Rašyti el. paštu
Į titulinį puslapį Rašyti el. laiską Svetainės medis
MokymasSvietimasSatja Sai BabaVeiklaOrganizacija

Satja Sai Baba – apie meilę

Meilė – dvasios Šviesa

Mano mokymas – meilė. Kur liejasi meilė, ten – ramybė, džiaugsmas, darna ir supratimas. Kur meilės srautas nutrūksta, ten kyla nesusipratimai ir įtampa; gyventi darosi sunku. Gyvenimo paslaptis – rasti save ir Dievą. Tada suvoksi, kad Dievas gyvena tavo širdyje ir pasireiškia meile ir džiaugsmu, tačiau privalai savo valią pajungti Dievo valiai, kad tu ir tavyje esanti Dievo jėga taptų viena. Dievas yra viskas, didžiulis meilės vandenynas, pripildęs visą visatą. Jei tik galėtum paprasčiausiai imti ir pakilti į aukštesnius sąmonės lygmenis, suvoktum savo įgimtą dieviškumą ir imtum gyventi darniai su visur esančiu Dievu. Meilė – vienintelis kelias, išvesiantis tave iš tyrų ir tamsos. Pažvelk į dangų ir pamąstyk apie Dievo šlovę bei visą kūriniją. Atverk savo širdį – tegu iš jos liejasi meilė ir pakeičia tavo gyvenimą. Tada savo mintimis, darbais ir meile galėsi padėti pasikeisti tiems, kurie gyvena šalia tavęs. Mylėk, mylėk, mylėk, – toks Mano mokymas.

Meilė – tai ne emocija, kuri atsiranda ir vėl išnyksta. Tai nuolatinis dieviškosios Tiesos atspindys mumyse. Kiekvieną akimirką mes ją duodame ir gauname, nepaisant to, ar mes tai žinome, ar ne. Kuo daugiau jos atiduodame, tuo daugiau turime. Meilė įveikia baimę, sugriauna atskirumo iliuziją. Kai mylime besąlygiškai, be prisirišimo, žinome, kad visi esame Viena.

Svarbiausia žmogaus pareiga, – kad dieviškos meilės srautas lietųsi į kiekvieną ir visus. Žmogus gimsta ne tam, kad gyventų pats sau. Tik paskyręs savo gyvenimą kitiems tarnauti jis taps kilnus ir patenkintas. Dievas pasiuntė žmogų į pasaulį, kad jis skelbtų ir įgyvendintų šį mokymą. Ar verta gimti žmogum, jei esi kaip molio gabalas, niekuo nenaudingas visuomenei?

Kūrimas, išsaugojimas, griovimas – viskas yra Meilėje. Kiek ilgai gyvens kūnas? Viskas laikina... Žmogaus gyvenimo tikslas – rasti šią amžiną Tiesą, kuri yra Meilė.

Kokia turi būti Meilė? Tai ne kūno, ne proto Meilė. Turite mylėti Dievą kiekviename jo pasireiškime, visose srityse.

Tik Meilę Dievui galima pavadinti šiuo šventu žodžiu – Prema. Tik tokia Meilė šventa, kuri paremta visišku savęs išsižadėjimu ir nukreipta tik į Dievo siekimą.

Meilė – tai žodis, kuris rodo siekį suvokti, kad daugybė – tai netiesa, kad realybė – Vienis. Meilė vienija, neapykanta skiria. Meilė sutapatina „aš“ ir „kita“, ir du mąsto, kalba ir veikia kaip vienas. Kai Meilė priima vis daugiau ir daugiau į savo glėbį, vis daugiau būtybių laikomos Vieniu. Kai mylite Mane, mylite visus, nes pradedate jausti, suprasti ir patirti, jog Aš esu visuose.

Visų pirma supraskite šią tiesą: Sai yra visuose. Kai nekenčiate kito, jūs nekenčiate Sai, kai nekenčiate Sai, jūs nekenčiate savęs. Kai įskaudinate kitą, atminkite, kad tas kitas yra jūs kitu pavidalu, kitu vardu. Pavydas įskaudina tuos, kuriems pavydima. Jei kitam sekasi, kodėl jūs turėtumėte pykti?

Iš tikrųjų jūs mylite save, nes kiekviename esate tik jūs. Dievas – tai tikrasis Aš kiekviename. Kai ką nors sužeidžiate, nukenčiate jūs patys, kai ką nors apgaunate, patys būnate apgauti. Nėra kitų. Jūs – gyvos Dievo kūno ląstelės. Jūs patys esate Dievas.

Matykite save visuose, mylėkite visus kaip save... Išmintingas žmogus mato save visur ir yra ramus. Jis džiaugiasi, kad jį supa tiek daug jo paties atspindžių. Štai požiūris, kurį turite išsiugdyti.

Mylėdami visuose matykite Dievą. Kokia nauda iš to, kad garbinate Dievą, o ignoruojate žmogų, Jo atvaizdą žemėje? Meilė Dievui turi reikštis Meile žmogui. Mylėkite ir būsite mylimi. Dievas yra Meilė ir Jį pažinti galima tik per Meilę.

Stenkitės sujungti daugybę į viena: savo ir kitų fizinius kūnus, šeimą, kaimą, bendruomenę, tautą, pasaulį. Taip pamažu apimkite vis daugiau ir daugiau, ir pasiekite vienybės būseną mintyse, žodžiuose ir darbuose. Tai Meilės sadhana, nes Meilė yra išsiplėtimas, sujungimas, bendrumas. Individas turi tapti visuotinu, turi išsiplėsti į kosminį pavidalą.

Svamio mokymo apie gyvenimą pasaulyje esmė – matyti kituose žmonėse tą esminę, pagrindinę savybę, kuri vadinasi Dievas, mylėti tą savybę ir nevarginti savęs nagrinėjant kitų žmonių veiksmus ir trūkumus.

Geriausia dvasinė disciplina, kuri gali padėti žmogui išsivaduoti iš iliuzijos ir pasiekti tobulos išminties būseną, yra Meilė. Puoselėkite gležną Meilės sėklą, kuri laikosi „aš“ ir „mano“. Tegu ji išsiskleidžia į Meilę esantiems aplink jus ir išauga į Meilę visai žmonijai. Tegu šis Meilės medis išskleidžia savo šakas virš gyvūnų, paukščių ir roplių, ir tegu Meilė apsupa visus daiktus ir būtybes visuose pasauliuose. Eikite nuo mažesnės Meilės į didesnę, nuo siauros – į platesnę.

Esu Meilės įsikūnijimas. Meilė – Mano instrumentas. Mano mokymas yra Meilė. Mano gyvenimo būdas yra Meilė. Žmogus nieko vertingesnio už Meilę negali pasiekti.

Dievas yra Meilė. Meilė yra Dievas. Ryšys turi būti tik tarp Meilės ir Meilės. Kai sustiprės ši Meilė, galėsite džiaugtis nedualizmo būsena.

Visos būtybės yra Meilė. Meilė gelbsti ir tarnauja. Tik iš Meilės gali gimti gėris. Meilė atskleidžia Dievą, esantį visuose.

Gyvenkite Meilėje. Meilė nežino baimės, netiesos, troškimo, liūdesio. Meilė nežino sandėrio.

Tai, kas neišnyksta, kas palaiko vidinius jausmus, yra dieviška Meilė (Prema). Tik Meilė duoda ir duoda, Ji niekada neima. Vien tik Dievas duoda ir duoda. Ši Meilė dieviška. Ši Meilė gyvena širdyje ir visame kūne.

Meilė Dievui turi būti AMŽINAS ryšys.

Meilė – lyg kompasas. Kompasas visada rodo į šiaurę. Amžina Tiesa ir Meilė visada nukreiptos į Dievą. Kaip aliejus degdamas šviečia, taip Meilė apšviečia gyvenimą.

Nėra žmogaus, kuris nežinotų šio žodžio – Meilė. Visa Visata persmelkta šios Meilės. Meilė prilygsta tik Meilei. Neįmanoma Meilės apsakyti žodžiais. Meilė virš proto, ji neapibūdinama žodžiais.

Meilė neturi pavidalo. Ji neapsakoma. Meilę galite tik patirti.

Matykite Meilės akimis, klausykitės Meilės ausimis, dirbkite Meilės rankomis, mąstykite Meilės mintimis, jauskite Meilę kiekviename atome. Meilės Dievas ( Krišna ) ateis pas jus ant meilės bangos ir pripildys jūsų širdis savimi!

Kokia mintis, toks ir matymas. Akinių, kuriuos nešiojame, spalva nulemia, kokios spalvos jums atrodys daiktai. Jei nešiosite raudonus akinius, viskas atrodys raudona. Jei nešiosite žalius akinius, viskas atrodys žalia. Jei mintys bus tyros, pasaulis atrodys tyras. Jei žiūrėsite su Meile, mylinčia širdimi, visas pasaulis pasirodys kaip Meilės atspindys.

Kuo daugiau dalysitės Meile, tuo gilesnė Ji bus, tuo saldesnis bus Jos skonis, tuo didesnis džiaugsmas. Per Meilę žmogus gali priartėti prie Dievo ir būti Jo akivaizdoje, nes Dievas yra Meilė ir, kai žmogus gyvena Meilėje, jis gyvena Dievuje.

Meilė yra dieviška kūrybos energija, pripildanti viską, iš jos atsirado viskas, kas yra, ir jos dėka viskas egzistuoja. Meilė yra jėga, kuri laiko atomus...

Žmogui sunku suvokti šią Meilę. Fizinę, pasaulietišką meilę žmogus vadina tikra. Tai ne Meilė. Motinos ir vaiko meilė, motinos ir tėvo meilė – tai tik prisirišimas, ne meilė. Tai prisirišimas prie kūno, ne prie dvasios. Mes mylime kūną, mylime turtą, padėtį – kiek tai tęsis? Tai laikini dalykai. Fizinė meilė netikra, laikina.

Žmogaus meilė visą laiką keičiasi. Kai vaikas gimsta, motinos glėbys jam atrodo tikras dangus. Jis užauga, pradeda mokytis ir užmiršta tai. Jis galvoja apie studijas. Vėliau šeima jam atrodo amžinas, pastovus dalykas. Gimsta 2–3 vaikai ir jis pradeda bjaurėtis šeima. Jis pradeda galvoti, kaip užsidirbti pinigų ir užmiršta šeimą... Suartėjimai ir išsiskyrimai visą laiką keičia vienas kitą. Ši meilė nėra tikra Meilė. Tai nėra dvasinė Meilė, tai nėra begalinė Meilė.

Visa meilė žmogiškais ryšiais yra ne Prema, bet anuragja (prisirišimai). Ji – laikinos prigimties, tai interliudijos žmogaus kelionėje. Vienoje pakopoje atsiranda visi prisirišimai – tarp motinos ir sūnaus, vyro ir žmonos, o kitoje pakopoje – išnyksta. Priešingai šiems laikiniems prisirišimams, Meilė Dievui (Prema) yra kažkas visiškai skirtinga. Dievas amžinas – esąs prieš žmogaus gimimą ir po jo mirties. Dievas – be pradžios ir be pabaigos. Tikroji Meilė – tai Meilė Dievui.

Tėvų jausmas vaikams arba vaikų tėvams turi vadintis prisirišimu. Atsakas į lyties potraukį geriausiai gali būti pavadintas susižavėjimu ar iliuzija. Giminystė ar draugystė sukelia artimumo jausmą. Malonumas, kurį žmogus patiria turėdamas, ypač materialius objektus, gali būti pavadintas pasitenkinimu. Troškimas pasiekti aukštumas, kurios slypi Tiesoje – vien tik tai verta vadintis tuo šventu vardu – Prema.

Galite paklausti: „Svami! Jei žmogus elgiasi blogai, tai kaip galima jį mylėti? Kaip galima jį gerbti, kaip kad Tu mus mokai?“ Tokioje situacijoje pagalvokite apie vieną dalyką: kas gi yra tas, kuris daro bloga? Kas paskatino šį veiksmą? Kūnas jį atliko. Kas paskatino kūną? Protas. Kodėl jis buvo verčiamas jį atlikti? Dėl savo karmos įtakos – jo veiklos ir požiūrių per daugybę praeitų gyvenimų. O jo atmos neveikia joks veiksmas ar motyvas. Ta atma yra dieviška. Mylėkite ir gerbkite ją. Tai Mano atsakymas.

Meilė neturėtų būti normuojama pagal kastą, tikėjimą, ekonominę padėtį arba intelektą. Ji turėtų lietis visiškai laisvai, negalvojant apie padarinius, nes žmogaus prigimtis – mylėti.

Atskyrimas tų, kurie jums patinka, nuo tų, kurių nemėgstate, – tai grynai asmeninio skonio dalykas. Protas taip sudarytas, kad jis dalija kitus į kategorijas, tokias, kaip draugai ir priešai, geri ir blogi, trokštami ir netrokštami. Šis bruožas neišvengiamas, kol žmogus gyvena pasaulyje ir yra įsitraukęs į veiklą. Kada praktikuojate „draugystės“ su visais požiūrį, tada negali būti dviejų – tų, kuriems jūs patinkate, ir tų, kuriems nepatinkate, arba tų, kurie jums patinka, ir tų, kurie nepatinka. Tada gali būti tik VIENA. Kad išsiugdytumėte tokį požiūrį, turite puoselėti tris savybes: meilę, gailestingumą ir draugiškumą. Kai jūsų širdis paverčiama šių vertybių lopšiu, ji tampa Rojaus sodu, kuriame pykčio, pavydo ir godumo piktžolės nebeleidžia šaknų.

Meilė visą veiklą pripildo džiaugsmo ir ramybės. Meilė sutaurina mažiausią ir žemiausią. Mylėkite savajį Aš dėl Dievo, kurį jis įkūnija, mylėkite kitus, nes Dievas, esantis juose, kalba ir veikia per juos.

Jei Meilė yra visur, tai kodėl žmonės jos nepažįsta? Todėl, kad žmogaus širdis šiandien tapusi sausa, nederlinga žeme. Širdis užteršta. Širdis nešvari. Kodėl? Todėl, kad širdis pilna pasaulietiškų minčių. Nebelieka vietos šventai Meilei. Kai fizinė, pasaulietiška meilė atsitrauks, tada ateis tikra Meilė.

Iš visų vertybių Meilė yra svarbiausia. Meilė – tarsi požeminė srovė, tekanti per visas vertybes.

Meilė – charakterio pagrindas. Galite turėti daug visų kitų geidžiamų dalykų, bet jei neturite charakterio, t.y. doros, besiremiančios Meile, jūs neturėsite tikrosios Ramybės. Pinigai ateina ir išeina. O moralė? Ji ateina ir auga. Moralę reikia auginti širdyje ir maitinti ją Meile. Tik tada galime pasiekti teisingumo, saugumo, turėti įstatymus ir tvarką. Jei Meilė tarp žmonių susilpnės, tautos nusilps ir žmonija išnyks.

Kai žinosite, jog esate ne kas kita, o Dievybės kibirkštis, ir kad visi kiti žmonės taip pat yra tos pačios Dievybės kibirkštys, gerbsit juos ir tiktai mylėsit. Jūsų širdis bus kupina džiaugsmo, egoizmo padaryta žaizda užgis. Žmogus ieško džiaugsmo toli nuo namų, ramiose vietose ir nežino, kad džiaugsmo šaltinis yra jo širdyje, ramybės prieglobstis yra jame pačiame. Meilė yra Dievas. Dievas yra tobulos meilės įsikūnijimas. Tad Jį galima pažinti, suvokti, pasiekti ir mailėti tik per meilę. Mėnulį galima pamatyti tik mėnesienoje. Dievą galima pamatyti tik meilės spindesyje.

Vienokia meilė reiškiasi prisirišimu prie daiktų, prieraišumu prie giminių ir šeimos, daiktų troškimu. Kitokia meilė reiškiasi žmogiškaisiais santykiais, pagarba didiesiems žmonėms ir atsidavimu Dievui. Ugdykite meilę ir visos jos pusės bus išreikštos. Dvasinėje kelionėje yra tik vienas karališkas kelias – meilės kelias. Mylėkit visus kaip tos pačios Dievybės apraiškas, kaip savo pačių esmę. Mylėkit visas būtybes. To pakaks.

Meilė kaip mintis yra Tiesa – tai, kas niekada nekinta, yra be pradžios ir be pabaigos.

Meilė kaip jausmas yra ramybė, kai mūsų neveikia liūdesys ar džiaugsmas, pakilimai ar nuopuoliai.

Meilė kaip supratimas yra taikumas, – tai pagarba visai kūrinijai.

Meilė kaip veiksmas yra dora ir teisingas gyvenimas, – tai nesavanaudiškas tarnavimas visiems, netrokštant atpildo.

Meilė mato ne akimis, o širdimi. Jos ausys – širdies tyla. Jos liežuvis – tai gailestingumas. Gailestingumas, gerumas ir Meilė yra atskiri žodžiai, bet jie visi reiškia tą patį.

Turite jausti kito skausmą kaip savo paties, turite džiaugtis, kai kiti laimingi. Tai būdas suvokti visų vienybę.

Padėkite visada, neskaudinkite niekada.

Berkite Meilės sėklas į ištroškusias apleistas širdis; sudygę Meilės daigai užlies dykumą džiaugsminga žaluma, aromatą skleis Meilės žiedai, slėniuose čiurlens Meilės upės, kiekvienas paukštis giedos, kiekvienas vaikas dainuos Meilės dainą...

Žmogaus tarnavimas kitam gali padėti žmogui suvokti, kad Dievas – tai to paties tikrovė.

Meilė yra tiltas, padedantis pereiti nuo gimimo (ir mirties) į nebegimimą, nuo mirties į nemirtingumą. Kai pajusite, kad esate ne atskira siela, o pats esate Dievas, kai nebejusite žmogaus būties, o tik dieviškąją, tada nebeliks nei gimimo, nei mirties. Išsilaisvinimas ateis tada, kai kiekvieną mylėsite taip stipriai, kad suvoksite, jog esate tik Viena. Tegu jūsų širdis prisipildo meilės, tegu jūsų veiksmai būna dori, o jausmai – atjaučiantys; tada greičiausiai pasieksite Dievą.

Žmogus yra dieviškumo kibirkštis. Dieviškumą jis turi išreikšti kiekvienu savo veiksmu. Jam lemta veikti, jis negali gyventi nekvėpuodamas ar negalvodamas. Su kiekvienu oro gurkšniu jis privalo įkvėpti patyrimą, kad Jis yra aš; kiekviena mintimi jis privalo išreikšti ir patirti savo artumą Dievui. Dievas yra meilė; meilė yra pati dieviškiausia savybė, kurią žmogus gali lavinti ir išsiugdyti.

Aukščausiajam suvokti pakanka vien meilės. Meilė – tai neapykantos, priešiškumo ir prietarų nebuvimas. Tai taip pat tokios teigiamos ypatybės kaip užuojauta ir jautrumas, kai liūdite dėl kitų sielvarto ir džiaugiatės, kai kiti laimingi. Dievas turi keturias savybes, ir tik tada, kai jas lavinate, galite Jį suvokti. Tai Meilė, Grožis, Palaima ir Didybė. Jei augs meilė, to pakaks, kad jumyse atsirastų ir kitos trys savybės. Kai esate kupini Meilės Dievui, esančiam visoje kūrinijoje, ta pakopa yra Grožis. Kai panyrate Visuotinės Meilės jūroje, pasiekiate Palaimos viršūnę. Kai jūsų protas nebesitapatina su savimi ir įsilieja į Visuotinį Protą, tada patiriama neapsakoma Didybė.

Tikėkite ir būkite atsidavę, tada Dievo Malonė liesis per jus, pasireikšdama kiekvienu jūsų veiksmu, nes tai nebebus jūsų veiksmai, tai bus Jo veiksmai, ir jums nebereikės rūpintis jų padariniais. Visi veiksmai, žodžiai ir mintys nuo šiol bus tyri, prisotinti meilės, nešantys ramybę. Išskaistinkite savo širdis, kad jose atsispindėtų Viešpats visa savo didybe, visais savo nesuskaitomais pavidalais.

Gimkite meilėje, gyvenkite meilėje, mirkite meilėje. Tai reiškia, atsiraskite iš Dievo ir susiliekite su Dievu; tapkite meilės vandenyno bangele. Jūs neturite mirti, jūs turite susilieti ir realizuoti save. Toks jūsų likimas, toks jūsų kelionės tikslas.

Mylėkite visus, tarnaukite visiems. Tai – kelias į Dievą. Nesavanaudiškas tarnavimas – tai meilės išraiška.

Tarnauti – tai pamaitinti alkaną, paguosti nusiminusį, pagelbėti ligoniui ir kenčiančiam… Gailestinga širdis – tai Dievo šventovė.

Liekite Meilę visada, ar ji sugrąžinama, ar ne, ar ji neša sėkmę, ar ne. Tegu Meilė visada virsta tarnavimu, gerais darbais, maloniais paguodos, užuojautos ir padrąsinimo žodžiais, užjaučiančiomis ir mylinčiomis mintimis.

Darykite kitiems tai, ko norėtumėte, kad jie darytų jums. Džiaukitės, kai kiti džiaugiasi, kentėkite, kai kiti liūdi… Tebus vienoda Meilė visiems. Tegul žmonės žino, kad džiaugiatės, galėdami padėti. Kalbėkite su visais taip, lyg kalbėtumėte su Sai.

Puoselėkite tyrą, savanaudiškais troškimais nesuteptą Meilę. Dalykitės ta Meile su visais savo broliais ir seserimis. (…) Kito žmogaus alkis ir troškulys yra toks pat, kaip ir jūsų. Jo palaima ir liūdesys – tokie patys, kaip jūsų. Dalykitės ta palaima – dalijimasis sustiprins ją. Dalykitės tuo liūdesiu – dalijimasis jį susilpnins ir sumažins. Tegu jūsų Meilė teka į kitų širdis. Stovintis vanduo užsiteršia ir ima dvokti. Tekantis vanduo vėsus ir skaidrus.

Meilė – ne prekė, nesiderėkite dėl jos kainos. Tegu ji laisvai liejasi iš širdies, kaip Tiesos srautas, kaip išminties upė. Tegu ji kyla ne iš galvos ir ne iš liežuvio. Tegu ji kyla tobula ir laisva iš širdies. Tai aukščiausia pareiga, kilniausias dieviškumas.

Tobula Meilė atneša džiaugsmą. Tiesa, atsižadėjimas, ramybė ateina iš tobulos Meilės. Be Meilės žmonėms nėra jokios gerovės nei saugumo.

Niekam nejauskite neapykantos, neturėkite piktų kėslų. Ką beatstumtumėte, jūs atstumiate patį Dievą.

Mylėkite net savo priešus. Tai Sai idealas.

Visi dvasiniai keliai moko išvalyti širdį. Kiekvienas turi stengtis suprasti Meilės prigimtį. Meilė transcendentinė. Ji visa apimanti. Visa gamta yra Meilėje, visa visata – Meilėje. Meilė nėra kame nors ar kur nors. Viskas – joje. Meilė didesnė už visatą. Visa laikina visata egzistuoja toje Meilėje.

Kaip reikėtų puoselėti Meilę? Tai galima padaryti dviem būdais. Kitų trūkumus, kad ir kokie dideli jie būtų, visada laikykite nesvarbiais, nereikšmingais, o savo trūkumus – dideliais. Sielokitės ir atgailaukite dėl jų. Taip įgysite broliškumo ir pakantumo savybes.

Ką bedarytumėte sau ar kitiems, darykite atsimindami tai, kad Dievas yra visur – Jis viską mato, girdi ir žino.

Išminties šviesa gali šviesti ryškiai ir toli tik tada, kai širdyje įsitvirtina Meilė. Tyra Meilė, kuri nereikalauja atpildo. Tas, kuris myli dėl kokio nors atpildo arba tam, kad būtų mylimas, yra kaip tas nešikas, kuris neatplėšia akių nuo uždarbio.

Meilė svarbesnė už atgailą, giedojimą ir meditavimą. Ji yra pati svarbiausia.

Puoselėkite Meilę, gyvenkite Meilėje, skleiskite Meilę – tai dvasinės pastangos, kurios duos daugiausiai naudos.

Meilės nepasieksite medituodami ar atgailaudami. Negausite jos ir skaitydami šventuosius raštus. Dievo nėra nei Vedose, nei epuose, nei meditacijoje, nei atgailoje. Dievas gyvena kiekvieno širdyje, todėl turime nukreipti savo protą į savo širdį. Šiandien turime užčiaupti burną ir atverti širdį. Tik tada patirsime palaimą. Kaip čia yra, kad norite pasiekti meilę, nors patys esate tos Meilės įsikūnijimai?

Tikroji Meilė neprasideda ir nesibaigia. Ji – virš laiko, virš kūno prisirišimų.
Ji – AMŽINA.

Viskas yra laikina. Tiktai viena yra amžina, tai – dieviška Meilė. Jei gyvenimu nepelnote šios dieviškos Meilės, kokia iš jo nauda?

Gyvenimą turime skirti Meilei.

Dievas gyvena jūsų širdyje. Jis yra jūsų širdyje. Kai pajusite, kad Dievas jumyse, daugiau nebedarysite klaidų. Nieko nebijosite. Jums vadovaus sąžinė. Nieko nereikia bijoti. Gerbkite visus. Mylėkite visus. Tikėkite, kad kiekviename yra Dievas. Niekam nejauskite neapykantos – jokiai būtybei, jokiam žmogui. Ir niekada neužmirškite savo širdies – joje yra Dievas.

Tiktai per Premą galima suvokti paslėptą, nekintantį AŠ.

Raskite Meilės šaltinį savyje, tikėkite juo vis labiau, nuolatos jį gilinkite, stenkitės pagirdyti juo visą pasaulį, atmeskite visus ego prisilietimus prie jo, nenorėkite jokio atpildo iš tų, kuriems jį parodėte…

Turime išplėsti savo širdis. Kur iš tiesų yra mūsų širdis? Fizinė širdis – tai mūsų kūno komutatorius, bet tai ne ta širdis. Dvasinė širdis – visame kūne. Ji neturi ribų. Ji beribė. Ši Hrudaja, ši Širdis yra visur, ji apglėbia viską aplink.

Meilė – vienintelė alchemija, vienintelis kelias Kali jugoje (tamsos amžiuje). Ji – vienintelis tinkamas ginklas kovoti su blogais įpročiais. Negalima neapykantos nugalėti neapykanta. Neapykantą reikia sutikti su Meile. Meilė – pati svarbiausia ir ji gali daryti didžius stebuklus, keisdama žmonių būdą ir charakterį. Ji veikia žmogaus viduje, todėl ir pasikeitimai bus didesni ir tobulesni, nors pats gydymo procesas ir lėtas. Puoselėkite Meilę kiekvienam. Turite stengtis matyti tik gerąsias žmonių savybes. Niekas nėra tiktai blogas. (…) Neieškokite blogio, ieškokite gėrio. Matykite tiktai gera, būkite geri, darykite gera. Atiduokite Meilę, nelaukdami atsako ar įvertinimo. Tada neabejotinai suvoksite Dievą.

Gyvenkite mylėdami, meilėje, vardan meilės. Tuomet Viešpats, kuris yra įsikūnijusi meilė, apdovanos jus viskuo, ko jums reikia, nors ir nieko neprašysite. Jis žino, Jis – Motina, kuri maitina savo kūdikį nelaukdama, kol šis pradės verkti. Jo meilė tokia plati ir gili. Jis žino kiekvieną poreikį iš anksto ir skuba suteikti pagalbą, kurios jums reikia.

Reikia saugoti ir puoselėti meilės kibirkštį, kad ji galėtų pasiektų Dievą. Tada kiekvienas veiksmas bus dieviškas. Kiekvienas išoriniame pasaulyje kylantis atoveiksmis bus pilnas meilės ir pasaldintas nektaru. Mylite Dievą visose būtybėse, ir Dievas visose būtybėse atsako meile. Mylėkite Dievą, net jei jūsų daliai tektų sunkūs išmėginimai. Mylėkite Jį, net jei jus neigtų ir jums priekaištautų. Tik išbandymų tiglyje metalas išgryninamas ir apvalomas nuo šlakų. Dievą garbinti reikia pasirinkus vieną vardą ir vieną pavidalą. Tačiau jūsų ištikimybė neturėtų apsiriboti tik tuo pavidalu.

Pradėkite dieną su Meile.

Pripildykite dieną Meilės.

Užbaikite dieną Meile –

Tai kelias į Dievą.

Turite augti meilėje, plėsti meilę, mylėti, stiprinti meilę, o galiausiai tapti meile ir susilieti su Beribe meile, kuri yra Dievas. Visas jūsų gyvenimas turi būti meilė, su meile, meilei. Kitaip tariant, meilė, pasireiškianti tarnavimu tiems, kurie semiasi jos iš jūsų, o semdami gausina ir gilina ją.

Pajutęs dievišką meilę, žmogus turi proto ramybę, yra tyros širdies, ir jo nejaudina priešiškos aplinkybės, nesėkmės ar netektys. Ši stiprybė kyla iš meilės Dievui, ji suteikia žmogui pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimas savimi generuoja vidinę jėgą, kuri yra begalinė. Kiekvienas turi ugdyti pasitikėjimą savimi, kad galėtų patirti savojo Aš palaimą.

Meilei turėtų būti svetimos kokio nors atpildo ar atlygio viltys. Meilė, kuri kyla iš atpildo troškimo, nėra tikra meilė. Reikia puoselėti visiškai nesavanaudišką, besąlygišką meilę. Tai tikroji žmogaus pareiga.

Neturėtumėte melsti Dievo nereikšmingų, menkų dalykų, nes niekas negali žinoti, kokios vertės ir dieviško didingumo lobiai slypi Dievo malonės lobyne. Niekas negali suprasti ar atspėti, kokią šventą ir dievišką Malonę Dievas ketina dovanoti vertam pasekėjui. Todėl žmogus neturėtų siekti, trokšti ar melsti Dievo kokių nors menkniekių, tai tik mažina jo dieviškąją vertę. Už viską brangesnė yra Dievo meilė.

Melskitės Jam šitaip: „O Viešpatie! Leisk man turėti tik Tave“. Jei laimėsite Dievo malonę, galėsite gauti, ką tik norite. Būtent todėl Mira giedojo: „O širdie, gerk Dievo meilės nektarą“. Jei galite gauti Dievo meilę, trokšti ko nors mažesnio yra tas pats, kaip troškimus pildančio medžio prašyti kavos miltelių!

Tai, ko turite Dievo melsti, yra pats Dievas. Melsdamiesi neturėtumėte Viešpaties manieringai girti ar jam meilikauti, kad laimėtumėte Jo palankumą ar gautumėte Jo malonę. „O Viešpatie! Tu – užuojautos vandenynas! Tavo gailestingumas beribis! Tu – apleistųjų globėjas!“ Šitokie kreipiniai įkyri Dievui .Toks garbinimas siekiant malonės turi komercinį atspalvį. Tokiais garbinimais įgyta malonė yra visai netinkama. Rišiai ir jogai atgailavo šimtus metų, kad išvystų Dievo regėjimą, nes jie ėmėsi šios praktikos.

Meilės kibirkštį jumyse reikia saugoti ir palaikyti, kad ji galėtų pasiekti Dievą. Tada kiekvienas žmogus bus Dievas, kiekvienas veiksmas bus dieviškas, kiekvienas atsakas, kurį gausite iš išorinio pasaulio, bus pilnas meilės, pasaldintas tuo nektaru. Jūs mylite Dievą visose būtybėse, ir Dievas meiliai atsiliepia jums iš visų būtybių. Mylėkite Dievą, nors vargas gali būti jūsų likimas. Mylėkite Jį, nors esate atstumti ir peikiami. Nes tik išbandymų tiglyje metalas išgryninamas ir atskiriamas nuo priemaišų.

Mylėkite visas būtybes – to pakanka. Mylėkite nesitikėdami atlygio. Mylėkite vardan pačios meilės. Mylėkite, nes jūsų prigimtis yra meilė. Mylėkite, nes tai garbinimo forma, kurią jūs žinote ir mėgstate. Jei kiti laimingi, džiaukitės ir jūs. Jei kitiems sunku, kiek galėdami stenkitės jų dalią palengvinti.

Praktikuokite meilę tarnaudami. Šitaip suvoksite Vienybę ir atsikratysite žalojančio ego.

Tegul Meilė būna jūsų Jausmų karalystės valdovė! Karūnuokite protą kaip Minčių karalystės valdovą! Karūnuokite neprisirišimą kaip Veiklos karalystės valdovą!

Meilė suminkština pačią kiečiausią širdį. Jei nėra laisvos, tikros ir nesavanaudiškos meilės, nepadės jokia dvasinė disciplina. Be jos šventųjų giesmių giedojimas yra kvėpavimo švaistymas, gera draugija – laiko švaistymas, o meditacija – savęs apgaudinėjimas. Giesmių giedojimas, bendravimas su dvasinga draugija ir meditacija, skatinami meilės kupino proto, gali suteikti ramybę, džiaugsmą ir išmintį.

Dvasinė disciplina yra meilės puoselėjimas. Būkite pilni meilės, ragaukite džiaugsmą, kurį meilė gali suteikti. Žmogus yra įsikūnijusi meilė; jis trokšta meilės ir randa tikrąjį džiaugsmą mylėdamas bei pats mylimas nesavanaudiška meile. Jūs užmiršote savo tikrąją prigimtį, kuri yra meilė, ir todėl skleidžiate nelaimes, neapykantą ir pavydą. Niekada nebūkite paniurę ir melancholiški. Tegu visi mato jus trykštančius šviesa ir džiaugsmu.

Kai trokštate įeiti į Dievo rūmą, jūs sustabdo dvejos durys: pagyrūniškumas ir noras menkinti kitus. Durys užstumtos pavydo skląsčiu ir užrakintos didžiule egoizmo spyna, kurie trukdo įeiti. Taigi, jei esate nuoširdūs, jūs pasinaudosite meilės raktu ir atrakinsite spyną, tada atitrauksite skląstį, ir durys plačiai atsivers.

Puoselėkite meilę. Sėkite meilės sėklas visų širdyse. Laistykite meile dykumos smėlynus, ir tegu žali daigai, puikios gėlės, sultingi vaisiai ir saldus nektaro derlius tenka žmonijai. Tai Mano troškimas, Mano misija, Mano įžadas.

Tik tie, kurie pažino Mano Meilę ir ją patyrė, gali tvirtinti, kad žvilgterėjo į Mano esmę. Nes Meilės kelias – tai karališkas kelias, kuris veda žmoniją pas Mane.

Aš skatinu kiekvieną puoselėti Meilę, nes Aš esu Meilė, ir kai jūs reiškiate Meilę, jūs tiesiog reiškiate Mane, gyvenantį jūsų širdyje.

Mano skiriamasis ženklas yra ne materialių vertybių kūrimas, ne sveikatos ar laimės dovanojimas tiesiog Savo valia.Tikrasis Mano ženklas yra Meilė. Tai, ką vadinate „stebuklais“, jūs galite laikyti tiesioginiu Dieviškumo ženklu, bet Meilė, kuri sveikina jus visus, kuri laimina visus, kuri verčia Mane skubėti pas Dievo ieškančiuosius, kenčiančiuosius ir vargstančiuosius tolimiausiose šalyse, – štai Mano tikrasis ženklas! Būtent tai rodo, kad esu Sai Baba!

Dievo meilė yra beribė ir visa apimanti, kitokia, negu žmogaus meilė. Sai meilė „nesuvokiama protu“. Ji begalinė, nekintanti. Savo Meile Aš puoselėju Meilę visur aplinkui. Jei Mano Meilės neparagavote, neturėtumėte atimti iš savęs jos gėrio. Aš nieko nesiekiu ir niekam neužkraunu naštos. Jeigu tikrąją Svamio Meilės prigimtį suprasite iš tiesų ir tą Meilę panaudosite tam, kad virstumėte tikrais Meilės įsikūnijimais, jūs tapsite pavyzdžiu visam pasauliui.

Dievas yra visa apimančios Meilės versmė. Mylėkite Dievą, mylėkite pasaulį kaip Dievo drabužį, – nei daugiau, nei mažiau. Mylėdami jūs galite susilieti su Meilės vandenynu. Meilė išgydo ribotumą, neapykantą ir liūdesį. Meilė išvaduoja iš pančių. Ji išgelbsti žmogų nuo gimimo ir mirties kančių. Meilė visas širdis sujungia į vieną švelnią kaip šilkas simfoniją. Žvelgiant mylinčiomis akimis, visos būtybės atrodo gražios, visi darbai – pašvęsti, o visos mintys – tyros. Pasaulis – viena didžiulė šeima.