Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Aš ir jūs esame Viena

Guru purnimos šventė

2001 m. liepos 5 d.

Prašanti Nilajamas

Tas, kuris puoselėja meilę savo širdies lauke,

Yra tikras krikščionis, tikras sikas, tikras hinduistas ir tikras musulmonas.

Iš tiesų jis yra tikras žmogus ir guru.

(Telugiškas posmas)

Dievas visa persmelkiantis, Jis gyvena visose gyvose būtybėse. Ir penki elementai, kurie yra ne kas kita, kaip Dievo apraiškos, taip pat yra visa persmelkiantys ir visagaliai. Visą pasaulį pripildo penki elementai, ir jis funkcionuoja tik jų dėka. Pasaulis negalėtų funkcionuoti, jei nors vieno elemento nebūtų. Todėl kiekvienam žmogui penki elementai yra kaip penki gyvybiniai principai. Niekas negali suvokti šių elementų galios. Todėl kiekvienas žmogus būtinai turi žinoti šių elementų reikšmę. Tik tas yra iš tiesų palaimingas ir vertas pagyrimo, kuris supranta jų reikšmę ir atitinkamai elgiasi. Iš tiesų jis yra pasiekęs žmogaus gyvenimo tikslus (purusharta). Suvokti šių elementų reikšmę – kiekvieno žmogaus pareiga. Penki elementai yra žmogaus malonumo ir skausmo, gėrio ir blogio priežastis. Penki elementai suteikia žmogui laimę ar kančią, nelygu, kaip jis juos naudoja. Jų pavadinimai ir formos gali atrodyti paprasti, tačiau jie yra labai galingi.

Gimęs žmogus pagyvena keliasdešimt metų ir galiausiai savo kūną nusimeta. Penki elementai lemia žmogaus gimimą, augimą ir mirtį. Penki elementai egzistuoja visur – nuo mikrokosmoso iki makrokosmoso. Jie pasklidę ir žmoguje nuo jo viršugalvio iki pirštų galiukų. Todėl žmogui būtina pažinti šių elementų paslaptis. Gerai supratęs penkių elementų reikšmę, Buda sutelkė pastangas savo penkiems pojūčiams suvaldyti. Jis mokė: Buddham Saranam Gachchami, Sangham Saranam Gachchami. (Aš ieškau prieglobsčio Budoje, aš ieškau prieglobsčio gerų žmonių draugijoje). Jis naudojo savo intelektą Tiesai suprasti ir dalijosi savo išmintimi su visuomene. Pirmiausia Jis pradėjo valdyti regėjimą. Iš penkių pojūčių, akys apdovanotos didžiausia galia. Jose yra 400000 šviesos spindulių. Šiandien žmogus neteisingai naudojasi savo pojūčiais ir dėl to jo kūnas diena iš dienos silpnėja. Jo gyvenimą trumpina nešventų reginių žiūrėjimas ir jusliniai malonumai, į kuriuos jis pasinėręs. Šimtai tūkstančių šviesos spindulių jo akyse išnyksta dėl to nešventų dalykų matymo. Dėl šios priežasties atsiranda regėjimo sutrikimų. Mūsų dienomis daugeliui žmonių operuojama katarakta, kad jie atgautų regėjimą. Gydytojai gali teigti, kad žmogus turi regėjimo sutrikimų dėl kataraktos, bet iš tikrųjų tai nešvento žiūrėjimo padarinys. Todėl žmogus turėtų tinkamai naudotis savo regėjimu. Kad ir kokių dvasinių praktikų žmogus imtųsi, jis nepasisems iš jų naudos, jei nesuvaldys savo matymo. Visos dvasinės praktikos – Dievo vardo kartojimas (džapa), askezė, meditacija – suteikia tik laikiną pasitenkinimą. Šios praktikos negali padėti jums valdyti savo regėjimo. Iš tiesų kūrinija (srishti) pagrįsta jūsų regėjimu (drishti). Akys (netra) iš tiesų yra Šventieji raštai (Šastra).

Kartu su regėjimu reikia kontroliuoti ir savo liežuvį. Liežuvyje yra 30000 skonio receptorių. Kadangi žmogus tapo mėgavimosi skoniu auka, jis valgo įvairius skanėstus ir taip gadina savo liežuvį. Jis ne tik verčia savo liežuvį tarti nešventus žodžius, bet šiurkščiais žodžiais įžeidžia ir kito žmogaus jausmus. Todėl jo gyvenimą dar sutrumpina neteisingai naudojamas liežuvis.

Panašiai ir kiti pojūčiai netenka savo galios, kai jais neteisingai naudojamasi, ir todėl žmogaus gyvenimas trumpėja. Taigi pirmiausia žmogus turėtų valdyti savo akis ir liežuvį. Kai šie abu valdomi, žmogaus energija atsinaujina. Galia, kurios neįmanoma įgyti per ilgus askezės metus, įgyjama šventai naudojantis savo akimis ir liežuviu. „O liežuvi, jaučiantis skonį! Tu – labai šventas. Kalbėk tiesą kuo maloniausiai. Be perstojo kartok dieviškus vardus – Govinda, Madhava ir Damodara. Tai tavo svarbiausioji pareiga“ (Sanskrito posmas). Neskaudink kitų, sakydamas šiurkščius žodžius. Iš tiesų kiti yra visai ne kiti, bet tavo paties Aš, nes tas pats atmos principas yra visuose. Tas, kuris įskaudina, ir tas, kuris nuo to kenčia, yra vienas ir tas pats. Todėl niekada nekalbėkite taip, kad įžeistumėte kitus. Būtent todėl Aš jums dažnai sakau: mažiau kalbėkite, – bet jūs rimtai Mano žodžių neklausote. Jūs nepajėgiate suprasti, kokie ateities pavojai jūsų laukia dėl per didelio plepėjimo.

Nematykite blogio, matykite tai, kas gera. Tik tada jūsų akys įgis šventą galią, kuri padės jums išvysti Dieviškąjį Kosminį pavidalą. Dvasinės praktikos duos didesnę naudą, jei pojūčiai bus valdomi. Nevertindamas pojūčių galios ir neteisingai jais naudodamasis, žmogus klaidingai mano, kad gali daug pasiekti įvairiomis praktikomis, kurios savo prigimtimi yra fizinės ir pasaulietiškos. Iš tiesų žmogus iš šių praktikų nieko negali gauti, išskyrus laikiną pasitenkinimą. Visų pirma, žmogus turėtų valdyti savo pojūčius. Niekada nesiklausykite to, kas bloga. Stenkitės būti toliau nuo blogio. Tik tada jūsų dvasinė galia nuolatos augs. Kodėl mūsų senieji išminčiai ir pranašai atsiskirdavo ir eidavo gyventi į miškus? Tik tam, kad suvaldytų savo pojūčius. Tikroji dvasinė praktika – valdyti savo pojūčius. Be pojūčių valdymo visos dvasinės praktikos pasirodys tuščios. Kodėl, užuot tarę liežuviu blogus žodžius, nekartojate Dievo vardų, tokių, kaip Rama, Krišna ar Govinda? Jūsų nuodėmių daugėja dėl to, kad neteisingai naudojatės savo pojūčiais. Tų nuodėmių plika akimi galima ir nematyti, bet jos tikrai privers jus kentėti. Tas nematomas privers jus valgyti savo poelgių vaisius. O žmogau, suprask šią karmos (veiklos) paslaptį!

Meilės įsikūnijimai!

Pojūčiai – tai kiekvieno žmogaus gyvybiniai principai. Jei pažabosite savo pojūčius, jūsų gyvenimas bus ramus. Jūs ne tik turėtumėte vengti blogų kalbų, bet ir mažiau kalbėti. Jūsų kalba turėtų būti trumpa ir maloni. Tokie išminčiai, kaip Valmikis ir Vjasa, ir tokie didieji pasekėjai, kaip Potana, sukūrė šventus tekstus ir pašventino savo gyvenimus. Siekite jų idealų ir padarykite savo gyvenimus pavyzdingus. Skaitykite šventuosius tekstus, sukurtus tokių šventųjų. Šiandien žmonės skaito tokias knygas, kurios užteršia jų protus. Tai labai blogai. Kas tai bebūtų – skaitymas, rašymas, matymas ar kalbėjimas, tegu viskas būna gera. Nedarykite jokios klaidos sąmoningai. Žmogus gali patirti savo dieviškumą, teisingai naudodamasis pojūčiais. Žmogus gali regėti Dievo apraiškas ir pats tapti dieviškas, tik šventai naudodamas pojūčius. Žmogus, nesuvokdamas savo įgimtos dieviškos galios, laiko save žemu ir gyvena iliuzija. Jis mano, kad yra galia, aukštesnė už jį, ir stengiasi ją pasiekti. Bet už jį aukštesnės galios nėra. Ekam Sat Vipra Bahudha Vadanti (Tiesa yra viena, bet išmintingieji vadina ją daugybe vardų). Yra tik vienas, ne du. Manyti, kad yra kažkas atskirai nuo jūsų, ir to ieškoti yra neišmanymo ženklas. Daugybė – tai jūsų vaizduotės padarinys. Ekoham Bahusyam (Esu vienas, tapsiu daugybe). Galite suprasti šią tiesą, jei valdysite savo pojūčius.

Žmonės klysta manydami, kad jie tampa laimingi, kai jų troškimai išsipildo. Iš tikrųjų laimė ateina ne tada, kai išsipildo troškimai, bet tada, kai jie suvaldomi. Žmogus gali džiaugtis palaimos būsena, valdydamas savo troškimus. Tas, kuris siekia savo troškimų išsipildymo, visada neramus. Troškimas atitinka pravritti (išorinį kelią), kuriame nėra jokios laimės. Klystate manydami, kad pasaulyje yra laimė, ir taip nukrypstate nuo nivritti (vidinio kelio).

Meilės įsikūnijimai!

Meilė yra visa ko gyvybė. Kad pasiektumėte tą meilės būseną, teisingai naudokitės savo pojūčiais. Buda aplankė daug kilnių sielų žmonių, studijavo Šventuosius raštus ir užsiiminėjo įvairiomis dvasinėmis praktikomis. Vėliau Jis suprato, kad visa tai susiję su pravritti (išoriniu keliu). Galų gale Jis suvokė, kad laimė – tai tinkamas pojūčių naudojimas. Jis nustojo skaityti šventuosius tekstus, daugiau nebelankė didžių sielų žmonių ir nutraukė visas dvasines praktikas. Jis suprato, kad bet kuri dvasinė praktika, atliekama šiuo efemerišku kūnu, atneš tik praeinančią laimę. Tikra ir amžina palaima ateis tik tada, kai dvasinės praktikos bus atliekamos su tyrais ir amžinais jausmais. Kai Buda pradėjo valdyti savo pojūčius, Jis patyrė begalinę palaimą, kurios negalėjo sutalpinti savyje. Tada apkabino savo pusbrolį Anandą, kuris tuomet buvo šalia Jo, ir pasakė: „Ananda, aš pasiekiau Nirvanos būseną ir nepajėgiu sutalpinti palaimos savyje. Esu pasiruošęs nusimesti šį mirtingą kūną“. Tai išgirdęs, Ananda ėmė lieti ašaras. Tada Buda paklausė: „O neišmanėli, kodėl tu liūdi, užuot džiaugęsis, kad aš pasiekiau šią palaimos būseną?“ Jūs ieškote praeinančios laimės pasaulietiškuose reikaluose, o Buda stengėsi pasiekti dvasinės sferos palaimą, kuri yra tikra, amžina ir nemirtinga. Kadangi esate pasinėrę į pasaulietišką gyvenimą, jūs tolstate nuo nemirtingumo. Nors turite labai daug nuodėmių, jų nelaikote nuodėmėmis. Jūs manote, kad jos – žmogui savaime suprantamos. Nuolat darote klaidas, ir vis dėlto meldžiate atleidimo. Iš tikrųjų niekada nereikėtų prašyti atleidimo už padarytą klaidą. Reikia būti pasiruošusiam ištverti bausmę. Tik tada galite išsivaduoti iš trūkumų. Jei žmogus padaro sunkų nusikaltimą, jis patenka į kalėjimą ir yra paleidžiamas tik tada, kai bausmę atlieka. Taip ir jūs būsite išvaduoti, jei išpirksite savo nuodėmes. Todėl, jei trokštate išsigelbėjimo, turėtumėte būti pasiruošę priimti atpildą už savo klaidas. Turėtumėte valdyti savo pojūčius ir nekartoti klaidų.

Kartodamas Vedų posmus, kurie yra labai šventi, žmogus patiria neaprėpiamą palaimą. Būtent todėl net Buda, kuris iš pradžių netikėjo Vedomis, susidomėjo jomis. Žmonėms atrodė, kad Buda buvo priešiškas Vedoms. Vėliau Šankaračarija mėgino paneigti šį klaidingą požiūrį teigdamas, kad Buda niekada nebuvo nusistatęs prieš Vedas. Jis sakė, kad žmonės patys nusistatę prieš Vedas dėl savo neišmanymo. Buda nugalėjo troškimą, ką ne kiekvienas gali. Nereikia jokios didžios dvasinės praktikos troškimui nugalėti. Jūsų nebevargins troškimai, jei suprasite vidinę gyvenimo prasmę. Šiandien žmogus pasirengęs dėl pinigų viskam. Jis apsimeta esąs didžiai atsidavęs Viešpačiui ir stengiasi apgauti žmones. Ar tai jis turėtų daryti? Ne. Jis turėtų nugalėti troškimą ir valdyti pojūčius.

Studentai!

Esate jauni, ir jūsų amžius labai tinka pojūčiams valdyti. Naudokite juos šventai. Jei žinosite teisingą kelią, niekada jo nepamesite. Jūs galite suprasti Vedų mokymą tik tada, jei ugdotės geras savybes. Jas išsiugdysite atlikdami geras dvasines praktikas. Jūsų kelyje gali būti kliūčių, bet niekad jo nemeskite.

Šiandien švenčiame Guru purnimą. Purnima reiškia pilnatį. Tada kas yra guru? Šiuolaikiniai guru šnabžda mantrą į ausį ir tiesia ranką pinigų. Tokius žmones netinka vadinti guru.

Gukaro Gunatitaha

Rukaro Rupavarjitaha

(Tikrasis guru neturi nei savybių, nei pavidalo).

Guru reikalingas tam, kad padėtų jums suprasti pavidalo ir savybių neturintį Dievą. Kadangi tokį guru rasti sunku, laikykite savo guru Dievą.

Gurur Brahma Gurur Vishnu Guru Devo Maheshvara

Gurur Sakshat Para Brahma Thasmai Sri Gurave Namaha

Guru yra Brahma, Guru yra Višnus, Guru yra Mahešvara. Manykite, kad guru yra jums viskas. Šiame pasaulyje viskas yra Dievo išraiška. Sarvam Khalvidam Brahma (Iš tiesų visa tai yra Brahmanas). Visi yra Dievo įsikūnijimai. Iš tiesų viskas, ką matote, yra ne kas kita, kaip Kosminis Dievo pavidalas (Vishva virat svarupa).

Sahasra Sirsha Purushaha

Sahasraksha Sahasrapad

(Tūkstančio galvų, tūkstančio kojų ir tūkstančio akių Dievybė persmelkia viską).

Tai reiškia, kad visos galvos, visos kojos ir visos akys, kurias matome šiame pasaulyje, priklauso Dievui. Kai buvo ištartas šis Vedų teiginys Sahasra Sirsha, pasaulyje tebuvo keletas tūkstančių žmonių, bet dabar šis skaičius siekia keletą milijardų. Anomis dienomis žmonės kiekvieną laikė dievišku. Jie tikėjo Vedų teiginiu Sarva Bhuta Namaskaram Kesavam Pratigachchati (Visų būtybių pasveikinimas pasiekia Dievą). Ishvara Sarva Bhutanam (Dievas gyvena visose būtybėse). Isavasyam Idam Sarvam (Visa visata yra persmelkta Dievo). Dievas neribojamas tam tikros vietos. Dievas yra čia, Dievas yra ten ir Jis yra visur. Jūs matote skirtumus, klaidinami iliuzijos, bet Dievas yra Vienas, ir tik Vienas. Guru pareiga – propaguoti tokį vienovės principą.

Šiandien yra daug gerų mokinių, bet labai sunku rasti tikrą guru. Tarp mūsų studentų yra daug gerų vaikinų. Tačiau jeigu vienas ar du yra blogi, visi pelnys blogą vardą ir bus nubausti. Mažas pavyzdys. Kai naktį jums įkanda vienas ar du moskitai, kitą rytą jūs purškiate insekticidus ir sunaikinate visus moskitus, nors jums įkando tik keli. Panašiai ir Dievas baudžia tuos, kurie susideda su bloga draugija. Būtent todėl yra pasakyta: Tyaja Durjana Samsargam; Bhaja Sadhu Samagamam; Kuru Punyam Ahorthram (Bėkite tolyn nuo blogos draugijos; ieškokite geros draugijos ir dieną naktį darykite gerus darbus).

Kai blogos savybės, tokios kaip pyktis ir pavydas, suveši jumyse, nesileiskite jų valdomi. Jūs jas valdykite. Nuolat sakykite sau: „Pyktis – bloga savybė. Jis pridarys bėdų ir galų gale mane pražudys“. Kai supykstate, tyliai pasėdėkite vienoje vietoje ir atsigerkite šalto vandens. Kartokite Dievo vardą. Tada jūsų pyktis pamažu nurims. Jei pyktis nepraeina, nueikite į nuošalią vietą ir sparčiai nužingsniuokite pusę mylios. Taigi yra daug paprastų būdų savo pykčiui suvaldyti. Bet šiandieninis jaunimas nė kiek nesistengia valdyti savo pykčio. Kai tik jie supyksta, supranta tai kaip galimybę išlieti pyktį ant kitų įžeidinėjimais. Tai – didžiausia nuodėmė. Melsdamiesi ir kontempliuodami Dievą turėtumėte stengtis suvaldyti savo blogąsias savybes.

Meilės įsikūnijimai!

Pirmiausia valdykite savo žvilgsnius ir liežuvį. Jūs labai nusidedate žiūrėdami į tai, kas bloga, ir dėl to sulauksite pasekmių. Kadangi savo pojūčiais naudojatės blogiems tikslams, jūsų vaikai irgi turės blogų polinkių. Todėl nematykite blogio, negirdėkite blogio ir nekalbėkite blogai. Senaisiais laikais žmonės rūpindavosi, kad nėščios moterys nematytų ir negirdėtų nieko blogo. Jie pasakodavo joms šventas Viešpaties istorijas, maitindavo jas geru maistu ir pasakodavo tik geras naujienas. Jie taip darė todėl, nes žinojo, jei motinos jausmai bus geri, tada ir jos vaikų mintys taip pat bus geros. Tėvų padarytos nuodėmės tikrai paveiks ir vaikus. Kartą besilaukiančiai kūdikio Subadrai Ardžuna aiškino, kaip įeiti į Padmavjuhą (lotoso labirintą). Jis smulkiai paaiškino jai, kaip į jį įeiti, o kai jau ruošėsi pasakyti, kaip išeiti, apsireiškė Krišna ir sustabdė Ardžuną, sakydamas: „Tai neleistina. Visą tą laiką tavęs klausėsi ne Subadra, o kūdikis jos įsčiose“. Būtent todėl Abhimajus tik žinojo, kaip įeiti į Padmavjuhą, bet nežinojo, kaip iš jo išeiti. Dėl to jis pakliuvo į pinkles, pasiklydo labirinte ir galų gale buvo nužudytas.

Dievas stebi viską, ką jūs darote. Galite manyti, kad kiti nežino, kokios jūsų pareigos. Galite apgauti kitus žmones, bet ar galite kada nors apgauti Dievą? Jis žino viską. Todėl visada darykite gera. Visos jūsų nuodėmės bus atleistos, kai teisingai naudositės savo pojūčiais. Kai supykstate, prarandate visą gebėjimą skirti ir elgiatės nežmoniškai. Taigi kai tik supykstate, tuojau pat eikite iš tos vietos. Geriau būti toliau nuo nuodėmės, nei padaryti nuodėmę ir vėliau gailėtis.

Noriu pasakyti jums dar vieną dalyką. Galbūt jus įskaudins tai, ką dabar rengiuosi jums pasakyti, bet Aš tuo džiaugiuosi. Nuo šios dienos Aš niekam nebeduosiu padanamaskaro, nes Aš ir jūs esame viena, Dievas yra visuose. Ishvara Sarva Bhutanam (Dievas gyvena visose būtybėse). Supraskite šią tiesą. Nuo šios dienos Aš nusprendžiau niekam nebeduoti namaskarų. Galite nusilenkti savo tėvams, jei jie ir jūs nežinote, kad Dievas yra visuose. Kadangi Aš žinau šią tiesą, Aš jos laikysiuosi. Ta pati atma yra jumyse, Manyje ir kiekviename kitame. Todėl niekam nereikia liesti kojų. O jeigu jūs vis tiek norite tai daryti, darykite mintyse. Sudėkite savo delnus drauge ir sakykite: „Svami, aš aukoju Tau savo dešimt indrijų“ (5 pojūčiai ir 5 veikimo organai). To pakanka. Jums nereikia prisiliesti prie Mano kojų. Supraskite tiesą, kad Dievas yra jumyse, ir elkitės atitinkamai. Tada tapsite Dievu. Jei kam nors leidžiama prisiliesti prie pėdų, kiti pavydi. Aš nebeleidžiu šito daryti tik todėl, kad jums nekiltų tokie pavydo jausmai. Kad ir kur būtumėte, aukokite namaskarą mintyse. Tai teikia Man džiaugsmą. Sakiau jums tai daugybę kartų, bet jūs taip nesielgiate. Liesti Svamio kojas ir Jį liaupsinti yra neteisingos praktikos. Nuo šios Guru purnimos puoselėkite šventus jausmus ir mėgaukitės aukščiausia ramybe ir palaima. Kiekvienas žmogus stengiasi pasiekti palaimą. Kaip jis gali ją pasiekti? Žmogų sudaro penki apvalkai – annamaja koša (maisto apvalkas), pranamaja koša (gyvybinės energijos apvalkas), manomaja koša (mentalinis apvalkas), vidžnanamaja koša (išminties apvalkas) ir anandamaja koša (palaimos apvalkas). Dėkite visas pastangas, kad priartėtumėte prie vidžnanamaja košos. Tik tada pasieksite anandamaja košą. Gyvenkite laimingą ir palaimingą gyvenimą ir dalykitės savo laime su kitais. Jūs nežinote, kokia didelė yra ši palaima. Kaip mažas medžio gabalėlis, įmestas į ugnį, virsta ugnimi, taip ir jūs, mintimis būdami su Manimi, tapsite dieviški. Jūsų protas nušvis ir išsklaidys neišmanymo tamsą.

Nenusiminkite, kad Svamis su jumis šitaip kalbėjo. Supraskite, kad tai jums į gera. Malonumas – tai tarpas tarp dviejų skausmų. Kai per daršaną jūs puolate prie Mano kojų, kitus tai gali trikdyti. Nuo šios dienos teisingai naudokitės savo pojūčiais ir laikykitės to, kas buvo jums pasakyta dėl padanamaskaro.