile. Jūs taip pat tapsite dieviški, kai puoselėsite tokią dievišką meilę.

Puoselėkite geras mintis. Geros mintys veda į gerus darbus. Geri darbai veda į gerą draugiją. Puoselėkite meilę. Viskas pagrįsta meile ir tik meile. Žmogus gimsta iš meilės, jį palaiko meilė ir galų gale susilieja meilėje. Meilė – žmogaus gyvenimo pamatas. Bet jūs užmirštate tikrąją meilę ir jus patraukia pasaulietiška, arba fizinė meilė, kuri nėra meilė tikrąja šio žodžio prasme. Aš jums paaiškinsiu tai smulkiau per šias likusias konferencijos dienas.