Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

KLAUSYKITĖS VISATOS MOKYTOJO
IR TAPKITE IDEALIU ŽMOGUMI

 

Satjos Sai Babos gimtadienio šventė

2002 m. lapkričio 23 d.

Prašanti Nilajamas

 

Kas verčia saulę kas rytą patekėti, o vakare nusileisti?

Kas verčia žvaigždes naktį šviesti, o dieną  pasislėpti?

Kodėl vėjas visą laiką, nė akimirkos nepailsdamas, pučia ir palaiko gyvas būtybes?

Kas verčia upes amžinai tekėti, gražiai raibuliuoti  ir maloniai čiurlenti?

Kokia yra  kūrinijos iliuzijos priežastis?

Iš kur atsiranda religijų, bendruomenių, tautų  ir turto skirtumai?

Kas tas Valdovas, kuris daro visus šiuos stebuklus?

Klausykitės Jo žodžių ir pakluskite Jo įsakymams.

(Telugu eilės) 

 

Meilės įsikūnijimai,

 

Kiekvienas žmogus ir kiekviena gyva būtybė trokšta pasiekti ramybę ir laimę. Kiekvienas stengiasi suprasti gyvenimo tikslą. Bet jiems nesiseka. Tik vienas iš milijono ryžtingai stengsis iki galo ir nepasiduos, kol pasieks tikslą. Paprasti mirtingieji visai nesistengia to daryti, nes jie mano, kad tai jiems nepasiekiama. Jie praleidžia savo gyvenimą  siekdami fizinių ir efemeriškų malonumų. Jie apsigauna manydami, kad maistas, apdaras ir pastogė yra trys svarbiausi žmogaus gyvenimo tikslai. Jų gyvenimas sukasi aplink žmonas ir vaikus. Jie nesuvokia, kad gyvenimo tikslas yra aukštesnis.

Žmonės eina įvairiais keliais, kad pasiektų amžinąją palaimą. Taitirija Upanišada šiame kontekste pateikia paukščio pavyzdį. Šio paukščio galva – tai uolumas ir užsidegimas (shraddha). Kairysis ir dešinysis sparnai atitinkamai lyginami su vidine tvarka (ritam) ir tiesa (satyam). Kūnas simbolizuoja tikrąjį Aš (Mahatattvam), o uodega – vienybę su Dievu (jogą). Kas yra ritam? Trikalabadyam Ritam  (Vidinė tvarka yra tokia pati praeityje, dabartyje ir ateityje). Uolumas ir užsidegimas (shraddha) yra labai svarbūs. Shraddhavan Labhate Jnanam (Uolumu pasiekiama išmintis). „Bhagavadgytoje“ Krišna pasakė: „Mane pasiekia uolusis“. Jis dar pasakė: „Aš esu užsidegimo ir uolumo (shraddha) įsikūnijimas“. Neturintis užsidegimo žmogus negali atlikti net ir  mažo darbelio. Uolumas ypač svarbus dvasingumo srityje. Tvirtas ir nesvyruojantis tikėjimas virsta uolumu ir užsidegimu. Upanišados įvairiais būdais skelbė uolumo (shraddha) principą. Išmintis, pasiekta uolumu (shraddha), yra išsilaisvinimas (tarakam). Uolumo stoka yra vergija (marakam). Privalu suprasti, praktikuoti ir propaguoti išsilaisvinimo (taraka) principą. Tai esminis Taitirijos mokymas.

 

Meilės įsikūnijimai,

Taitirija Upanišada pabrėžia, kad reikia būti uoliam  visose gyvenimo srityse. Uolumas (shraddha) dvasingumo srityje yra išsilaisvinimo mantra. Ji amžina ir nemirtinga. Žmogus gali pasiekti išmintį (jnana) tik tada, kai jis išskaistins savo širdį, puoselėdamas penkis aspektus: uolumą (shraddha), tiesą (satyam), vidinę tvarką (ritam), vienybę su Dievu (yoga) ir tikrąjį Aš (Mahatattvam). Išmintis (jnana) – tai ne knyginės žinios. Vienovės patyrimas yra išmintis (Advaita Darshanam Jnanam). Visoje dualizmo regimybėje slypi vienovės principas kaip pagrindas. Tai esminė tiesa, kurios moko Taitirija Upanišada.

Kai Adi Šankara žygiavo savo pergalingą žygį (jaitra yatra), šiaurės Indijoje jis susitiko didį mokslininką, vardu Mandara Mišra. Šankara įsitraukė su juo į mokslinius ginčus. Ubhaja Bharati, Mandaro Mišros žmona, buvo taip pat didžiai išsimokslinusi. Ji gerai išmanė tvarkos (ritam), tiesos (satyam), tikrojo Aš (Mahatattvam) ir kt. principus. Buvo nuspręsta, kad jei Mandara Mišra pralaimės debatus, jis turės tapti sanjasiu (klajokliu asketu). Šankara paskyrė Ubhają Bharati būti disputo teisėja. Per debatus ji labai dėmesingai klausėsi argumentų ir kontrargumentų, buvo bešališka spręsdama ir paskelbė Šankarą nugalėtoju. Būdama išmintinga, ji nesijautė nuskriausta dėl to, kad jos vyras pralaimėjo debatus. Laikydamasis nustatytų sąlygų, Mandara Mišra tapo sanjasiu. Ubhaja Bharati, kaip jo „antroji pusė“ (ardhangi), pasekė jo pavyzdžiu. Ir žmona, ir vyras atsižadėjo pasaulio ir skelbė išminties kelią. Žmogaus gyvenimas neturi vertės, jei žmogus neįgyja išminties.

Yra pasakyta: „Maistas yra Brahma, esmė yra Višnus, tas, kuris ragauja, – tai Mahešvara“ (Annam Brahma, Raso Vishnuh, Bhokta Devo Maheshvara). Jie atitinka kūną, protą ir veiksmus.

„Tie, kurių mintys, žodžiai ir darbai yra visiškai darnūs, yra kilnūs žmonės“ (Manasyekam Vachasyekam Karmanyekam Mahatmanam).

Minties, žodžio ir veiksmo vienybė – tai „kosminė tvarka“ (ritam). Jie simbolizuoja Brahmos, Višnaus ir Mahešvaros Trejybę. Todėl kiekvienas turėtų siekti šių trijų tyrumo. Imkime kaip pavyzdį lempos stiklą. Po kurio laiko ant jo nusėda plonas suodžių sluoksnis. Šviesa tampa blausi. Tik nuvalę stiklą, galite aiškiai matyti šviesą. Būtent tai turite padaryti. Suodžius ant stiklo galima palyginti su ego, kuris apima jūsų protą. Būtent dėl ego jūs negalite matyti dieviškosios išminties liepsnos (divya-jnana-jyoti). Kaip ego įeina į jūsų protą? Jis įeina į jūsų protą, kai jūs iškrypstate iš tiesos kelio. Jūs tampate egoistais tada, kai nesugebate pažinti savo tikrojo Aš ir jus užvaldo pasaulietiškos mintys ir jausmai. Kad ištirpdytumėte ego, turite pažaboti pasaulietiškas mintis ir jausmus. Neįmanoma pasiekti išminties, neatsikračius ego. Jei norite išvysti spindinčią atmos šviesą, turite nuvalyti ego suodžius, temdančius jūsų protą. To mokė Ubhaja Bharati.

Ji gyveno ašrame ant Gango upės kranto ir mokė moteris dvasinės išminties. Daug moterų tapo jos mokinėmis. Kiekvieną rytą jos eidavo į Gangą maudytis. Šalia jų kelio gyveno sanjasis, kurį žmonės vadino pažinusiu Dievą (Brahma-jnani). Jis iš tiesų buvo visko atsižadėjęs ir pilnas išminties, bet labai prisirišęs prie mažo molinio puodo, kuriame laikydavo vandenį. Vieną dieną jis gulėjo pasidėjęs puodą po galva, kad kas jo nepavogtų. Ubhaja Bharati, eidama su mokinėmis į Gangą maudytis, tai pastebėjo ir tarstelėjo: „Nors jis ir išmintingas, bet turi vieną trūkumą. Jis atsižadėjo pasaulio, bet tebėra prisirišęs prie savo molinio puodo, kurį pasideda po galva“. Sanjasis nugirdo jų pokalbį ir supyko. Kai Ubhaja Bharati su mokinėmis grįžo išsimaudžiusios, jis numetė puodą ant kelio, norėdamas parodyti, kad nėra prie jo prisirišęs. Pamačiusi tai, Ubhaja Bharati pasakė: „Aš maniau, kad jis turi tik vieną trūkumą – prisirišimą (abhimana). Dabar matau, kad jis turi dar vieną – ego (ahamkara). Ar gali prisirišęs ir egoistiškas žmogus būti išmintingas (jnani)?“ Tai atvėrė sanjasiui akis.

Ubhaja Bharati keliavo po šalį skersai išilgai, skelbdama ir rodydama išminties kelią. Moterys iš prigimties yra tikros (vijnana), geros (sujnana) ir amžinos (prajnana) išminties įsikūnijimai. Jos – visų vertybių lobynas. Bet dėl Kali amžiaus poveikio į moteris žiūrima iš aukšto. Tai didelė klaida. Jas reikia gerbti. Šiandien moterys lenktyniauja su vyrais  dirbdamos. Bet prieš tai darydamos, jos turėtų pasirūpinti savo namų reikalais.

Jei visos moterys eis dirbti, kas rūpinsis jų namais?

Jei vyras ir žmona eis į kontorą, kas tvarkys jų namų ūkį?

Jei moterys eis mokyti kitų vaikų, kas mokys jų vaikus?

Jei moterys išeis su knygomis rankose, kaip vyrai, kas ruoš valgyti?

Uždirbusios pinigų, jos gali išspręsti kai kurias  finansines problemas,

bet kas išspręs namų problemas?

Jei rimtai pagalvosite, dirbanti moteris negali būti laiminga.

(Telugu eilės)

 

Jei moterys eis dirbti ir uždirbs pinigų, finansiniai sunkumai galbūt bus įveikti, bet namų fronte kils daug problemų. Moterys – drąsos ir ryžto įsikūnijimai. Jos tvirtai atlaikys visus sunkumus ir apsaugos savo šeimos garbę. Jos pelnys Grihini (namų židinio deivės) reputaciją.

Žmogus turi eiti Tiesos keliu, kad įgytų išminties. Yra pasakyta: „Kalbėk Tiesą, kalbėk maloniai, nekalbėk nemalonios tiesos“ (Satyam Bruyat, Priyam Bruyat, Na Bruyat Satyam-apriyam). Tai atitinka moralines, dharmines ir dvasines vertybes. Tiesoje yra viskas. Jums nereikia ieškoti Dievo šventyklose. Tiesa yra Dievas. Ji persmelkia viską. Ji visiems suteikia gausą ir klestėjimą. Todėl eikite Tiesos keliu. Laikykitės teisingumo. Įgykite išminties. Pirmasis šios dvasinės praktikos žingsnis yra tinkamas maistas. Išvalykite maistą, paaukodami jį Dievui. Maistas yra Dievas (Annam Brahma). Laikykite maistą Brahmos įsikūnijimu. Maisto esmė, kuri pasklinda po visas jūsų kūno dalis, yra Višnaus įsikūnijimas (Raso Vishnuh). Ragaujantis maistą iš tiesų yra Šivos principo įsikūnijimas (Bhokta Devo Maheshvara). Kai žmogus puoselėja tokius šventus jausmus, jis pats tampa Šiva.

Šiva simbolizuoja visišką pasiaukojimą ir atsižadėjimą. Šiame pasaulyje kiekvienas yra prisirišęs prie kūno (dehabhimana). Tačiau Šiva šio prisirišimo visiškai neturi. Jis prisirišęs tik prie atmos (atmabhimana).

Jo tankius plaukus puošia mėnulis,

Vėsūs Gango vandenys teka Jo susivijusiomis garbanomis,

Kaktos viduryje švyti išminties akis,

O purpurinis kaklas žvilga tarsi gervuogė.

Jis pasipuošęs gyvačių apyrankėmis ir diržu,

Visas Jo kūnas išteptas vibhučiu,

Jo kaktą puošia kum kum taškas,

Jo rausvos lūpos blizga nuo betelio sulčių,

Auksiniai, deimantais nusagstyti auskarai siūbuoja jo ausyse,

O visas jo tamsus kūnas spindi dieviška šviesa.

(Telugu eilės)

 

Sykį Parvatė priėjo prie Viešpaties Šivos ir pareiškė norą turėti savo namus. Ji tarė: „O Viešpatie, Tu eini nuo namo prie namo, melsdamas išmaldos, ir nesirūpini, kad mes turėtume būstą. Kaip galime gyventi kartu be tinkamos pastogės?“ Šiva nuramino ją, sakydamas: „Parvate, kokia nauda iš namo? Dar mums į jį neįžengus, jame įsiveis žiurkės. Mums reikės katino, kad jas išgaudytų. Paskui turėsime pirkti karvę, kad galėtume pagirdyti katiną pienu. Šitaip mūsų poreikiai didės ir mes prarasime proto ramybę. Geriau nepuoselėk tokių troškimų“. Šiva neturi prisirišimo prie kūno. Jis yra atsižadėjimo įsikūnijimas. Visiškas atsižadėjimas suteikia išmintį. Tai Šivos mokymas žmonėms.

Kas yra išmintis? Minties, žodžio ir veiksmo tyrumas yra tikroji išmintis. Jūsų kūnas, protas ir veiksmai turi būti tyri. Todėl yra pasakyta: „Žmonija turi studijuoti, kas yra žmogus“. Vadinasi, tikrasis žmoniškumas yra minties, žodžio ir veiksmo vienybė. Tai praktikuoti yra labai paprasta ir lengva. Bet to daryti niekas nesistengia. Nors netoliese teka Gangas, žmonės nepasineria į jį ir nenusiprausia. Žmonės nepasinaudoja jiems teikiamais patogumais. Tai tingumo ir tamsumo (tamogunos) ženklas. Turite atsikratyti šios gyvuliškos savybės, puoselėti savo žmoniškumą ir pakilti į dievišką lygmenį.

 

Meilės įsikūnijimai,

Siekite širdies tyrumo. Tegu tai bus svarbiausia jūsų pastanga. Turėdami tyrą širdį, viską galite pasiekti. Jei norite išskaistinti savo širdį, turite valgyti šventą maistą. Tas, kuris verda maistą, turi vadovautis šventais jausmais. Senovėje ortodoksai braminai valgydavo tik savo žmonų ruoštą maistą. Todėl, kad namų šeimininkės, ruošdamos maistą,  linki gerovės visai šeimai. O jei jūs pasamdote virėjus, Dievas žino, ką jie jaučia, gamindami valgį... Nešventos virėjo mintys įsiskverbia į maistą ir užnuodija jūsų protą. Maistas yra Dievas (Annam Brahma). Todėl jį reikia gaminti su šventais jausmais. Vien fizinės švaros nepakanka, ir protas turi būti švarus. Turite žiūrėti, kad maistui vartojamos daržovės būtų gaunamos  tinkamu būdu. Pavyzdžiui, vyras parneša daržovių iš turgaus. Galbūt jis pasinaudojo savo valdžia ir nesumokėjo už jas, o gal patys pardavėjai įsigijo tas daržoves nedorai. Suvalgius tokių daržovių, jūsų protas užsiteršia. Jūs nesuvokiate, kad maistas, kurį valgote, lemia jūsų poelgius.  Nešventas maistas verčia jus daryti nešventus darbus.

 

Meilės įsikūnijimai,

Valgykite tik pasimeldę ir paaukoję maistą Dievui. Tik tada maistas taps pašventintas ir apšvies jūsų intelektą. Vienuolyne, netoli Šivanandos ašramo, gyveno sanjasis. Jis buvo labai pamaldus. Sykį pagyvenęs verslininkas paaukojo pinigų, už kuriuos turėjo būti pamaitinti ašramo gyventojai vienuoliktąją dieną po jo jaunos žmonos mirties. Būdamas turtingas, verslininkas kažkaip suviliojo jaunos merginos tėvą pinigais ir vedė jo dukterį. Ji leido laiką, apverkdama savo likimą verslininko namuose. O vieną dieną, pasibjaurėjusi tokiu gyvenimu, ji šoko į Gangą ir pasiskandino.

Verslininkas vienuoliktąją dieną atliko laidotuvių apeigas. Ašrame galiojo paprotys,  kad virtas maistas nepriimamas. Todėl verslininkas davė reikiamą sumą pinigų maistui paruošti. Tyraširdis sanjasis pavalgė to maisto drauge su kitais ašramo gyventojais. Tą naktį jis negalėjo užmigti, o kai užmigo, jam prisisapnavo jauna mergaitė. Jis pamanė: „Aš niekad neturėjau tokių minčių ir netrokštu jausminių malonumų, tai kodėl man sapnuojasi tokie blogi sapnai?“ Tą pačią viziją jis išvydo net per meditaciją. Tada jis nuėjo pas savo guru Satčitanandą ir, viską papasakojęs apie savo nemalonumą, paklausė: „Svami, kodėl aš regiu tokius nešventus vaizdus?“ Guru patarė jam nesijaudinti. Jis pasikvietė verslininką, pasikalbėjo su juo ir išsiaiškino, kokia buvo jo žmonos ankstyvos mirties priežastis. Guru suprato, kad ji pasirodė sanjasio sapne todėl, kad šis pavalgė maisto, paruošto jos laidotuvėms. Nuo tos dienos sanjasis nustojo valgęs paruoštą maistą ir gyveno vien vaisiais ir pienu. Maistas būtinas kūnui palaikyti (Bhikshanam Deha Rakshanartham). Automobiliui reikia benzino, kad jis važiuotų, o kūnui reikia maisto, kuris jį palaiko. Taigi žmogus turi ką nors valgyti, kad kūnas gyventų. Kartais jūs sapnuojate blogus sapnus arba regite blogas vizijas per meditaciją. Tai blogo maisto rezultatas. Prieš gamindami valgį, turite pasidomėti, kaip jis buvo gautas. Tik tada, jei maistas gaunamas šventai, jis būna tinkamas valgyti.

Prieš valgydami turite pasimelsti:

Aukojimas yra Brahmanas, auka yra Brahmanas,

Paaukota Brahmano šventoje ugnyje, kuri yra Brahmanas.

Tik tas pasiekia Brahmaną,

Kuris visais savo veiksmais visiškai susivienijęs su Brahmanu.

 

Brahmarpanam Brahma Havir

Brahmagnau Brahmana Hutam

Brahmaiva Tena Gantavyam

Brahma-karma-samadhina (Bh.G. 4.24.)

 

Jei melsitės su šventais jausmais, maistas taps šventas.

Kartą karalius Vikramaditja surengė didelę konferenciją. Jis uždavė klausimą: „Kas aukštesnis – intelektas (buddhi) ar protas (medha)?“ Dalyviai sakė, kad protas aukštesnis. Bet Vikramaditja nesutiko su jų požiūriu. Jis sakė, kad intelektas (buddhi) aukštesnis, nes jis labai šventas ir jame slypi tikrojo Aš pažinimas. Intelektas yra aukščiau už protą ir pojūčius (Buddhigrahya Matindriyam).

 

Meilės įsikūnijimai,

Prieš valgydami, sukalbėkite šventąją mantrą. Tada joks nešventumas neįsiskverbs į jūsų širdį. Maistas yra Brahma; esmė yra Višnus; valgytojas yra Mahešvara (Annam Brahma; Raso Vishnuh; Bhokta Devo Maheshvara). Jie atitinka kūną, protą ir veiksmą. Minties, žodžio ir veiksmo tyrumas yra tikroji išmintis. Jums nereikia imtis jokios kitos dvasinės praktikos. Žmonės imasi įvairių dvasinių praktikų. Bet jos suteikia tik laikiną pasitenkinimą. Tačiau kai jūsų mintys, žodžiai ir veiksmai bus tyri, jūs patirsite amžinąją laimę.

 

Meilės įsikūnijimai,

Dieviškoji tvarka (ritam) yra tai, kas nesikeičia nei praeityje, nei dabartyje, nei ateityje. Tai tikroji išmintis. Tai, kas keičiasi, yra mirtis (marakam), o kas nekinta – tai išsilaisvinimas (tarakam).

„Per dvasinio mokytojo (sadguru) malonę supraskite išsilaisvinimo (tarakam) principą ir atraskite, kuo skiriasi amžinas nuo laikino. Pažinkite išsilaisvinimo (tarakam) arba mantros Soham paslaptį, kurią individuali siela (jivatma) kartoja be perstojo visose trijose būsenose – budravimo (jagrat), sapnų (svapna) ir gilaus miego (sushpti).“ (Telugu giesmė)

 

Galite išpažinti bet kurią religiją, priklausyti bet kuriai bendruomenei, bet turite suprasti šią išsilaisvinimo (taraka) mantrą. Šiandien žmonės vadina save pasekėjais, bet jų veiksmai neatitinka jų pretenzijų. Jų mintys, žodžiai ir darbai pilni netiesos ir nedharmiški.  Jų meilė sutepta savanaudiškumu. Jie dedasi pasekėjais, keliauja po pasaulį ir dirba visokius blogus darbus. Išoriškai jie atrodo pamaldūs, bet viduje pilni blogų polinkių. Dėl pinigų jie griauna savo gyvenimus. Turėtumėte saugotis tokių žmonių ir laikytis nuo jų kuo toliau. Nuodėmė yra net pažvelgti jiems į veidą.

Kai kurie pasekėjai sakė: „Svami, mes norime dalyvauti Tavo gimtadienio šventėje, bet negalime palikti savo darbo, todėl nusprendėme gauti biuletenį ir atvykti“. Aš jiems pasakiau: „Taip neteisinga daryti. Nesvarbu, kad jūs negalite atvykti, bet nesakykite netiesos.“ Laikykitės Tiesos įžado (Satyam Vrata). Tik tada galite išvysti visatos Viešpatį  (Sarvešvarą). Galite išskaistinti save malda. Išmintis nušvis jums per maldą, o ta malda yra: „Maistas yra Brahma, esmė yra Višnus, valgytojas yra Mahešvara“ (Annam Brahma; Raso Vishnuh; Bhokta Devo Maheshvara). Jokios kitos dvasinės praktikos nereikia.

Dvasiniams ieškotojams siūlomi devyni atsidavimo būdai. Tai klausymasis (shravanam), giedojimas (kirtanam), Višnaus kontempliavimas (Vishnu-smaranam), tarnavimas Jo Lotoso Pėdoms (padasevanam), Jo sveikinimas (vandanam), garbinimas (archanam), tarnavimas Jam (dasyam), draugystė (sneham), savęs atidavimas Jam (atmanivedanam). Turite puoselėti draugystę su Dievu. Jei Dievas bus jūsų draugas, jums paklus visas pasaulis. Tačiau deja, šiandien žmonės praranda savo draugystę su Dievu. Nelengva susidraugauti su Dievu. Bet turite labai stengtis. Jei susidraugavote su Dievu, turite tai išnaudoti, imdamiesi dvasinės praktikos. Nešvaistykite laiko tuščioms kalboms.

 

Meilės įsikūnijimai,

Visada kalbėkite Tiesą. Būtent tai turite šiandien išmokti. Tiesa yra jūsų gyvenimo pamatas. Tiesa iš tikrųjų yra Dievas. Todėl niekada neišklyskite iš Tiesos kelio.

 

Studentai,

Siekdami išsilavinimo ir klausydamiesi Svamio mokymo, turėtumėte tapti idealiais žmonėmis. Tolimiausių kraštų žmonės laukia progos čia atvykti. Esate palaiminti tos šventos galimybės – nuolat gyventi Dievo akivaizdoje, tad kuo geriausiai tai išnaudokite. Niekada nevartokite šiurkščių žodžių. Niekada nekalbėkite netiesos. Kartais Tiesos sakymas gali būti pavojingas. Tokioje situacijoje nesakykite nei tiesos, nei netiesos; patylėkite. Turite pakilti virš tiesos ir netiesos dualybės. Kadangi visi esate pačiame jaunystės žydėjime, tai geriausias laikas pasukti šventu keliu. Išsiruoškite anksti, važiuokite lėtai, nuvykite saugiai.

Man visiškai neįdomus Mano gimtadienių šventimas. Pasekėjai norėjo surengti šia proga įvairias programas. Bet Aš jiems neleidau. Kadangi jūsų čia susirinko daug,  šis renginys vyksta, kitu atveju Manęs jis nedomintų. Man kiekviena diena yra šventė. Aš visada palaimoje. Aš – amžinosios palaimos įsikūnijimas. Kokia tai palaima? Tai nėra tai, ką duoda kiti. Aš nelaukiu, kol kiti suteiks Man palaimą. Mano palaima kyla iš vidaus.

Dievas – amžinosios palaimos įsikūnijimas, Jis – absoliuti išmintis, vienas vienintelis, aukščiau už priešybes, nuolat besiplečiantis ir visa persmelkiantis kaip Dangus, tikslas, kurį nurodo teiginys „Tai tu esi“ (Tat Tvam Asi), amžinas, tyras, nekintantis, visos intelekto veiklos liudytojas, aukščiau už visas proto būsenas ir aukščiau už tris savybes (gunas) (Nityanandam, Parama Sukhadam, Kevalam Jnana-murtim, Dvandvatitam, Gagana Sadrishyam, Tattvamasyadi Lakshyam, Ekam, Nityam, Vimalam Achalam, Sarvadhi Sakshibhutam, Bhavatitam, Trigunarahitam).

Aš esu aukščiau už visas savybes. Tikėsite ar ne, esu įsikūnijusi palaima. Jei manote kitaip, tai klystate. Viskas, ką darau, yra jūsų labui, jūsų gerovei ir jūsų džiaugsmui. Gyvenkite palaimingą ir nesuteptą gyvenimą. Būtent to iš jūsų noriu. Niekada nejaučiu nei nerimo, nei kančių. Ko turėčiau nerimauti, kai viską turiu? Aš neturiu troškimų. Viskas, ką sakau ar darau,  yra jums, o ne Man. Aš atėjau dėl jūsų. Todėl deramai Manimi pasinaudokite. Aš visada pasiruošęs, jei tik jūs puoselėjate šventas mintis. Gyvenkite dievišką gyvenimą. Kartais Aš su jumis nekalbu. Jūs manote: „Galbūt mes padarėme kokią nors klaidą, todėl Svamis su mumis nesikalba?“ Bet, tiesą pasakius, tai ne Mano būdas ieškoti kitų žmonių trūkumų. Mano žvilgsnis labai šventas. Aš visada matau jumyse gėrį. Blogis, kurį jūs matote, – tai jūsų pačių įsivaizdavimas. Kadangi tas blogis yra jumyse, jūs matote tą patį ir kituose. Bet Man net blogis atrodo kaip gėris. Todėl neabejokite Svamiu. „Abejojantis kentės“ (Samshayatma Vinashyati). Tikėkite tvirtai.

 

Meilės įsikūnijimai,

Gražiai sutikite svečius ir tinkamai juos pagerbkite. Dalinkite savo meilę visiems. Pamaitinkite alkanus. Tik tada turėsite proto ramybę. Suderinkite savo mintis, žodžius ir darbus. Nėra didesnės išminties už šią. Praktikuokite vidinę tvarką (ritam). Tai išsilaisvinimo (tarakam) kelias. Jei kartais jūs svyruojate, esate patys nelaimingiausi. Klaidžioti – tai beždžioniško proto prigimtis. Jūs priklausote žmonijai. Gimę žmonėmis, turėtumėte išsiugdyti proto pastovumą. Žmonija simbolizuoja išsilaisvinimą (tarakam). Beždžioniškas protas reiškia vergiją (marakam).

 

Meilės įsikūnijimai,

Šį gimtadienį turite išmokti kai ką labai svarbaus, t.y. nešvaistykite savo laiko tuščioms kalboms. Prarasto laiko nebeįmanoma susigrąžinti. Laikykite Tiesą Dievu.

Nėra aukštesnės dharmos už Tiesos laikymąsi (Satyannashti Paro Dharma). Todėl eikite Tiesos keliu ir elkitės teisingai.