Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Dharmos praktika – tai tikroji sadhana

Sai organizacijos
konferencijos uždarymas

2000 m. lapkričio 24 d.
Prašanti Nilajamas

Gerumą, žmoniškumą, dorovingumą ir savo kultūrą
Reikia atskleisti praktikuojantis.
Tas, kuris jas praktikuoja, yra tikras Dievo ieškotojas.
Tai tiesa, kurią pabrėžia Svamis.

Pasaulis pilnas šventumo. Laikas – pats svarbiausias. Širdis švelni, protas – saldus kaip nektaras. Gyvendami tokioje nuostabioje šalyje, kurioje šitiek įvairiausių vertybių, jūs nesugebate jų pažinti. Žmonės, gyvenantys šeimose, nesupranta, kad gera širdis ir geranoriškas protas yra lengvai pasiekiami. Šeima – tai tarsi akiniai ant jūsų nosies. Nors akiniai atrodo tarsi kliūtis jūsų akims, iš tiesų jie pagerina regėjimą. Taigi jūsų neturėtų išgąsdinti kiekviena kliūtis, su kuria susiduriate. Ji ne kliudo, o tik padeda jums dvasiškai tobulėti. Ieškantys Dievo turėtų šią tiesą gerai įsidėti į galvą. Kokia ugnis, tokie ir dūmai. Kokie debesys, toks ir lietus. Koks lietus, toks ir derlius. Koks derlius, toks ir maistas. Galima interpretuoti taip: iš tikrųjų gardus maistas atsiranda iš širdies karščio. Debesys kyla iš jūsų širdies jausmų. Lietus priklauso nuo debesų. Jūs veikiate taip, kaip galvojate, kokios yra jūsų mintys. Rezultatai atitinka darbus. Mažas pavyzdys: jei įmesite akmenuką į tvenkinį, sukelsite bangeles ir netrukus ims banguoti beveik visas vandens paviršius. Bangelės pasklinda taip plačiai, kad net išnyksta iš akių. Taip pat ir maža mintis jūsų prote, kaip tas akmenukas, mestas į šulinį, sukelia proto nerimą, o jis persmelkia visą kūną. Kūną veikia mintis. Jūsų akys ieško tokių dalykų, kokių trokšta mintis. Jūsų rankos daro panašius veiksmus, skatinamos minties bangų. Lygiai taip yra veikiamos ir jūsų kojos, kurios eina būtent į minties nurodytas vietas. Todėl turėtumėte mąstyti tyrai ir šventai. Kai tyros mintys iš galvos pereina į širdį, jos pasklinda po visas kūno dalis, ir kūnas tampa tyras. Antra vertus, jei jūsų mintys netyros, visas jūsų kūnas užteršiamas. Jei kiekvienas šalies žmogus mąstys tyrai, visa tauta taps šventa. Todėl puoselėti tyras mintis labai svarbu. Žmonija tampa humaniška, kai visų žmonių širdis užvaldo tyri jausmai.

Panašiai ir žmogaus gyvenimas tampa geras. Nūdienos žmonių ir protai, ir širdys pilnos nedorų minčių. Kokia šio visa apimančio nedorumo priežastis? Būtent bloga mintis yra blogio šaltinis. Bandydami suvaldyti protą, pirmiausia ištirkite, ar jūsų mintys yra teisingos ir tyros. Sakoma, kad širdis yra mylinti, gera, protas geranoriškas, o laikas – šventas. Tad iš kur kyla tie trūkumai? Reikia stengtis, kad protas būtų pilnas šventų ir tyrų, gerų ir malonių minčių. Net ir didieji Dievo ieškotojai pirmiausia turėtų puoselėti širdies gerumą. Žmogaus gyvenimas, kuris yra Dievo dovana, neturėtų būti leidžiamas veltui. Dievas turi Savo ketinimų, dėl kurių jums visiems ir davė gyvenimus. Dievas kūrė tokį žmogų, kad jis būtų idealas visiems kitiems. Jūs privalote pažinti šį idealą. Žmogaus širdis yra nepaprasta dėl to, kad tik joje slypi begalinis tyrumas ir šventumas. Kai į širdį prasiskverbia piktos mintys, ji pasidaro kieta, protas susidrumsčia, o veiksmai pasidaro nedori. Argi jūsų mintys ir troškimai nepersmelkia jūsų kūno? Argi tinka kalbėti vienaip, o elgtis kitaip? Kalba ir mintis kyla iš to paties šaltinio. Jis yra vienas vienintelis, ir tik iš jo teka srovės į visas kūno dalis. Tai – širdis. Kai pripildote savo širdį meilės, jūsų kalba, jūsų veiksmai tampa tyri ir šventi. Penki pojūčiai yra kaip kranai, per kuriuos iš pagrindinio rezervuaro bėga vanduo. Ar gali kilti kokia nors nedora mintis ar veiksmas, kai centrinis rezervuaras pripildytas tyrų minčių vandens? Kai širdis pilna tyros meilės, liežuvis nesakys piktų žodžių, akys nematys jokių nepadorių reginių, o ausys stengsis negirdėti bedieviškų garsų. Kiekvienas turėtų suprasti, kad nevalia švaistyti savo neįkainojamo gyvenimo. Turėtumėte puoselėti geras mintis. Jei atsitiktinai į jūsų širdį įsiskverbia bloga mintis, išvykite ją, o širdį nuplaukite šventų minčių vandeniu ir pripildykite tyrų minčių. Iš tikrųjų blogos mintys negali įeiti į jūsų širdį, nes jūsų širdis – tai Dievo šventykla. Būtent todėl sakoma, kad Dievas gyvena širdyje (Hridayavasi). Kiekvieno žmogaus širdyje slypi Dievo atspindys. Gytoje pasakyta: „Mamaivamso Jiva Loke Jivabhutah Sanatanah“ (Šiame sukurtame pasaulyje visi yra Dievo kibirkštys). Kodėl būdami dieviškos esybės, įsileidžiame į savo protą blogas mintis? Jūsų kalba turėtų būti švelni. Ne tik švelni ir maloni, bet ir teisinga. Kas iš to, jei maloniai sakysite akivaizdų melą? Liežuvis, ko gero, yra viena iš svarbiausių kūno dalių. Jis ne tik gali ragauti saldumą, jis ir skleidžia saldumą, kartodamas saldžiausius vardus – Govinda, Madhava, Damodhara. Jums padovanoti dieviškieji Viešpaties vardai. Liežuvio galimybės visiškai išnaudojamos tik tada, kai kartojami nuostabieji Viešpaties vardai. Taip įmanoma įsivaizduoti ir dieviškąjį pavidalą. Nėra kūno dalies, svarbesnės už liežuvį. Kadangi visa kūrinija kyla iš Tiesos ir yra palaikoma Tiesos, kalbos organas taip pat turi visą laiką sakyti Tiesą.

Burbulas atsiranda vandenyje, trumpai pabūna ir vėl išnyksta tame pačiame vandenyje. Nara (žmogus) – tai burbulas, o Narayana (Dievas) – vanduo. Ar gali kas nors blogo prasiskverbti į tokią būtį, kuri kyla iš dieviško tyrumo, egzistuoja jame ir galiausiai ištirpsta toje pačioje vandens masėje? Visi burbulai atsiranda vandenyje, bet klaidinga manyti, kad jie skiriasi nuo vandens. Pažinkite nenuginčijamą vandens burbulo ir paties vandens ryšį. Niekas netyrinėja šio gamtos fakto. Kaip vandens burbulas, kuris kyla iš vandens ir galiausiai susilieja su juo, žmogus (nara), kilęs iš Dievo (Narayana), turėtų vėl susilieti su Dievu. Kaip vandens burbulas turi daugelį tų savybių, kurias turi ir pats vanduo, taip ir žmogus, kilęs iš Dievo, paveldėjo dieviškas savybes. Tad vis dėlto iš kur kyla blogos mintys? Jos kyla iš fizinio, išorinio ir pasaulietiško gyvenimo. Todėl žmogus visomis jėgomis turėtų vengti neigiamų gamtos (Prakriti) aspektų.

Mūsų Šrinivasanas (Satjos Sai Centrinio fondo narys) pasakė, kad į šią konferenciją atvyko delegatai iš 165 šalių (Sai organizacija veikia 148 šalyse, kitose šalyse Sai centrai taip pat kuriasi. Čia Svamis mini bendrą šalių, iš kurių atvyko Sai pasekėjai, skaičių). Šalių daug, bet žemė viena. Šalių kiekis nelabai svarbus. Papuošalų daug, bet auksas vienas. Žvaigždžių daug, bet dangus vienas. Būtybių daug, bet kvėpavimas vienas. Tik tada, kai suprasite skirtingų daiktų ir reiškinių vienybę, galėsite suvokti Dievą. Ar tai būtų Alachas, ar Jėzus, ar Zoroastra, ar koks kitas vardas, – visi jie reiškia vieną ir tą patį Dievą. Neturėtumėte niekinti kitų žmonių tikėjimo. Kiekvienas turi savo metodą, palaima būna tokia, koks yra to žmogaus supratimas. Pirmiausia atsikratykite visų blogų savybių ir troškimų. Vedose tai skelbiama tokiais žodžiais: Na Karmana Na Prajaya Dhanena Tyagenaikena Amrutatvamanasuhu (Nemirtingumas dovanojamas ne už turtą, ne dėl palikuonių ar visuomeninės padėties, o tik už tikrą pasiaukojimą). Šiais laikais žmonės linksta nuo nuolat augančios troškimų naštos ir nejaučia jokio poreikio pasiaukoti. Žmonės užmiršta savo šalies interesus ir tenkina tik savo asmeninius norus. Jie ignoruoja vienybę ir džiaugiasi susiskaldymu. Savo tėvynę laikykite savo kūnu. Žmogus turi pakilti į tokį platų požiūrį. Žinoma, yra žmonių, kurie paaukoja dalį savo turto, bet tokiuose veiksmuose dažniausiai yra dalis savanaudiškumo. Tikras aukojimasis yra tas, kuris skiriamas Dievui. Kad būtų pastatyta ši didžiulė salė, kai kurie žmonės šiam reikalui daug paaukojo. Būtent jų auka padarė šią tyrą ir šventą vietą prieinamą tokiam plačiam pasekėjų sambūriui. Šioje salėje susirinkę įvairių šalių, skirtingų tikėjimų ir skirtingai kalbantys žmonės. Tokiai šventai veiklai žmogus ir turėtų aukoti savo turtą. Ir jūsų auka neturėtų tarnauti blogiems tikslams. Turite būti įsitikinę, kad jūsų auka bus panaudota geram. Kaip žinote, buvo pastatytas muzikos koledžas. Tai taip pat visiems labai pravartu. Dievas mėgsta muziką, muzika Jį žavi. Skatindami būtent tokios dieviškos muzikos puoselėjimą, mes įkūrėme šią muzikos instituciją. Tik įsivaizduokite, žmogus, gyvenantis užsienio šaly, pasisiūlė pastatyti šią instituciją Prašanti Nilajame. Koks jis laimingas! Nesupraskite neteisingai, kad Svamis giriasi ar aukština Save. Visuose kituose labdaros darbuose, atliekamuose pasaulyje, jūs rasite nors mažą dalelę savanaudiškumo. Tačiau Sai institucijose savanaudiškumo nėra nė pėdsako. Šitaip šventai dirbdami, jūs galite padėti, kiek tik norite. Man iš jūsų nereikia jokios pagalbos, nes Aš pats galiu transformuoti visatą, jei tik panorėčiau. Tačiau suteikiu jums visiems galimybę padaryti savo gyvenimus prasmingus. Pasaulyje daug turtingų žmonių, ir ne visiems jiems ateina mintis aukoti. Tai jų bloga lemtis, pelnyta per keletą gyvenimų. Kokia nauda iš turtų, jei žmogus negali išsinešti kartu nė saujelės žemės! Turėdami nesuskaičiuojamų turtų, laikydami juos bankuose ar šiaip tiesiog kaupdami „juodus“ pinigus, žmonės net nepagalvoja aukoti savo turtą šventiems tikslams. Paslėptas turtas ne geresnis už purvą. Tokio turto nereikia. Širdis turi būti tyra ir šventa. Dėl to jūsų auka turi būti skirta Dievui. Jei parduotuvėje perkate nosinę, jūs mokate 10 rupijų. Panašiai, tik tada, kai paaukojate dalį savo turtų Dievui, galite gauti meilę, malonę arba ramybę. Dievas nieko iš jūsų nereikalauja, bet jūs privalote atlikti savo pareigas. Jei atiduosite nors truputį, gausite iš visažinio, visur esančio, visagalio Dievo daugybę malonių. Nėra reikalo atiduoti kokių nors materialių daiktų, pakanka, jei paaukojate savo tyrą, nesuteptą meilę. Sumažinkite turto troškimą.

Ir didžiausias turtuolis negali valgyti aukso;

Jei jus persekioja pikta lemtis, net lazda virs gyvate,

O jei skirtas laimingas likimas, ir purvas taps auksu;

Pats žymiausias mokslininkas gali nusiristi iki gyvulio lygio,

O visiškas kvailys – pasidaryti didžiu išminčiumi;

Gali būti taip, kad bloga lemiančią Deivę patrauks turtingas žmogus;

Jei jus laimė aplenkė, negausite nė paisos;

Taigi, mano drauge, stenkis norėti mažiau,

Tapk Sai draugu ir saugok sveiką protą.

(Telugiškas eilėraštis)

Sąžiningai atlikite savo pareigas. Padėkite kitiems, kiek tik galite. Kartą pagyvenusi ponia keliavo traukiniu, galbūt į piligrimų centrą. Kai traukinys važiavo per Krišnos upę, ji įmetė į vandenį kelias monetas. Kitas turtingas žmogus tame vagone pastebėjo: „Kokie kvaili tie indai, jie švaisto pinigus, mėtydami juos į upę!“ Ponia kreipėsi į tą žmogų: „Sūnau, ne aš kvailė, o tu. Tik įsivaizduok, kiek daug pinigų tu iššvaistai tabakui, kavai, arbatai ir kitiems gėrimams. Aš paaukojau tik 2 paisas Dievui. Ar šią mano mažą auką Dievui laikai kvailumu? Atmink, upės teikia gyvybę. Tyras šių šventų upių vanduo apvalo mus, numalšina mūsų troškulį ir išskaistina mus. Įsivaizduok, jei vien vanduo gali teikti tiek naudos, tai kokią naudą gali suteikti Dievas? Kadangi tu tuo netiki, tai nieko ir neaukoji Dievui.“ Kali amžiaus nuostata yra stengtis kuo mažiau duoti, o už tai tikėtis didelio atlygio – tarsi pirktum mažytį baklažaną, o moliūgo dar prašytum veltui. Jei jūsų troškimai didesni, turėtumėte ir daugiau aukoti. Už vartų matome elgetas. Neduokite elgetoms pinigų. Jūsų duotus pinigus jie panaudoja blogiems tikslams. Pirmiausia paklauskite: „Drauge, kuo galiu tau padėti?“ Jei jiems reikia drabužių, jei galite – duokite. Jei jie alkani, pamaitinkite juos. Turėtumėte duoti tik tai, kas būtina. Per didelis dosnumas pavojingas. Visada venkite išlaidumo (Athi Sarvathra Variaveth). Jums reikia oro kvėpuoti, bet jei įkvėpsite jo per daug, tai sukels įvairių sutrikimų. Kai esate ištroškę, išgeriate kokią stiklinę vandens. Bet ar galite išgerti visus Gango vandenis? Taigi turėtumėte vengti ir pertekliaus, ir švaistymo. Vartokite visko tik tiek, kiek iš tiesų reikia. Jei per ilgai sulaikysite kvėpavimą, tai pakenks jūsų plaučiams. Jei suvirškintas maistas nebus šalinamas, tai sutriks jūsų skrandis. Todėl kai užsidirbate, dalį turite paaukoti. Aukoti – didelis džiaugsmas. Jei kas nors kaupia turtus ir nieko neaukoja, anksčiau ar vėliau jis atsidurs dideliame pavojuje. Auka (tyaga) yra joga, o joga yra tikrasis džiaugsmas (bhoga). Visi žmonės, susiję su Sai judėjimu, turėtų aukoti kiek galėdami daugiau. Nenaudokite pinigų neteisingai. Jei sutikote bėdos prispaustą žmogų, išsiaiškinkite priežastį, o tada kiek galite, padėkite. Benamiams galite pastatyti nedidelius namelius. Tiems, kurie neužsidirba net pragyvenimui, raskite kokių nors būdų užsidirbti pinigų.

Kartą Jėzus ir Petras plaukė valtimi. Kai jie pasiekė krantą, prie jų priėjo žmogus ir pasisakė esąs alkanas. Petras davė jam pora žuvų. Tada Jėzus paklausė: „Petrai, kam tu duodi neturtėliui žuvį? Geriau duok jam tinklą, tada jis pats galės pasigauti žuvies.“ Iš tiesų nenaudinga duoti jam žuvies ar duonos. Užuot numalšinę žmogaus alkį vieną dieną, stenkitės rasti jam darbą, kad jis galėtų užsidirbti pragyvenimui. Kali amžiuje žmonės tikisi atpildo be jokių pastangų. Papasakosiu jums, kas neseniai atsitiko Prašanti Nilajame. Prieš kurį laiką Aš suteikiau prieglobstį neįgalių žmonių grupei. Kasdien tiekdavau jiems maistą. Kelios moterys užsinorėjo betelio lapų su riešutais. Patenkinau ir šį norą. Bet šiems žmonėms buvo negana to, kad jie sočiai gyveno. Jie ėjo į turgų elgetauti, kad gautų pinigų. Visi – nuo didžiausio turtuolio iki visiško neturtėlio – trokšta pinigų. Pinigai ateina ir išeina, o dorovė įgyjama ir ji didėja. Tai gerai žino visi mūsų nariai. Todėl nesivaikykite pinigų. Daug kas atvažiuoja čia ir sako, kad nori proto ramybės. Ar Dievas turėtų suteikti jums ramybę? Ramybė persmelkia visą visatą. Jūs patys – ramybės įsikūnijimai, tik nežinote to. Jei darote blogus darbus ir kaskart norite vis daugiau, jūsų vidinė ramybė sudūžta į gabalėlius (žodžių žaismas angl.: Peace within is shattered to pieces). Viešpats davė žmogui visko, ko jam reikia. Kur bepažvelgtumėte, jūs matote tik gerus dalykus. Bet žmogus nepastebi to, kas gera. Jį traukia blogis, tik juo žmogus ir tiki. Jūs visi esate šito liudytojai. Čia jūsų susirinko šimtai tūkstančių, visi jūs maitinami nemokamai. Koks skanus mūsų maistas! Ir Aš valgau tą patį maistą, kaip ir jūs. Šis maistas ne tik skanus, bet ir švarus. Virėjai ruošia valgius su dideliu entuziazmu. Tačiau kai kuriems šie valgiai nepatinka, jie eina į penkių žvaigždučių viešbučius. Ten be jokio sąžinės graužimo moka šimtus rupijų už maistą, kuris nevertas nė rupijos. Turėtumėte nusikratyti tokio egoizmo ir puikybės. Valgykite tik tiek, kiek reikia alkiui numalšinti. Galima pasakyti, kad vargšai iš tiesų yra patys turtingiausi. Kadangi jų poreikiai labai maži, tai tokio pasitenkinimo ir ramybės, kokius patiria jie, nepatiria nė patys turtingiausi. Iš tiesų, ramybė – tai pasitenkinimas tuo, ką turi. O nepasitenkinimas kyla iš nepasitikėjimo. Todėl mažinkite savo poreikius, o savo atsargų perteklių panaudokite kilniems tikslams. Ar jūs taupote pinigus tik tam, kad išsiųstumėte savo vaikus ir vaikaičius į užsienio šalis? Kai jie užaugs, tik vienas Dievas žino, ar jie vyks į Ameriką, ar kokį kitą pasaulį. Jei jiems lemta studijuoti užsienyje, taip ir bus. Per daug trokšdamas, žmogus netenka savo žmoniškumo ir virsta beveik gyvuliu. Žmogus turėtų siekti Dievo, o ne grįžti į gyvuliškos prigimties lygmenį. Aš tiek daug apie tai kalbu tik todėl, kad pabrėžčiau, jog jei gyvensite taip, kaip jums buvo nurodyta, jūsų gyvenimas taps vaisingas ir prasmingas. Reikia atsiminti dar vieną svarbų dalyką. Sakykime, jūs turite neatidėliotinų reikalų, pvz., Delyje ar Bombėjuje. Ten jūs galite skristi lėktuvu. Bet kai jūsų reikalas nėra toks skubus, kodėl būtinai turite skristi lėktuvu ir išleisti tiek daug pinigų? Galite važiuoti traukiniu ir sutaupyti daug pinigų, kuriuos galima panaudoti kokiam kilniam tikslui. Galite sakyti, kad kelionė lėktuvu saugesnė nei kelionė traukiniu. Bet argi negirdėjote apie lėktuvų katastrofas šiomis dienomis? Jei lemta mirti, jūs tikrai sutiksite mirtį. Jei sumažinsite savo išlaidas, gyvensite ramesnį gyvenimą. Nešvaistykite pinigų. Pinigų švaistymas yra blogis. Nešvaistykite maisto, maistas yra Dievas. Daugelis žmonių prisideda į lėkštę tiek, kiek nepajėgia suvalgyti, todėl daug maisto išmeta. Yra pasakyta: „Annam Brahma“ (Maistas yra Dievas). Kokia prasmė garbinti Brahmą, jei išmetate maistą, kuris yra Brahmos pavidalas? Laikas taip pat yra Dievas. Dievas aukštinamas kaip Kalaya Namaha, Kala Kalaya Namaha (Dievas yra Laikas, Dievas yra Laiko valdovas). Taigi neleiskite laiko veltui. Veltui praleistas laikas – tai veltui nugyventas gyvenimas. Nešvaistykite savo energijos skaitydami vulgarius apsakymus ir mėgaudamiesi nepadoriais reginiais, žiūrėdami televizijos laidas ir kino filmus. Žiūrėkite tik tai, kas gera. Daugybė energijos iššvaistoma blogoms mintims, vulgariems reginiams, blogoms istorijoms klausytis ir niekingoms kalboms. Kalbėkite tik tiek, kiek būtina. Tas, kuris per daug kalba, yra kvailys. Daugelis žmonių, atėjusių į susirinkimus, visai be reikalo plepa su šalia sėdinčiais kaimynais. Jie nesupranta, kad besaikis kalbėjimas sekina energiją ir atneša žmogui blogą vardą. Dievas vadinamas Šabda Brahmanu, tai reiškia, Dievas yra garso pavidalo. Nenaudokite jo neteisingai. Šiandien žmonės labai domisi nešvankiais reginiais. Kokią naudą jie iš to gauna? Absoliučiai jokios! Todėl nežiūrėkite į tai, kas bloga.

Žmonės ilgai keliauja į kokią nors šventyklą, kad galėtų pamatyti savo išrinktąją Dievybę, bet kai galiausiai atsistoja prieš ją, tai užsimerkia ir ima melstis. Jei taip yra, kam iš viso reikia eiti į šventyklas? Kai einate į šventyklas, turėtumėte plačiai atsimerkti ir džiaugtis gražia Dievybės forma. Aš matau, kad giedodami bhadžanas, daugelis vaikinų užsimerkia. Jie gi ne akli, kaip Surdas. Žmogus turi matyti Dievo pavidalą ir įkurti Jį savo širdyje. Tik tada jo atsidavimas didės. Aiškinu jums net tokias smulkmenas, kad geriau galėtumėte jas suprasti ir praktikuoti. Galbūt jūs kai ko nežinote. Aš laikau Savo pareiga jums paaiškinti. Būkite tikri, kad pasieksite Dievą, jei šie pamokymai taps jūsų kasdieniniu gyvenimu. Dažnai jums sakau: „Mano gyvenimas – tai Mano mokymas. Sekite Manimi“. Aš myliu visus. Meilė yra labai šventa. Kai puoselėsite meilę, ji palaipsniui virs išmintimi. Tik nepaprastai mylėdamas, Aš visus šiuos metus dovanoju žmonėms šventumą ir dieviškumą. Šiandien čia jūsų susirinko didžiulė daugybė. Ar Aš siunčiau jums kokių nors pakvietimų? Ne. Būtent Mano meilė atvedė jus čia. Meilė – didžiausia traukos jėga. Jūs atvykstate čia patirti palaimos, kurios nepajėgiate patirti savo namuose, mieste, kaime, valstijoje ar šalyje. Pasėkite širdyje dieviškąjį principą, kuris dovanos jums šią palaimą.

Munde Munde Mathir Bhinnah (Kiek galvų, tiek nuomonių). Kiekvienas žmogus yra kitoks. Kas vieniems žmonėms atrodo gera, kitiems gali atrodyti bloga. Gera ir bloga – tai jūsų suvokimo aspektai. Sai nieko bendro su jais neturi. Sai prigimtis yra Meilė ir vien tik Meilė. Jūs privalote skaistinti savo mintis. Svamis apskritai neturi blogų minčių. Jo žodžiai tyri, Jo veiksmai tyri, Jo širdis tyra, Jis – įsikūnijęs tyrumas. Per visus šiuos 75 metus Jis niekada nėra prašęs jokios paslaugos. Tačiau kiek įgyvendinta socialinės pagalbos projektų! Kaip visa tai daroma? Ar Aš ką nors užsidirbu? Aš neturiu jokio turto net už vieną naja paisą. Bet kartu Aš turiu tokį didžiulį turtą, apie kurį jūs nieko nežinote. Jūs visi esate Mano turtas. Niekas kitas neturi tokio turto. Visi pasaulietiški turtai turi tam tikras ribas. Bet Meilė neturi ribų. Ji – beribis turtas. Jus visus čia patraukė tik Meilė. Visi, kurie dalyvavo šioje konferencijoje, turėtų prisiminti tuos svarbius dalykus, apie kuriuos čia buvo kalbama, ir stengtis nors dalį jų panaudoti savo kasdieniniame gyvenime. Loka Samastha Sukhino Bhavantu (Tegu viso pasaulio gyventojai būna laimingi). Melskitės už viso pasaulio gerovę, ne tik savo ar savo šeimos. Argi galite jūs ir jūsų šeima egzistuoti be visuomenės?

Baigdamas šią kalbą, papasakosiu jums trumpą istoriją. Kartą gyveno karalius ir karalienė, kurie labai rūpinosi žmonėmis. Vieną dieną karalienė, tepdama karaliaus galvą aliejumi, ėmė verkti. Pamatęs tai veidrodyje, karalius paklausė, ko ji verkia. Jam reikalaujant, karalienė atsakė: „O karaliau, aš pamačiau ant tavo galvos kelis žilus plaukus. Tai pirmas ženklas, kurį Dievas siunčia žmogui, primindamas, kad artėja jo pabaiga. Antrasis ženklas – kai nusilpsta regėjimas. Trečiasis – kai pradeda byrėti dantys, o paskutinis – kai ima raukšlėtis oda. Šiandien gavai pirmąjį ženklą. Būtent todėl aš nusiminiau.“ Karalius buvo labai išmintingas. Tuojau pat jis išėjo į mišką ir ėmėsi askezės. Jam pasirodė Viešpats Narajana. Karalius ėmė melsti: „O, Viešpatie, vienybė su Tavimi (sanskr. sannidhi) yra mano turtas (sanskr. pennidhi). Prašau, dovanok man Savo malonę. Aš noriu, kad mano šalyje visi būtų lygūs, kad nebūtų turtingų ir vargšų. Tegu mano žmonėms netrūksta nei maisto, nei drabužių, nei pastogės.“ Viešpats Narajana atsiliepė: „O, karaliau, be abejonės, tavo troškimas labai kilnus. Bet neįmanoma visus padaryti lygius. Kūrinijos įvairovė yra būtina.“ Karalius laikėsi savo ir norėjo, kad jo troškimas būtų išpildytas. Galiausiai Viešpats Narajana nusileido. Grįžęs namo, karalius pastebėjo, kad jo karalystė labai pasikeitė. Kur tik pažvelgdavo, visur matė puošnius pastatus. Žmonės važinėjosi automobiliais, skraidė lėktuvais. Niekas nevaikščiojo pėsčiomis. Pasiekęs rūmus, jis pamatė, kad kelias prieš juos labai nešvarus. Jis nepastebėjo nei sargų, nei šlavėjų. Karalius tuoj pat pasišaukė karalienę ir liepė jai pakviesti šlavėją. Karalienė atsakė, kad nei šlavėjas, nei kirpėjas, nei skalbėjas, nei virėjas nebeateina į darbą, nes jie pernakt pasidarė turtingi ir daugiau nebenori dirbti. Tada karalius suprato, kad prašyti Narajanos visų žmonių lygybės buvo didžiulė klaida. Tą patį manė ir karalienė. Jai atrodė, kad gyventi pasaulyje be priešingybių – turtingųjų ir vargšų, gerųjų ir blogųjų – tiesiog neįmanoma. Ji taip pat išėjo į mišką ir ėmėsi askezės. Kai Viešpats Narajana jai pasirodė, ji paklausė: „Kokią malonę Tu dovanojai mano vyrui?“ Narajana atsakė, kad karalius norėjo, jog visi gyventų taip turtingai, kaip jis pats. Tada karalienė paklausė: „O Viešpatie, kokia nauda, jei tokio kilnaus karaliaus pavaldiniai bus blogi? Prašau, paversk visus juos kilniais žmonėmis. Tegu ir karalius, ir jo pavaldiniai gyvens 100 metų.“ Viešpačiui Narajanai patiko jos plati širdis ir Jis tarė: „Ir tu gyvenk laimingai 100 metų“. Karalienė grįžo į namus ir papasakojo karaliui, kas nutiko miške. Tačiau gyvenimas nepagerėjo, nes nebuvo nei kirpėjų, nei skalbėjų, nei virėjų. Karalius vėl išėjo į mišką ir meldėsi Narajanai: „O, Viešpatie, tai, ko Tavęs prašiau, buvo visiškai kvaila. Dabar turiu užmokėti už tai, kad neklausiau Tavo patarimo. Prašau, sugrąžink senąją gyvenimo tvarką.“ Narajana tarė: „Tebūnie taip”. Karalius suprato, kad laimė – tai vienybė su Dievu, o ne gyvenimo patogumai. Kai karalius sugrįžo į savo karalystę, vėl viskas atrodė taip, kaip anksčiau. Šlavėjai, kirpėjai ir visi kiti įvairių sluoksnių žmonės, kaip paprastai, dirbo savo darbus. Taigi, matote, kad tai, ką Dievas daro, yra šventa ir teisinga. Neteisinga prisiminti Dievą tik nelaimių metu. Sukha Dukhe Same Krutva Labha Labhau Jaya Jayau (Malonumą ir skausmą, sėkmę ir nesėkmę priimkite vienodai). Jūsų meilė Dievui niekada neturėtų svyruoti, o tikėjimas turėtų būti tvirtas ir pastovus.

Studentai ir delegatai!

Siekite palaimos, pritaikydami kasdieniniame gyvenime nors vieną ar du pamokymus, kuriuos čia girdėjote, ir dalykitės ta palaima su kitais. Melskite viso pasaulio gerovės. Satjos Sai organizacija skirta išlaisvinti pasaulį. Būdami tokios organizacijos nariai, turėtumėte imtis tokios veiklos, kuri sutaurintų visuomenę. Tarnaudami tik žodžiais, nepasieksite tikslo. Paverskite kasdieniu gyvenimu viską, ko šioje konferencijoje išmokote. Viso pasaulio taikos negalima pasiekti tik maldomis ir apeigomis. Ją galima pasiekti tik geru elgesiu. Prieš kalbėdami – praktikuokite. Tai tikras atsidavimas, tikras tarnavimas. Atgaivinkite senąją Bharatos kultūrą ir paverskite šią šalį Dievo žeme. Tik tada jūsų gyvenimai taps šventi.