Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Sai ligoninė Prašanti Nilajame

ŠRI SATJOS SAI GYDYMO ŠVENTOVĖ

Dr. A. N. Safaja

Įsteigdamas šią ligoninę Bhagavanas Šri Satja Sai Baba pakankamai garsiai ir aiškiai pareiškė, kad medicinos mokslas ir kenčiančių žmonių gydymas neturi būti naudojami pasipelnyti.

Per pastaruosius du dešimtmečius medicinos mokslas ir technologija pažengė taip greitai ir taip toli į priekį, kad sveikatos apsauga visose, o ypač besivystančiose šalyse, pajuto didelę naštą. Indija šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Pastaraisiais metais ir visuomeniniame, ir privačiame sektoriuje atsirado daugybė centrų, kuriuose gydoma pasitelkus naujausius medicinos laimėjimus. Nors atsirado daugiau aparatūros, tačiau pernelyg aukštos daugelio šiuolaikinių procedūrų (pvz., širdies, inkstų ir smegenų chirurgija) kainos šias gyvybę gelbstinčias priemones padarė neprieinamas paprastam žmogui, ypač kaimuose. Šiuolaikinės medicinos centrų įkūrimas miestuose taip pat nutolino juos nuo daugybės kaimo gyventojų. Tokia nepalanki situacija paskatino Bhagavaną Ši Satją Sai Babą įkurti Putapartyje, mažame Andra Pradešo valstijos kaimelyje, specializuotą ligoninę, kurios vienintelis tikslas naudoti pažangiausią diagnostiką ir gydyti naujausiais būdais be jokio mokesčio visus, kuriems to reikia. Ir visai nesvarbu, kur jie begyventų, kokios turtinės padėties, religijos, tikėjimo bebūtų ir iš kurios šalies beatvyktų.

Ligoninės tikslai

1999 metų lapkritį Šri Satjos Sai specializuotai ligoninei sukako lygiai aštuoneri metai, tiksliau – kardiologijos ir širdies chirurgijos skyriams aštuoneri metai, nes jie pradėjo veikti būtent tuo metu. 1991 metų lapkričio 22 dienos rytą 9 val. šio instituto chirurgo skalpelis palietė pirmojo mūsų paciento Šri Vidžajabaskaro, keturiolikmečio berniuko iš Anantapuro, odą, ir ligoninė ėmė dirbti visu pajėgumu. Nuo tada nebuvo dairomasi atgal. Laiminant Bhagavanui Šri Satjai Sai Babai, ligoninė augo ir plėtėsi šuoliais, priimdama pacientus ir teikdama labai profesionalią pagalbą ligoniams, kurie priklauso nepriveligijuotiems visuomenės sluoksniams.

Šiuo požiūriu Bhagavano pareiškimas dėlligoninės įsteigimo 1990 metų lapkričio 23 dieną yra nepaprastai svarbus. Jis pareiškė: „Kai steigiama kokia nors švietimo ar gydymo įstaiga, dažniausiai siekiama vienintelio tikslo – sukurti verslą. Mažai tėra pasirengusių teikti nemokamas paslaugas neturtingiesiems. Todėl nuo pat pradžių mes nutarėme netoli Prašanti Nilajamo už milijardą rupijų įkurti ligoninę. Čia nemokamai teikiamas aukštasis išsilavinimas, taip pat nemokamai bus gydomi ligoniai. Žmonės išleidžia šimtus tūkstančių rupijų širdies operacijoms Jungtinėse valstijose. O kas laukia vargšų? Kas jais rūpinasi? Nuvykę į miestą jie negauna net elementarios medicininės pagalbos. Tai pripažindami, mes ir pradėjome kurti didžiulį ligoninės projektą. Kas bebūtų: širdies šuntavimo operacija ar inkstų persodinimas, plaučių, galvos smegenų ar akių operacija, – viskas bus atliekama nemokamai. Taip buvo nutarta nuo pat projekto pradžios. Ligoninė bus atidaryta 1991 metų lapkričio 22 dieną.“

1991 metų lapkričio 23 dieną kalbėdamas apie ligoninės tikslus Bhagavanas sakė: „Viso pasaulio akys nukrypo į Putapartį. Visų pirmiausia turėtumėte paklausti, kodėl įvairaus profilio ir moderniausia ligoninė, kuri turėtų dirbti gerai išsivysčiusiame metropolyje, buvo įkurta kaime. Turtingieji už savo didelius turtus gali nuvykti visur ir gauti medicininę pagalbą. Tačiau vargšai kaimiečiai neturi už ką važuoti toli, kad pasigydytų. Ši ligoninė ir skirta tokiems vargšams žmonėms. Tai milžiniškas projektas. Numatyta, kad jis teiks pagalbą žmonėms tūkstantį metų. Ši ligoninė atidaryta tam, kad padėtų kaimo žmonėms, kenčiantiems nuo ligų. Tačiau jokio skirtumo tarp kaimo ir miesto žmonių čia nėra. Ligos puola ne tik kaimiečius. Ligoms nėra teritorinių skirtumų. Taigi ir teikiant pagalbą žmonės nebus skiriami. Mes padėsime visiems, kurie atvyks, ir neimsime jokio mokesčio.“

Ligoninės vaidmuo

Visiškai aišku, kad ši ligoninė turi suvaidinti simbolinį vaidmenį rytdienos pasaulyje. Negalima sakyti, kad viena tokio dydžio ligoninė pagydys viso pasaulio širdies, inkstų ar akių ligų ligonius. Jos teikiama pagalba tėra lašelis vandenyne, tačiau ji bus veikantis pavyzdys, kaip sudėtingos medicinos technologijos gali būti panaudotos nemokamai teikti pagalbą tiems pacientams, kuriems kitaip ji neprieinama. Šį modelį galima panaudoti visur, bet kokioje visuomenėje, pasiryžus bei sujungus mintis, žodžius ir darbus. Pakaktų labai mažos pinigų dalies, kuri net skurdžiausios šalies gynybos biudžete skiriama žmoniją naikinantiems ginklams gaminti, kad būtų pastatyta ir dirbtų daugybė tokių ligoninių. Tarsi ryški žvaigždė sušvitusi šiuolaikinio pasaulio medicinos horizonte Šri Satjos Sai medicinos mokslų institutas akivaizdžiai rodo, kokiais būdais reikia teikti žmonėms pagalbą. Štai jie:

Globališkumas. Bet kurioje pasaulio medicinos įstaigoje konsultavimas ir gydymas turėtų būti laisvai prieinami kaip prigimtinė kiekvieno sergančio žmogaus teisė, nepaisant šalies, religijos, odos spalvos ar ideologijos.

Dekomercializacija. Medicinos mokslas ir gydymas neturi būti parduodamas rinkoje kaip prekė. Medicinos priežiūros išlaidomis turi rūpintis pati visuomenė.

Žmogiškosios vertybės medicinos priežiūroje. Žmonės, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje (sveikatos apsaugos administratoriai, gydytojai, medicinos seserys ir technikai) turi būti labai „žmoniški“, humaniškos turėtų būti ir jų mintys, žodžiai ir darbai. Pagrindiniai gyvenimo kriterijai turėtų būti penkios žmogiškosios vertybės: Tiesa, Dora, Ramybė, Meilė ir Neprievarta. Juk svarbiausia matyti ne ligą, o sergantį žmogų.

Dvasinė sveikata kaip medicinos sąvoka. Šiuolaikinė medicina rūpinasi tik fizine ir psichine individo sveikata. Ji nesistengia stiprinti žmogaus dvasios, kuri yra dieviška jėga, sužadinanti jo fizines, psichines ar psichologines galias. Šiuolaikinė medicina prarado savo esminę savybę – ryšį su dvasingumu. Jei šio ryšio nesusigrąžins, medicina ar sveikatos apsauga niekada nebus holistinė – t. y. suvokianti žmogų kaip visumą – ir nepatenkins jai keliamų reiklavimų.

Dievo valia ir žmonių pastangos

Jei kokia nors vyriausybinė ar privati organizacija sumanytų geriausia diagnostikos ir terapijos įranga nemokamai teikti šiuolaikines medicinos paslaugas neturtingiausiems Indijos kaimo gyventojams ir imtųsi įgyvendinti šią idėją per metus, visiems tai atrodytų neįmanoma. Tačiau būtent tai 1990 metų lapkritį pasiūlė Satja Sai Baba, pareiškęs, kad visiškai plynoje vietoje bus pastatytas ir įrengtas pastatas, parinktas personalas, o po metų jau bus daromos atvirosios širdies operacijos.

Pasakojimas apie tai, kaip žmonės pajėgė įgyvendinti Dievo valią, yra iš tiesų nepaprastas. Per šešis mėnesius stebuklingai išaugęs nuostabus pastatas stūkso tarsi didinga gydymo šventovė. Įspūdinga pastato architektūra kiekvienam, einančiam į ligoninę tirtis ar gydytis, leidžia pajusti dieviškumo ir ramybės aurą; ji gaubia ir tuos, kurie čia dirba. Kaip buvo išpranašavęs Šri Satja Sai Baba, lygiai po metų buvo sėkmingai atliktos pirmos atvirosios širdies operacijos. 1991 metų lapkričio 22 dieną šią ligoninę iškilmingai atidarė Indijos ministras pirmininkas.

Ši ligoninė – tai paminklas tikėjimui penkiomis žmogiškosiomis vertybėmis. Ji yra atjautos, meilės, rūpesčio ir nesavanaudiško tarnavimo pavyzdys tuo metu, kai labai brangiai kainuojanti speciali medicinos pagalba yra nepasiekiama didžiajai daliai pasaulio gyventojų. Tarptautinėmis pastangomis pasiekta, kad kiekvienas ligoninės skyrius turėtų šiuolaikinę įrangą ir aukštos kvalifikacijos personalą: atsidavusius chirurgus, gydytojus, medicinos seseris, kitus medicinos darbuotojus ir technikus.

Nuo savo atidarymo dienos ligoninė auga ir plečiasi. Kardiologijos ir širdies chirurgijos skyriai su pagalbinėmis ir organizmą palaikančiomis tarnybomis veikia nuo 1991 metų lapkričio. Pometų, 1992 metų lapkritį, pradėjo veikti uronefrologijos skyrius, o dar po metų buvo atidarytas inkstų persodinimo padalinys. Nuo 1994 metų lapkričio dirba akių ligų skyrius. 1999 metų liepos 15 dieną Bhagavanas Šri Satja Sai Baba atidarė litotripsijos centrą, kuriame aukšto dažnio bangomis smulkinimi šlapimo pūslės akmenys.

Įsteigdamas šią ligoninę Bhagavanas Šri Satja Sai Baba pakankamai garsiai ir aiškiai pareiškė, kad medicinos mokslas ir kenčiančių žmonių gydymas neturi būti naudojami pasipelnyti.

Daugeliui gali pasirodyti keista, kad šioje „Palaimos buveinėje“ egzistuoja „Sveikatos buveinė“ – ligoninė. Galima stebėtis, kodėl vietoje, kuri skirta dvasios sveikatai, taip rūpinamasi kūno sveikata. Tačiau, kad pasiektume keturis žmogaus gyvenimo tikslus – dorą, turtą, troškimų išsipildymą ir išsilaisvinimą – svarbiausia turėti sveiką kūną ir protą.